Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovei advokatei S. A., atsakovų L. Z., P. Z. atstovui advokatui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. T. patikslintą ieškinį atsakovams L. Z., P. Z., tretiesiems asmenims S. S., D. B., J. T., P. T., D. Š., M. D., AB „Lesto“ dėl teisės atlikti gyvenamojo namo vidaus elektros instaliacijos darbus, lauko tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir teisės gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros tinklų be atsakovų sutikimo pripažinimo, išlaidų už AB „Lesto“ prijungimo sąlygų parengimą, išlaidų už pranešimo įteikimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė leisti ieškovei D. T. be atsakovų L. Z. ir P. Z. sutikimų vykdyti Naujo (buitinio) vartotojo elektros Įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015 m. balandžio 11 d. susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų“; iš atsakovo L. Z. priteisti ieškovės D. T. naudai 143,41 Eur dydžio išlaidas už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą, 57,92 Eur dydžio pranešimo įteikimo išlaidas, tai yra, iš atsakovo L. Z. ieškovės naudai priteisti iš viso 201,33 Eur (du šimtus vieną eurą 33 ct), iš atsakovo P. Z. ieškovės D. T. naudai priteisti 47,80 Eur dydžio išlaidas už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą; iš atsakovų L. Z. ir P. Z. ieškovės D. T. naudai priteisti 51,57 Eur dydžio žyminį mokestį bei 868,86 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė rašytinį prašymą, kuriuo atsisako reikalavimo dėl leidimo ieškovei D. T. be atsakovo L. Z. ir atsakovo P. Z. sutikimų vykdyti Naujo (buitinio) vartotojo elektros Įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 46450-14-0044, vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015-04-11 susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., Elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų,“ ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovų proporcingai jų turimai nuosavybės daliai išlaidas už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą ir iš atsakovo L. Z. pranešimo per antstolį įteikimo išlaidas. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovų visas jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas L. Z. be pagrindo nedavė sutikimo dėl elektros energijos įvedimo, jis kaip turto bendrasavininkas privalo rūpintis, kad jam priklausantis gyvenamasis namas atitiktų statybos techninio reglamento reikalavimus, t. y., būtų prijungtas prie elektros. Įstatymas nenumato reikalavimo parengti projektą, pagal kurį bus vedžiojama elektra name, todėl atsakovas, reikalaudamas pateikti projektus, vilkino bylą ir piktnaudžiavo savo teise. Atsakovas P. Z. jau buvo davęs sutikimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, tačiau bylos eigoje persigalvojo, todėl ieškovė privalėjo tikslinti ieškinio reikalavimus. Atsakovo pareiga apmokėti už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą kyla iš įstatymo, nes bendraturtis privalo atlyginti išlaidas, susijusias su privalomais reikalavimais. Mano, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovų nepagrįstų reikalavimų pateikti projektus, todėl prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai L. Z. ir P. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, juos teismo posėdyje atstovavo advokatas G. J.. Iš atsiliepimų į ieškinį matyti, kad jie su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikė rašytinį sutikimą, kuriuo sutinka, kad UAB „Projmonta“ pagal UAB „Projmonta“ parengtą namo įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. P-TP-ET-14-18, UAB „Projmonta“ parengtą namo vidaus elektros tinklų vienlinijinę schemą Nr. TS46450-14-0044 bei UAB „Projmonta“ parengtas objektinę ir lokalines sąmatas atliktų namo prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų darbus. Atsakovai taip pat sutiko apmokėti: L. Z. ne didesnę nei 1/8 UAB „Projmonta“ sąmatoje nurodytą darbų dalį, P. Z. – ne didesnę nei 1/24 UAB „Projmonta“ sąmatoje nurodytą darbų dalį.

Atsakovų atstovas neprieštarauja dėl ieškinio dalies atsisakymo, sutinka, kad byla šioje dalyje būtų nutraukta. Kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti, nurodo, kad ieškovė pranešime nurodė, kad ketina įrengti elektrą name savo sąskaita, tačiau bylos eigoje persigalvojo. Ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už AB „Lesto“ prijungimo sąlygų parengimą nepagrįstas, nes ji veikė negavusi atsakovų sutikimų, pranešime dėl sutikimo ji informavo, kad namą ketina prijunti prie elektros savo lėšomis, tik teisminio nagrinėjimo metu pradėjo reikalauti šių išlaidų atlyginimo, todėl ieškovė veikė savo rizika. Be to, nėra nurodžiusi asmeninės sąskaitos, į kurią turėtų būti pervesti pinigai. Visiškai nepagrįstu laiko reikalavimą iš L. Z. priteisti dokumentų per antstolį įteikimo išlaidas. Prašo atsižvelgti į tai, kad šios beveik metus trukusios bylos, ieškinio tikslinimo galėjo ir nebūti, jei ieškovė geranoriškai būtų pateikusi gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų projektinius sprendinius, pagal kuriuos atsakovas būtų galėjęs duoti sutikimą konkretiems darbams, kurių vertė yra žinoma. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens AB „Lesto“ atstovas su ieškinio dalies atsisakymu sutinka, neprieštarauja, kad byla šioje dalyje būtų nutraukta. Paaiškino, kad į juos kreipėsi ieškovė dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, pasirašė sutartį, sumokėjo už prisijungimo sąlygų išdavimą. AB „Lesto“ išdavė prijungimo sąlygas, atliko projektavimo darbus, tuomet paaiškėjo, kad yra ne visų bendraturčių sutikimai. Sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Mano, kad M. D. nėra pareiškusi nesutikimo, todėl tai neturėtų būti kliūtis vykdyti sutartį. Patvirtino, kad klientas privalo suprojektuoti namų vidaus tinklus, privalo tinklus įsirengti taip, kad nepadarytų žalos AB „Lesto“ ir tinklai atitiktų įstatymų reikalavimus. Tik po to, kai gaunama pažyma, jog vidaus tinklai atitinka reikalavimus, namas gali būti prijungtas prie elektros tinklų. Darbai kliento nuosavybės ribose yra neatsiejamai susiję su AB „Lesto“ darbais. Paaiškino, kad AB „Lesto“ įkainiai yra nustatyti norminiais aktais.

Tretieji asmenys S. S., D. B., J. T., P. T., D. Š., M. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, į patikslintą ieškinį atsiliepimų nepateikė. Iš byloje esančių D. Š., S. S., D. B., P. T. atsiliepimų į pradinį ieškinį matyti, jog jie sutinka, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), be atsakovo L. Z. sutikimo butų prijungtas prie AB „Lesto“ elektros tinklų.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, byla iš dalies nutrauktina, kita ieškinio dalis tenkintina.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Ieškovė D. T. atsisako ieškinio dalyje dėl leidimo ieškovei D. T. be atsakovo L. Z. ir atsakovo P. Z. sutikimų vykdyti Naujo (buitinio) vartotojo elektros Įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015-04-11 susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų,“ ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Atsakovų ir trečiojo asmens AB „Lesto“ atstovai sutinka, kad ieškovė iš dalies atsisakytų ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl jis priimtinas (CPK 42 str. 2 d.). Ieškovui atsisakius ieškinio iš dalies ir atsisakymą teismui priėmus, civilinė byla dalyje dėl teisės atlikti gyvenamojo namo vidaus elektros instaliacijos darbus, lauko tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir teisės gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros tinklų be atsakovų sutikimo pripažinimo nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus: iš atsakovo L. Z. priteisti ieškovės D. T. naudai 143,41 Eur dydžio išlaidas už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą, 57,92 Eur dydžio pranešimo įteikimo išlaidas, iš viso 201,33 Eur (du šimtus vienų eurą 33 ct), iš atsakovo P. Z. ieškovės D. T. naudai priteisti 47,80 Eur dydžio išlaidas už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą; iš atsakovų L. Z. ir P. Z. ieškovės D. T. naudai priteisti 51,57 Eur dydžio žyminį mokestį bei 868,86 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Šalių atstovų, ieškovės paaiškinimais, liudytojo parodymais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. T. drauge su atsakovais L. Z. ir P. Z., trečiaisiais asmenimis D. B., D. Š., J. T., P. T., S. S., M. D. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis namas stovi žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilojamojo turto registro duomenis priklauso nuosavybės teise 1050/2100 Lietuvos Respublikai, 350/2100 A. Z., 350/2100 Žemės sklypo M. D., 350/2100 B. T., po kurios mirties jos dalį po 1/3 paveldėjo D. Š., J. T. ir P. T.. D. T. 2014 m. sausio 16 d., siekdama gyvenamąjį namą prijungti prie elektros linijų, kreipėsi į AB „Lesto“ su paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, bei pateikė AB „Lesto“ 2010 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto banko duomenų išrašą, kuriame nurodyta, kad gyvenamasis pastatas nuosavybės teise priklauso 1/12 I. G., 1/6 D. T., 1/6 S. S., 1/6 M. D., 1/12 D. B., 1/3 P. S., taip pat pateikė S. S., D. B., J. T., P. T., D. Š. bei P. Z. susitarimus, kuriuose nurodyta, jog šie asmenys sutinka, kad visais klausimais dėl elektros įrenginių prijungimo prie namo (duomenys neskelbtini), juos atstovautų D. T.. 2014 m. vasario 6 d. AB „Lesto“ parengė prijungimo sąlygas Nr. TS46450-14-0044, 2014 m. vasario 6 d. su ieškove sudarė Naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 46450-14-0044. Šios sutarties pagrindu AB „Lesto“ ieškovei D. T. išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą – 3961,30 Lt (1147,27 Eur), kurią ieškovė apmokėjo 2014 m. vasario 10 d., ką patvirtina išrašas iš banko sąskaitos ir išrašas iš naujų vartotojų prijungimo programos. 2014 m. birželio 26 d. AB „Lesto“ informavo ieškovę, kad, atsižvelgusi į L. Z. pateiktą informaciją, jog jis yra namo bendrasavininkis, sustabdo sutarties vykdymą ir siūlo pateikti visų turto bendraturčių sutikimus dėl turto elektros įrenginių prijungimo prie bendrovės tinklų. Iš 2014 m. gegužės 1 d. prašymo matyti, kad L. Z. kreipėsi į AB „Lesto“ prašydamas panaikinti paraišką techninėms sąlygoms gauti dėl pateikto neteisingo nuosavybės dokumento ir sutikimo nebuvimo. 2014 m. liepos 10 d. ieškovė D. T. išsiuntė L. Z. pranešimą, kuriame nurodė, kad ketina namą, esantį (duomenys neskelbtini), prijungti savo sąskaita prie elektros tinklų ir prašo registruotu laišku informuoti ją ar jis sutinka, jog namas būtų prijungtas prie elektros tinklų, taip pat prašo, kad būtų išdėstyti nesutikimo motyvai. 2014 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pakartotinai išsiuntė analogiško turinio pranešimą L. Z., šis pranešimas atsakovui L. Z. įteiktas per antstolį 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovo darbovietėje. Už antstolio paslaugas įteikiant pranešimą L. Z. ieškovė D. T. sumokėjo 200 Lt, kas atitinka 57,92 Eur. 2014 m. rugsėjo 3 d. atsakovas L. Z., atsakydamas į ieškovės pranešimą dėl sutikimo, nurodė, kad pranešime nėra nurodyti techniniai sprendiniai, kuriais vadovaujantis ketinama prijungti namą prie elektros tinklų, dėl ko nėra aišku, kokią įtaką tokių veiksmų atlikimas gali turėti L. Z. teisėms. Iš 2014 m. rugsėjo 24 d. AB „Lesto“ rašto matyti, kad ji išsiuntė L. Z. AB „Lesto“ parengto projekto išrašo kopiją, šiuo raštu kreipėsi į L. Z. dėl raštiško sutikimo. AB „Lesto“ 2014 m. spalio 27 d. informavo ieškovę D. T., kad iš L. Z. atsakymo negavo, todėl neatnaujins sutarties vykdymo. 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Z. dėl teisės gyvenamąjį namą prijungti prie elektros tinklų be atsakovo sutikimo, su ieškiniu projektinių sprendinių nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo AB „Lesto“ pateikė į bylą UAB „Projmonta“ parengtą naujo vartotojo prijungimo techninio projekto Nr. P-TP-ET-14-18 kopiją. Ieškovė pateikė teismui 2014 m. balandžio 11 d. susitarimą su bendraturčiais D. B., J. T., P. T. ir D. Š. dėl gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų pagal AB „Lesto“ parengtas prisijungimo sąlygas, vidaus elektros tinklų įrengimo pagal pridedamą brėžinį, vidaus tinklų prijungimo prie AB „Lesto“ tinklų. P. Z., kuris į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė išsamios informacijos apie name ketinamus atlikti elektros įvedimo darbus, dėl ko namo bendraturčių sutikimai turėtų būti pripažinti neatitinkančiais teisė aktų reikalavimų, su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Gavusi P. Z. atsiliepimą ieškovė teismui pateikė 2015 m. balandžio 11 d. susitarimą tarp D. T., S. S., D. B., J. T., D. Š., P. T., kuriuo susitarta prijungti gyvenamąjį namą prie AB „Lesto“ tinklų pagal parengtas AB „Lesto“ prijungimo technines sąlygas, įrengti namo vidaus elektros tinklus pagal pridėtą brėžinį, ir juos prijungti prie AB „Lesto“ elektros tinklų, pavesti D. T. atstovauti susitarimo dalyvius atliekant veiksmus ir sudarant sutartis dėl visiško gyvenamojo namo prijungimo prie AB „Lesto“ tinklų, taip pat pavesti D. T. sudaryti sutartį su AB „Lesto“ dėl elektros tiekimo ir atsiskaitymo už elektros energiją. Iš 2011 m. gegužės 19 d. susitarimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo matyti, kad elektros kabelis bus vedamas per pagal naudojimosi tvarką J. T. naudojamą žemės sklypo dalį, dėl kabelio tiesimo per šią sklypo vietą ginčų neliko. 2015 m. gegužės 26 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame be L. Z. atsakovu įtraukė ir P. Z., patikslino reikalavimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, nurodydama konkrečius projektus, taip pat pareiškė naują reikalavimą, kad atsakovai Linas ir P. Z. proporcingai jų turimai nuosavybės daliai atlygintų ieškovės patirtas išlaidas rengiant AB „Lesto“ prijungimo sąlygas, bei išlaidas už pranešimo įteikimą L. Z. per antstolį, taip pat ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš 2015 m. liepos 31 d. valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos inspekcijos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašto matyti, kad baigus montavimo darbus Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reikia pateikti šiuos dokumentus: elektros skirstomųjų tinklų išduotas prisijungimo prie elektros tinklų technines sąlygas arba elektros tinklo nuosavybės ribų aktą; elektros grandinių varžų matavimų, kuriuos atliko ūkio subjektas, turintis VEI atestatą, protokolus; projektą arba įrengtų energetikos įrenginių schemas; suvestinį inžinierinių tinklų planą, laisvos formos prašymą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pateikė į bylą papildomus projektinius dokumentus: UAB „Projmonta“ parengtą suvestinį statybos kainos apskaičiavimą, objektinę ir lokalinę sąmatas, atliktinų darbų sąrašą, bei elektros išvedžiojimo name schemą. Gavę šiuos dokumentus atsakovai L. Z. ir P. Z. 2015 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui sutikimą, kuriuo sutiko, kad UAB „Projmonta“ pagal UAB „Projmonta“ parengtą namo įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. P-TP-ET-14-18, UAB „Projmonta“ parengtą namo vidaus elektros tinklų vienlinijinę schemą Nr. TS46450-14-0044 bei UAB „Projmonta“ parengtas objektinę ir lokalines sąmatas, atliktų namo prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų darbus. Atsakovai taip pat sutiko apmokėti: L. Z. ne didesnę nei 1/8 UAB „Projmonta“ sąmatoje nurodytą darbų dalį, P. Z. – ne didesnę nei 1/24 UAB „Projmonta“ sąmatoje nurodytą darbų dalį.

Dėl išlaidų už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą

Ieškovė prašo iš L. Z. priteisti 1/8 dalį sumos, sumokėtos už AB „Lesto“ parengtas prisijungimo sąlygas - 143,41 Eur (1147,27/8), iš atsakovo P. Z. 1/24 dalį -47,80 Eur. Ieškovė nurodo, kad remiantis CK 4.76 str. nuostatomis kiekvienas iš atsakovų privalo ieškovei kompensuoti jam tenkančią išlaidų dalį. Nors ieškovė baigiamųjų kalbų metu šias išlaidas pavadino bylinėjimosi išlaidomis, teismas šių išlaidų bylinėjimosi išlaidoms priskirti neturi teisinio pagrindo. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų priversta kreiptis į teismą, ar ne, ieškovė privalėjo atsakovų sutikimui gauti parengti elektros įvedimo projektą, gauti prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų sąlygas. Todėl šios išlaidos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis.

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendraturčių ginčo konkrečiais atvejais vertintina ir atribotina, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios savininkų poreikiams tenkinti. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad gyvenamojo namo prijungimas prie elektros yra būtinosios namo išlaikymo išlaidos. Teismas pripažįsta, kad turėti name elektrą yra elementarus, teisėtas ir pagrįstas ieškovės poreikis. Tačiau šis poreikis dabartiniais laikais gali būti patenkintas įvairias būdais (vienas iš būdų namo prijungimas prie elektros tinklų). Ieškovė be L. Z. sutikimo nusprendė namą prijungti prie elektros tinklų, pranešime nurodė, tai atliksianti savo lėšomis. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 5.1.p. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: 5.1.1.p. mechaninio atsparumo ir pastovumo [3.8, 3.9]; 5.1.2.p. gaisrinės saugos [3.10, 3.16]; 5.1.3.p. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [3.11]; 5.1.4.p. saugaus naudojimo [3.12, 3.5]; 5.1.5.p. apsaugos nuo triukšmo [3.13]; 5.1.6.p. energijos taupymo ir šilumos saugojimo [3.4, 3.14]; 5.2.p. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: 5.2.1.p. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse [3.22]; 5.2.2.p. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šio reglamento 7 p. numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: 7.1.p. nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) [3.8]; 7.2. p. esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [3.4, 3.14] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; 7.3. p. gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; 7.4. p. gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Kaip matyti 5.2.1 punktas numato vieną iš privalomų gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad patalpų naudojimas turi atitikti paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo pastato paskirtis – gyvenamasis namas. Ginčo namas pastatytas 1930 metais. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad elektros tinklus name reikia išvedžioti naujai, nes senieji tinklai neišlikę. Šiais laikais elektra pripažįstama būtinu reikalavimu, kad namas galėtų būti naudojamas pagal Nekilnojamo turto registre nurodytą paskirtį, kad atitiktų higienos ir kitus būtinus gyvenamosios patalpos reikalavimus. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovai niekada neprieštaravo, jog name būtų elektra, sutikimo atsakovai nedavė dėl tos priežasties, kad nebuvo aiškūs elektros prijungimo sprendiniai. Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo ieškovės pasirinkto elektros į namą įvedimo būdo – kad namas būtų prijungtas prie elektros tinklų pagal parengtas AB „Lesto“ prisijungimo sąlygas. Susipažinę su projektiniais sprendimais atsakovai davė sutikimą ir sutiko apmokėti UAB „Projmonta“ sąmatose numatytas išlaidas, taigi, atsakovai gera valia sutiko apmokėti tik dalį elektros įvedimo į namą išlaidų. Teismas sprendžia, jog išlaidos už AB „Lesto“ prijungimo sąlygų parengimą yra būtinos, kad namas būtų prijungtas prie elektros tinklų, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais bei nėra nuginčytos (atsakovai neginčijo jų dydžio). Kadangi atsakovai davė sutikimą, kad elektros energija į namą būtų atvesta prijungiant jį prie elektros skirstomųjų tinklų, neginčijo ieškovės pasirinko elektros įvedimo būdo, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei šias išlaidas proporcingai savo turimos nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nepaisant to, jog sutikimas dėl šių darbų atlikimo buvo gautas tik teisminio nagrinėjimo metu. Iš pateiktų įrodytų matyti, kad ieškovė už AB „Lesto“ išduotas prijungimo sąlygas sumokėjo iš viso 1147,27 Eur, iš L. Z. prašo priteisti 143,41 Eur, kas atitinka 1/8 dalį nuo visos išlaidų sumos (1147,27/8), iš P. Z. ieškovė prašo priteisti 47,80 Eur, kas atitinka 1/24 dalį visos sumos (1147,27/24). Esant šioms aplinkybėms ieškovės naudai iš L. Z. priteistina 143,41 Eur, o iš P. Z. 47,80 Eur išlaidų už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą.

Dėl išlaidų už pranešimo įteikimą priteisimo

Ieškinyje ieškovė reiškė reikalavimą, kuriuo prašė iš L. Z. priteisti 57,92 Eur išlaidų už antstolio paslaugas įteikiant pranešimą, kuriuo prašyta duoti sutikimą. Teismo posėdžio metu šias išlaidas ieškovė ir jos atstovė įvardijo bylinėjimosi išlaidomis ir prašė priteisti. Teismas pripažįsta, kad pranešimo įteikimo per antstolį išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji atsakovui L. Z. pranešimą dėl sutikimo davimo įteikė per antstolį, už šią paslaugą antstoliui sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur). Ieškovė teismui paaiškino, kad antstolio paslaugomis naudojosi, nes nepavyko atsakovui pranešimo įteikti registruotu laišku. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo L. Z. gyvenamosios vietos adresu ieškovė registruotu laišku pranešimą siuntė vieną kartą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė, siųsdama L. Z. pranešimą dėl sutikimo per antstolį, nepateikė jam visos būtinos informacijos, reikalingos apsispręsti dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, šių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš L. Z. neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš L. Z. 57,92 Eur išlaidų už antstolio paslaugas įteikiant pranešimą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų visas jos turėtas išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 868,86 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, šias išlaidas rašytiniu prašymu prašo priteisti iš atsakovo L. Z.. Ieškovė prašo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgiant į šalių elgesį iki bylos ir bylos nagrinėjimo metu, į tai, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė dokumentų įteikimo per antstolį išlaidas, nes atsakovui L. Z. nepavyko įteikti pranešimo dėl sutikimo registruotu laišku, be to, atsakovai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepagrįstai reikalavo elektros instaliavimo darbų projektinės dokumentacijos, nors įstatyme nėra tokio reikalavimo. P. Z. pakeitus nuomonę dėl sutikimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo priversta tikslinti ieškinį, todėl, atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu, mano, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų ieškovės naudai.

Atsakovų atstovas taip pat prašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą spręsti atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos atsirado. Atsakovų atstovas pateikė atsakovo L. Z. prašymą priteisti iš viso 1423,77 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, suteiktų teisnių paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras ir banko nurodymus, kuriais sumokėta už teisines paslaugas.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta: jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio esminis reikalavimas bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, kad esminės aplinkybės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, šioje byloje yra ne tai, kad ieškinio reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, bet kokios priežastys lėmė, kad sutikimas buvo duotas tik bylos nagrinėjimo metu.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

Taigi, ieškovė, siekdama prijungti namą prie elektros tinklų, šią teisę turi įgyvendinti laikydamasi teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo prijungimas prie elektros tinklų pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas. Dėl ieškovės planuojamų darbų turi nepablogėti esamos atsakovų naudojimosi turtu sąlygos, nesumažėti galimybė naudotis daiktu, prijungus namą prie elektros turi nepablogėti esama bendro daikto būklė, išlikti galimybė nevaržomai naudotis bendru daiktu ir kt. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosekliai ginčijo, kad sutikimui gauti ji privalo pateikti planuojamų atlikti darbų projektinius sprendinius. Šių sprendinių ieškovė atsakovams nepateikė nei prašydama duoti sutikimą iki kreipimosi į teismą, nei reikšdama ieškinį teisme. Ieškovė tiek pateikdama ieškinį teismui, tiek teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, jog projektas namo vidaus elektros instaliacijos darbams apskritai nėra reikalingas. Pažymėtina, kad ieškovė viso proceso metu aiškino, kad siekia galutinio rezultato - prijungti gyvenamąjį namą prie elektros tinklų. Trečiojo asmens AB „Lesto“ atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad namo vidaus elektros inžinerinių tinklų suprojektavimas ir sumontavimas yra būtinas norint prijungti namą prie AB „Lesto“ elektros tinklų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad name elektros instaliacijos nėra, ją būtina išvedžioti naujai. Liudytojas, valstybinės energetikos inspekcijos vyresnysis inspektorius D. S., parodė, kad, kai name nėra jokios elektros instaliacijos ir elektros tinklai naujai įrengiami, projektas ar elektros tinklų schema yra būtini prieš pradedant elektros tinklų įrengimo darbus. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovės pateikta vienlinijinė schema yra tinkama elektros tinklams name įrengti. AB „Lesto“ prijungimo sąlygų Nr. TS46450-14-0044 3.2 p. numatyta, kad klientas (ieškovė D. T.) įsipareigoja nuosavybės ribose savo lėšomis suprojektuoti ir sumontuoti 0,4 kv elektros tinklus pagal EĮĮT reikalavimus. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad namo vidaus elektros tinklų schema ar projektas yra būtini, siekiant prijungti namą prie elektros tinklų, todėl atsakovai pagrįstai reikalavo, kad ieškovė pateiktų projektinius namo vidaus tinklų įrengimo sprendinius, prieš atsakovui suteikiant sutikimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų. Nes tik turėdamas projektinius sprendimus atsakovas gali realiai įvertinti ar ieškovės planuojami atlikti darbai nepažeis atsakovo interesų. Namo prijungimo prie elektros tinklų parengtą projektinę dokumentaciją į bylą pateikė AB „Lesto“. Ieškovė teismui pateikė papildomus dokumentus apie rengiamus atlikti darbus ir jų vertę, taip pat vienalinijinę elektros tinklų schemą. Tuo tarpu atsakovų L. Z. ir P. Z. nesutikimas buvo grindžiamas būtent tuo, kad ieškovė nepateikė tokio projekto, kuriame būtų aiškiai pažymėti elektros įvedimo ir prijungimo prie AB „Lesto“ tinklų sprendiniai. Kai tik sprendiniai buvo atsakovams pateikti, šie davė sutikimą, o ieškovė šioje dalyje atsiėmė ieškinį. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovų atsisakymą duoti sutikimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų lėmė būtent ieškovės veiksmai – ji nesuteikė visos būtinos informacijos atsakovams, kad šie galėtų priimti sprendimą ar duoti sutikimą prijungti namą prie elektros tinklų ieškovės pasirinktu būdu. Atsakovai, neturėdami visų duomenų, negalėjo priimti sprendimo, negalėjo įvertinti, ar namo prijungimo prie elektros tinklų darbai, kurių vykdymui prašoma atsakovų sutikimo, nepažeis atsakovų teisių. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad atsakovai proceso metu elgėsi sąžiningai. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Šių aplinkybių kontekste pripažintina, kad ieškovė pažeidė savo, kaip bendraturtės, pareigą bendradarbiauti su atsakovais ir prašydama sutikimo nepateikė konkrečių duomenų apie ieškovės planuojamus atlikti darbus.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį proceso metu, teismas sprendžia, kad už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą yra atsakinga ieškovė, nes nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais – nepateikė jiems apsispręsti būtinos informacijos, todėl ji privalo atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. Z., laikydamasis CPK 98 str. 1 d. numatytos tvarkos, pateikė rašytinį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrindė išlaidų paskaičiavimą ir dydį. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš ieškovės atsakovo L. Z. naudai priteisti 1423,77 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 6 p., 98 str. 1 d. 2 d.).

Be to, ieškovė privalo apmokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 48 Eur 97 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi ieškovė atsisakė neturtinio reikalavimo, jai grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio nuo 41 euro sumos už neturtinį reikalavimą, t. y., 31 euras (CPK 87 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 str.,

nusprendžia:

priimti ieškovės D. T. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl leidimo ieškovei D. T. be atsakovo L. Z. ir atsakovo P. Z. sutikimų vykdyti Naujo (buitinio) vartotojo elektros Įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015-04-11 susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo - tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų“, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti ieškovės D. T. naudai iš atsakovo L. Z. 143,41 Eur išlaidų už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą.

Priteisti ieškovės D. T. naudai iš atsakovo P. Z. 47,80 Eur išlaidų už AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų parengimą.

Priteisti atsakovui L. Z. iš ieškovės D. T. bylinėjimosi išlaidas - 1423,77 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei D. T. 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. gruodžio 2 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Priteisti iš D. T. valstybės naudai 48 Eur 97 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.