- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-208-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Valdo Stasiūno
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Dailė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valdo Stasiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013 pagal ieškovo Valdo Stasiūno ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Dailė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sodininkų bendrijos „Dailė“ dėl 2011 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo sprendimo, nurodyto protokolo 7 dalyje, pripažinimo negaliojančiu ir 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-487 dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties institutą, sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, aiškinimu ir taikymu.
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. pareikštu ieškiniu prašė:
1) pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 18 d. sodininkų bendrijos „Dailė“ (toliau – SB „Dailė“) visuotinio susirinkimo protokolo 7 punkte nurodytą sprendimą – pritarti sutarties su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NTŽ) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi pratęsimui, esant patikslintam bendrijos bendro naudojimo žemės plotui (toliau ir Sprendimas);
2) pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. N49/2011-487 dėl 71 kv. m. dydžio, UAB „Sklypų matavimai“ atliktoje topografinėje nuotraukoje M1:500 pažymėto skaičiais 1-4, valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies išnuomojimo SB „Dailė“ (toliau ir Sutartis), kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ visuotinis susirinkimas negalėjo priimti Sprendimo, nes nėra aišku, kiek susirinkime dalyvavusių asmenų dėl jo balsavo ir kokia jų valia, be to, klausimas dėl Sutarties pratęsimo nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartį pasirašė SB „Dailė“ pirmininkas, o ne SB „Dailė“ valdyba, Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. SB „Dailė“ pirmininkas pagal Įstatus neturėjo kompetencijos sudaryti Sutarties (Įstatų 44., 48.3. punktai). Be to, Sutartis prieštarauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau ir Taisyklės), kadangi sodininkų bendrija turi teisę be aukciono išsinuomoti tik mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tuo tarpu 71 kv. m. dydžio, UAB „Sklypų matavimai“ atliktoje topografinėje nuotraukoje M 1:500 pažymėtas skaičiais 1-4, valstybinės žemės sklypo plotas, išnuomotas Sutartimi, nurodytų kriterijų neatitinka. Bet kuriuo atveju SB „Dailė“ interesas šio žemės ploto atžvilgiu nėra išreikštas, nes jį prižiūri ir juo faktiškai naudojasi būtent ieškovas. Išnuomotai teritorijai turėjo būti nustatomas servitutas, nes per nurodytą 71 kv. m. dydžio valstybinės žemės plotą iš Viršupio gatvės pusės praeina telekomunikacijų kabelis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ visuotiniame susirinkime dalyvavo 34 nariai. Šio susirinkimo protokole pateiktoje susirinkimo darbotvarkėje 7 punktu nurodytas klausimas „Dėl bendrijos bendro naudojimo žemės ploto patikslinimo“ bei nutarta pritarti Sutarties su NTŽ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi pratęsimui, esant patikslintam bendrijos bendro naudojimo žemės plotui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimą, todėl ieškinio senaties terminas nustatinėtas pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį.
Ieškovą 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailės“ visuotiniame susirinkime atstovavo advokatas S. Š.. Advokatui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, anot teismo, reikia laikyti, kad ieškovas apie priimtą SB „Dailė“ visuotinio susirinkimo sprendimą sužinojo jo priėmimo dieną - 2011 m. birželio 18 d. Be to, advokatas turėjo žinoti, kad galėjo kreiptis į SB „Dailė“ po penkių dienų nuo bendrijos susirinkimo dienos ir taip sužinoti apie priimtų sprendimų turinį. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 18 d. – praleidus ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmetamas (CK 1.131 straipsnis).
Teismo nuomone, aplinkybė, kad Sutartį pasirašė SB „Dailė“ pirmininkas, o ne SB „Dailė“ 5 narių valdyba, negali lemti Sutarties neteisėtumo ar pripažinimo negaliojančia. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą, SB „Dailė“ Įstatų 33.15. punktą dėl bendrijos bendro naudojimo žemės ploto patikslinimo spręsti galėjo išimtinai sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Faktą, jog SB „Dailė“ visuotinio narių susirinkimo sprendime nėra užfiksuota susirinkimo dalyvių balsų pasiskirstymo, teismas vertino kaip formalų ir neesminį pažeidimą. Nors Sutartį pasirašė SB „Dailė“ pirmininkas, o ne bendrijos valdybos nariai, nepaneigia, kad SB „Dailė“ pirmininkas veikė bendrijos interesais su bendrijos narių žinia. SB „Dailė“ 2011 m. lapkričio 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bendrija siekė sudaryti Sutartį ir pripažįsta iš jos kylančias teises ir pareigas. Dėl to teismas pabrėžė, kad SB „Dailė“ pirmininkas, pasirašydamas Sutartį, veikė valdybos narių žinia ir bendrijos interesais.
Teismas pabrėžė, kad ieškovo minimos Taisyklės nagrinėjamoje byloje netaikytinos, kadangi 6746 kv. m ploto išnuomotas valstybinės žemės sklypas nebuvo iš naujo formuojamas, o buvo tikslinamas jo plotas, nes šis ginčo objektas laikomas suformuotu nuo 1994 m. pagal teritorijų planavimo dokumentą, SB „Dailė“ generalinį planą. Byloje nėra duomenų, kad atlikus SB „Dailė“ bendro naudojimo žemės (kelių) matavimus ir patikslinus SB „Dailė“ bendro naudojimo plotą, šis plotas padidėjo ieškovo naudojamo ploto sąskaitą, todėl net ir panaikinus Sutartį, ieškovui tai nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Teismas pabrėžė, kad ginčo teritorija yra SB „Dailė“ bendrojo naudojimo teritorija, taigi šis sklypas nėra privatus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti Sutartį prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimu, Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimu teismas nustatė, kad ginčo teritoriją ieškovas užėmė savavališkai. Taigi pats ieškovas sukūrė tokias teisines pasekmes, dėl kurių jo interesai negali būti ginami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo SB „Dailė“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Faktas, jog 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ visuotiniame susirinkime dalyvavo apelianto atstovas, nereiškia, kad jis turėjo suprasti, jog susirinkimo metu buvo priimtas Sprendimas. Šio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti tik klausimą dėl SB „Dailė“ bendro naudojimo žemės sklypo patikslinimo. Taigi teismas neįvertino, kad SB „Dailė“ visuotiniame susirinkime nebuvo svarstomas valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimas ar juo labiau naujos sudarymas. Be to, 2011 m. birželio 18 d. vyko pakartotinis SB „Dailė“ narių susirinkimas, todėl jo darbotvarkė negalėjo skirtis nuo 2011 m. gegužės 25 d. neįvykusio susirinkimo. Akivaizdu, kad apelianto atstovas neturėjo pagrindo abejoti 2011 m. birželio 18 d. įvykusiame SB „Dailė“ narių susirinkime priimtų sprendimų atitikimu susirinkimo darbotvarkėje nurodytiems klausimams. Neatitikimas tarp 2011 m. birželio 18 d. priimto SB „Dailė“ visuotinio narių susirinkimo priimto sprendimo ir darbotvarkėje nurodyto klausimo buvo pastebėtas tik po to, kai apelianto atstovas 2012 m. sausio 20 d. gavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus lydraštį ir kitus dokumentus. Taigi ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Apelianto atstovas negalėjo protingai numatyti, kad susirinkimo protokole bus nurodyta, jog SB „Dailė“ nariai pritarė kitokio turinio sprendimams, kurių svarstymas nebuvo numatytas susirinkimo darbotvarkėje.
2. Teismas, nustatęs, kad Sutartį pasirašė neturintis įgaliojimų asmuo, privalėjo ją pripažinti negaliojančia CK 2.84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas klaidingai nurodė, kad SB „Dailė“ visuotinis narių susirinkimas būtų pritaręs Sutarčiai, nes 2011 m. lapkričio 30 d. visuotinis narių susirinkimas apskritai nevyko, t. y. vyko bendrijos valdybos narių posėdis. SB „Dailė“ valdybos išsakytas pritarimas neatitinka tokiam pritarimui keliamų sąlygų, kadangi nevisi bendrijos nariai jam pritarė. Tikėtina, kad Sutartis buvo sudaryta apie tai netgi nežinant SB „Dailė“ nariams.
3. Skundžiamas SB „Dailė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes pakartotiniame bendrijos susirinkime galėjo būti sprendžiami klausimai tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę (Įstatų 36.7., 37.-38. punktai, Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 3, 10-11 dalys). Be to, Sprendimas neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalies, nes tam kad jį priimti reikėjo ne mažiau kaip pusės visų bendrijos narių balsų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, kadangi ja išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo. Taigi ši nutartis niekaip neįrodo, kad Sprendimas ir Sutartis apeliantui nesukelia teisinių pasekmių.
5. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad per apelianto faktiškai naudojamą ir prižiūrimą žemės plotą praeina telekomunikacijų kabelis. Taigi pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijose taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443, 49.8.-49.10. punktus Sutartyje privalėjo būti nurodytas servitutas bei specialios žemės naudojimo sąlygos. Taigi Sutarties sąlygos pažeidžia imperatyvius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą SB „Dailė“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Jis teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog 2011 m. birželio 18 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį. Ta aplinkybė, kad apelianto atstovas – advokatas, nesikreipė į SB „Dailė“ su prašymu pateikti jam 2011 m. birželio 18 d. susirinkimo protokolą, patvirtina, kad jis elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Klausimas dėl Sutarties sudarymo buvo išspręstas dar 2011 m. balandžio 21 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime. Kaip nustatė teismas, ginčo teritoriją apeliantas yra savavališkai užėmęs, jos privatizuoti jis negali. Taigi Sutartis apelianto teisių nepažeidžia.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą NTŽ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jo manymu, apelianto teiginys, kad jo atstovas, dalyvaudamas 2011 m. gegužės 28 d. ir 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ visuotiniuose narių susirinkimuose, nežinojo ir neturėjo žinoti apie Sprendimo priėmimą, yra ne kas kita, kaip faktų neigimas. Sutartis sudaryta nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės normų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinio proceso paskirtis, neperžengiant apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų, patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo ir faktų nustatymo aspektais (CPK 320 straipsnis). Taigi, vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus.
Nagrinėjamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde keliami ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų tinkamo aiškinimo ir taikymo, sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinimo sąlygų klausimai. Dėl jų ir pasisakoma šioje nutartyje.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).
Šioje byloje apeliantas ginčija sodininkų bendrijos narių susirinkimo 2011 m. birželio 18 d. priimtą sprendimą 7 protokole nurodytu darbotvarkės klausimu „Dėl bendrijos bendro naudojimo žemės ploto patikslinimo“, kuriuo nutarta pritarti nuomos sutarties su NTŽ pratęsimui, esant patikslintam bendrijos bendro naudojimo žemės plotui (t. 1, b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą nurodytam sprendimui ginčyti, tačiau apeliantas su tuo nesutinka, teigdamas esą susirinkimo metu ginčo sprendimas negalėjo būti priimtas (tokio klausimo svarstymas nebuvo numatytas susirinkimo darbotvarkėje), todėl apie jį sužinojo tik 2012 m. sausio 20 d., kai jo atstovas gavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus lydraštį ir kitus dokumentus.
Nustatyta, kad 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ narių susirinkimo protokole ties 7 klausimu užfiksuota, kad naujos nuomos sutarties sudarymui su NTŽ pritarta atsižvelgiant į atliktus naujus bendrijos bendro naudojimo žemės ploto matavimus. Nurodyto susirinkimo iš anksto paskelbtoje darbotvarkėje įtrauktas klausimas „Dėl bendrijos bendro naudojimo žemės ploto patikslinimo“ (t. 1, b. l. 21). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia svarstytino klausimo formuluotė implikuoja, kad sprendimas patikslinti SB „Dailė“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo plotą per se turėjo sąlygoti ir SB „Dailė“ sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą (CK 6.546 straipsni, 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 49.3. punktas). 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ narių susirinkime apeliantą atstovavo advokatas, taigi pastarajam pagal jo profesinės veiklos sritį neabejotinai turėjo būti suvokiamas 7 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo turinys ir pasekmės, kurias jis sukels. Aptarto sprendimo įforminimas: sudaryta Sutartis, tačiau ne modifikuota senoji nuomos sutartis, teisės požiūriu nėra reikšmingas, kadangi kilusios pasekmės, nepriklausomai nuo SB „Dailė“ nuomojamo valstybės žemės sklypo ploto patikslinimo formos, nepasikeistų. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. birželio 18 d. SB „Dailė“ narių susirinkimo protokole aiškiai išskirtas priimto Sprendimo turinys. Įrodymų, kad ginčo turinio Sprendimas nebūtų buvęs priimtas 2011 m. birželio 18 d. susirinkimo metu, apeliantas nepateikė (pavyzdžiui, susirinkime dalyvavusių SB „Dailė“ narių liudijimų ir pan.). Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas apie Sprendimą turėjo sužinoti jo priėmimo dieną. Ieškinys šioje byloje pareikštas tik 2012 m. balandžio 18 d. Esant tokioms byloje konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį dalyje dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimais, plačiau neaptartini kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia apeliantas pareiškė siekdamas pašalinti kliūtis, kurias ji neva sukuria, jam privatizuoti 71 kv. m. dydžio, UAB „Sklypų matavimai“ atliktoje topografinėje nuotraukoje M 1:500 pažymėtas skaičiais 1-4, valstybinės žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, pripažino, kad apelianto nurodomas valstybinės žemės sklypo plotas yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas. Taigi Sutartis apelianto teisių jokia forma neriboja, kadangi apeliantas negali jo nurodomo sklypo privatizuoti dėl priežasties konstatuotos cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptartos apelianto teisės ribojimo teisėtumo nevertino tuo aspektu, jog ginčo sklypas yra išnuomotas pagal Sutartį SB „Dailė“. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia materialinių teisinių padarinių apeliantui nesukeltų. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto dėstomų abejonių Sutarties teisėtumu.
Apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės Sutartyje nustatyti servitutą nepagrįsti. Apelianto minimas žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, o pagal Sutartį jis priskirtas SB „Dailė“ bendrojo naudojimo teritorijai. Akivaizdu, kad dėl šių priežasčių Sutartis negali būti pripažinta prieštaraujančia apelianto nurodomoms Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijose taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443, nuostatoms.
Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde minimos abejonės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nepasitvirtino - apskųstą sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinos SB „Dailė“ turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
SB „Dailė“ pateikė įrodymus, kad turėjo 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų (t. 2, b. l. 230-231). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, SB „Dailė“ iš ieškovo priteisia ne 2 000 Lt, bet 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punktas).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valdo Stasiūno (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui sodininkų bendrijai „Dailė“ (juridinio asmens kodas 191499069) 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.