Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. T. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-182/2015 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams L. Z., P. Z., tretiesiems asmenims S. S., D. B., J. T., P. T., D. Š., M. D., akcinei bendrovei „Lesto“ dėl teisės atlikti gyvenamojo namo vidaus elektros instaliacijos darbus, lauko tinklų montavimo – tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir teisės gyvenamąjį namą prijungti prie akcinės bendrovės „Lesto“ elektros tinklų be atsakovų sutikimo pripažinimo, išlaidų už akcinės bendrovės „Lesto“ prijungimo sąlygų parengimą, išlaidų už pranešimo įteikimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl teisės atlikti gyvenamojo namo vidaus elektros instaliacijos darbus, lauko tinklų montavimo – tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir teisės gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros tinklų be atsakovų sutikimo pripažinimo ir prašė šią bylos dalį nutraukti. Kitą ieškinio dalį palaikė. Nurodė, kad L. Z. be pagrindo nedavė sutikimo dėl elektros energijos įvedimo, jis kaip turto bendrasavininkas privalėjo rūpintis, kad jam priklausantis gyvenamasis namas atitiktų statybos techninio reglamento reikalavimus, t. y. būtų prijungtas prie elektros. Bendraturtis privalo atlyginti išlaidas, susijusias su privalomais reikalavimais. Atsakovas, nepagrįstai reikalaudamas pateikti projektus, pagal kurį bus išvedžiojama elektra name, vilkino bylą ir piktnaudžiavo savo teise, nes įstatymas nenumatė tokio reikalavimo. P. Z. buvo davęs sutikimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, tačiau bylos nagrinėjimo metu persigalvojo, dėl ko ieškovė turėjo tikslinti ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Sprendimo dalis dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo nėra tinkamai motyvuota, prieštarauja CPK 93 straipsnio 1–2 dalies nuostatoms, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Ieškovė pareiškė turtinį ir neturtinį reikalavimą. Atsisakiusi neturtinio reikalavimo, kuris sudarė 50 procentų reikalavimų, ši bylos dalis baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Turtinio pobūdžio reikalavimas sudarė 50 procentų ieškinio reikalavimų, kurį teismas patenkino visiškai. Pripažinęs, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, teismas nepagrįstai priteisė L. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas privalėjo išskirti dvi šios bylos dalis ir kiekvienoje išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Įstatymas, priklausomai nuo to, ar byla baigiama teismo sprendimu ar jo nepriėmus, skirtingai reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai byla baigiama priėmus teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys" v. A. P., bylos Nr. 3K-3-542/2014). Byla dalis dėl teisės gyvenamąjį namą prijungti prie elektros tinklų be atsakovų sutikimo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl teismas turėjo taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Patenkinus ieškinio turtinį reikalavimą, teismas turėjo iš atsakovų priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo motyvai dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo susiję tik su neturtinio pobūdžio reikalavimais. Teismas nemotyvavo, kodėl priteisė iš ieškovės 100 proc. L. Z. bylinėjimosi išlaidų, jeigu ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimą patenkino. Nėra aišku, kaip pasireiškė ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis ir/ ar bendraturtės teisėmis atsakovų atžvilgiu, reiškiant reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo.

Teismas neteisingai nurodė, kad už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą atsakinga ieškovė, nes nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, jog atsakovai sutikimą pateikė tik po to, kai ieškovė byloje pateikė UAB „Projmonta" parengtą schemą, objektines ir lokalines sąmatas. Nesiaiškino, kodėl ieškovė kreipėsi į teismą, kodėl turėjo tikslinti savo reikalavimus, dėl ko didėjo bylinėjimosi išlaidos. Nevertino atsakovų veiksmų ir neveikimo iki bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu, neįvertino elektros įvedimo darbų pobūdžio. Pagrindinės priežastys dėl kreipimosi į teismą buvo L. Z. nelogiškas ir ne objektyvus nesutikimas, nebendradarbiavimas, P. Z. pozicijos pasikeitimas praėjus beveik pusantrų metų duoto sutikimo. 2014 m. gegužės 7 d. AB „Lesto“ gavo iš L. Z. prašymą panaikinti ieškovės paraišką dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, nesant jo sutikimo, tačiau nenurodė jokių savo atsisakymo duoti sutikimą motyvų ir į ieškovę nesikreipė. P. Z. sutikimą pateikė dar 2014 m. sausio 30 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu 2015 m. gegužės mėn. sutikimą atsiėmė, nurodė, kad nesuprato, ką pasirašė. Abejoja dėl atsisakymo pagrįstumo. Be to, P. Z. iki jo įtraukimo į bylą nereiškė ieškovei prašymo pateikti atitinkamą informaciją. Kai L. Z. pateikė prieštaravimus AB „Lesto“, jis nebandė susisiekti su ieškove, neprašė jam paaiškinti aplinkybių, susijusių su elektros įvedimu. Teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl L. Z. 2014 m. rugsėjo 3 d. rašto turinio. Rašte nurodyti atsisakymo duoti sutikimą motyvai susiję su tariamai neteisėtais ieškovės veiksmais ir jos atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimo, kuris neegzistuoja. L. Z. neteikė prašymo dėl vidaus elektros instaliacijos projekto, darbų atlikimo terminų, kainos ir pan. AB „Lesto“ 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu atsakovui pateikė prisijungimo prie elektros įrenginių projekto išrašą, prašė pateikti sutikimą ar motyvuotą nesutikimą, nurodė, kad turto elektros įrenginių prijungimas prie bendrovės tinklų šio turto naudojimo galimybių nepablogins ir nesukels bendrasavininkams jokių nuostolių. Tačiau L. Z. bendrovei ar ieškovei jokio atsakymo nepateikė, nebendradarbiavo, nevykdė savo kaip bendraturčio pareigų. Nuo atsakovo 2015 m. rugsėjo 3 d. atsisakymo gavimo dienos, ieškovė neskubėjo kreiptis į teismą, tikėjosi, kad, gavęs AB „Lesto“ paaiškinimą ir dokumentus, sutikimą duos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašydama sutikimo nepateikė atsakovams konkrečių duomenų apie ketinamus atlikti darbus. Ieškovė nurodė, jog ketina gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros tinklų, pateikė prisijungimo sąlygų išrašą. Pagrindas prijunti elektrą yra būtent AB „Lesto“ išduodamos prisijungimo techninės sąlygos, ne vidaus elektros instaliacijos projektas ar schema. Šie duomenys turėjo būti pakankami. Be to, atsakovas L. Z. iki 2015 m. balandžio mėn. nereiškė jokių reikalavimų dėl konkrečių darbų išvardinimo, vidaus instaliacijos sprendinių ir pan. Ieškovės ir tretieji asmenys 2015 m. balandžio 11 d. pasirašė susitarimą. Prie jo pridėjo laisvos formos brėžinį, kuris pakankamas suprasti, kaip elektros instaliacija turėtų būti išvedžiota name. Šį susitarimą atsakovui pateikė 2015 m. balandžio 17 d., paaiškino, kurioje vietoje bus rozetės, įvadas ir pan., ant žemės sklypo plano buvo atvaizduota, kurioje vietoje bus tiesiamas elektros kabelis. Šių duomenų teismas neįvertino.

Teismas neidentifikavo statinių grupės, kuriai priklauso ginčo namas, nevertino darbų pobūdžio, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog projektas ar schema buvo būtini iš anksto, o jų nesant atsakovai pagrįstai nedavė sutikimo. Atsakovų sutikimas buvo būtinas tik AB „Lesto“ išduodant prisijungimo technines sąlygas ir jas įgyvendinant, bet ne atliekant vidaus elektros instaliacijos darbus. Tai, kad atsakovams nebuvo pateiktas vidaus elektros tinklų projektas nepažeidė jų teisių, nes AB „Lesto“ prisijungimo techninės sąlygos jau buvo išduotos; atsakovai neginčijo ir laikė tinkamomis prisijungimo technines sąlygas, neprieštaravo, kad namas būtų prijungtas prie elektros tinklų; brėžinyje prie 2015 m. balandžio 11 d. susitarimo matyti, kaip elektra išvedžiojama name; įstatymas nenumatė privalomo visų bendrasavininkų sutikimo, atliekant žemės kasimo darbus; pagal 2015 m. liepos 31 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą, liudytojo D. S. parodymus, schema yra būtina tik gaunant pažymą iš inspekcijos apie elektros įrenginių tinkamumą, kuri paprastai sudaroma po elektros įrenginiu įrengimo; numatytų tinklų įrengimas nepriskiriamas prie statybos darbų, todėl tokie dokumentai neprivalomi. Teismas nevertino, kad ilgus metus elektra nebuvo eksploatuojama ir buvo apgadinta, todėl ją reikėjo iš naujo atstatyti.

Nėra aišku, kaip atsakovų teisės buvo pažeistos iš anksto, dar nepradėjus darbų, kaip jų teisės buvo užtikrintos jiems susipažinus su preliminaria schema. Atsakovai neturi techninio išsilavinimo ar kvalifikacijos, kad galėtų techniškai įvertinti sprendinius. Be to, atsakovai reikalavo pateikti elektros tinklų nuvedimo nuo KAS iki gyvenamojo namo ir namo vidaus elektros instaliacijos technini projektą, tačiau toks dokumentas ir šiai dienai nėra pateiktas.

Teismas pripažino, kad pranešimo įteikimo per antstolį išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos, tačiau be pagrindo jų nepriteisė ieškovei. Įstatymas nenumato, kiek kartų prieš kreipiantis į antstolį turi būti siunčiamas pranešimas adresatui jo gyvenamuoju adresu. Atsakovas nuo 2014 m. gegužės mėn. žinojo apie inicijuotą elektros prijungimą procesą, išreiškė nesutikimą, tačiau į ieškovę nesikreipė. Ieškovei grąžinus 31 Eur žyminio mokesčio, likusi 20,57 Eur žyminio mokesčio dalis turėjo būti priteista iš atsakovų.

Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš L. Z. jos patirtas bylinėjimo išlaidas: 57,92 Eur pranešimo įteikimo per antstolį išlaidų, iš atsakovų bendrai priteisti 868,86 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 20,57 Eur žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovų valstybės naudai 48,97 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atmesti L. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylos dalį ieškovei atsisakius neturtinio ieškinio reikalavimo, bei patenkinęs likusią ieškinio dalį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl apie tai, ar ieškovės bylinėjimosi išlaidų priežastimi buvo atsakovų procesinė pozicija dėl ginčo, ar kitokie jų procesiniai veiksmai, spręstina pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.

2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jai teisę be atsakovo L. Z. sutikimo vykdyti naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutartį Nr. 46450-14-0044 ir gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovo L. Z. sutikimo prijungti prie AB Lesto elektros tinklų. Patikslintu ieškiniu prašė leisti ieškovei be atsakovų sutikimų vykdyti naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 46450-14-0044, vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015 m. balandžio 11 d. susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo – tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų“.

Ieškinio reikalavimas paneigia apeliantės argumentus, jog šiuo atveju atsakovų sutikimas buvo būtinas tik AB „LESTO“ išduodant prisijungimo technines sąlygas (dėl pastarųjų ginčo nebuvo). Skunde nurodoma aplinkybė, kad name ilgus metus buvo naudojama elektros energija, neturi reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškinio reikalavimas pastarosios aplinkybės reikšmingumą paneigia (ieškovė pripažįsta, kad elektros instaliaciją reikėjo atstatyti iš naujo).

Taigi, ieškinio dalykas yra ieškovės reikalavimas prijungti namą, jai ir atsakovams bei tretiesiems asmenims priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise, prie elektros tinklų be atsakovų sutikimo. Iš atsiliepimų į ieškinį matyti, kad, be kitų aplinkybių, nesutikimą su ieškovės reikalavimu atsakovai grindė atsakovo L. Z. 2014 m. rugsėjo 3 d. atsakymu į ieškovės prašymą (pirminio ieškinio priedas Nr. 21), kuriuo informavo ieškovę, jog atsisako pateikti sutikimą dėl namo prijungimo prie elektros tinklų pagal ieškovės pateiktą prašymą, kadangi prašyme nėra nurodyti techniniai sprendiniai, kuriais vadovaujantis ketinama prijungti namą prie AB LESTO elektros tinklų, dėl ko nėra aišku, kokią įtaką tokių veiksmų atlikimas gali turėti L. Z., kaip namo savininko, teisėms.

Pažymėtina, kad abiejų atsakovų principinė pozicija dėl techninių sprendinių reikalingumo yra vienoda.

Ieškinio patenkinimo atveju teismas turėtų priimti sprendimą leisti ieškovei be atsakovų sutikimų vykdyti naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 46450-14-0044, vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos darbus pagal daugumos bendrasavininkų 2015 m. balandžio 11 d. susitarimą, lauko elektros tinklų montavimo – tiesimo darbus namų valdos teritorijoje ir gyvenamąjį namą prijungti prie AB „Lesto“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą Nr. P-TP-ET-14-18 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimas prie skirstomųjų tinklų“. Be kitų teisės normų, apie ieškinio pagrįstumą būtų spręsta vadovaujantis Vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, kurią nustato LR energetikos ministerija. Energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų aprašo patvirtinimo“ 16 punkte yra numatyta vartotojo pareiga savo lėšomis atlikti jam priklausančio objekto vidaus elektros instaliacijos ir kitus elektros montavimo darbus iki nuosavybės su operatoriaus elektros tinklais ribos bei parengti šiems darbams atlikti būtinus techninius dokumentus. Nurodoma, kad vartotojas ar gamintojas pateikia operatoriui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos aktą-pažymą arba kito kompetentingo asmens, kuriam suteikta tokia teisė, išduotą dokumentą apie vartotojui ar gamintojui nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neginčijo AB „LESTO“ išduotų techninių sąlygų namo prijungimui prie elektros tinklų. 2015 m. liepos 31 d. valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos inspekcijos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašte nurodyta, kad, baigus montavimo darbus, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reikia pateikti šiuos dokumentus: elektros skirstomųjų tinklų išduotas prisijungimo prie elektros tinklų technines sąlygas arba elektros tinklo nuosavybės ribų aktą; elektros grandinių varžų matavimų, kuriuos atliko ūkio subjektas, turintis VEI atestatą, protokolus; projektą arba įrengtų energetikos įrenginių schemas; suvestinį inžinierinių tinklų planą, laisvos formos prašymą.

Taigi, ieškinio reikalavimas ir jį patvirtinanti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka pagrindžia, jog ieškovės reikalavimų pagrįstumo – gyvenamojo namo prijungimui prie AB „LESTO“ elektros skirstomųjų tinklų pagal UAB „Projmonta“ parengtą projektą – teisminiam įvertinimui atitinkamas projektas buvo būtinas. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą yra atsakinga ieškovė, ieškinį atsakovams dėl namo prijungimo prie elektros tinklų pareiškusi, nepateikus tam būtinų dokumentų atsakovams nei iki bylos iškėlimo, nei prie pirminio ieškinio pareiškimo.

Patikslinusi ieškinį ieškovė pateikė namo prijungimo prie elektros tinklų projektinius dokumentus, todėl ginčo dėl ieškinio pagrįstumo neliko. Esant tokiam ieškinio reikalavimų atsisakymo pagrindui, nėra procesinės būtinybės vertinti elektros įvedimo darbų pobūdį (atsakovams jis tapo aiškus tik pagrindus darbų projektu) ar spręsti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų kaltas atsakovas P. Z., kurio procesinė pozicija dėl ieškinio pagrįstumo pasikeitė bylos nagrinėjimo metu. Savo reikalavimo projektiniais dokumentais nepagrindusi apeliantė neteisingai teigia, kad šis atsakovas negalėjo nesuprasti, ką reiškia kitam bendraturčiui duoti sutikimą, kad jis atliktų visus su elektros įvedimu susijusius darbus. Apeliantės argumentas dėl nebuvimo atsakovo P. Z. pageidavimų gauti su elektros įvedimu susijusią projektinę informaciją atmestinas dėl prieštaringumo – apeliaciniame skunde ji pripažino, kad šis atsakovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją. Apie atsakovo L. Z. reikalavimą pateikti namo prijungimo prie elektros tinklų techninius sprendinius ieškovė žinojo 2014 m. rugsėjo mėnesį. Aplinkybė, kad, be kitų aplinkybių, 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovo L. Z. rašte buvo remiamasi ieškovės veiksmų neteisėtumu ir dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kurio realiai nebuvo, nenulėmė nei bylos iškėlimo, nei jos nutraukimo. Ieškinio ieškovė atsisakė tada, kai savo reikalavimui pagrįsti pateikus jame nurodytą projektinę dokumentaciją, atsakovai davė sutikimą ieškinyje nurodytiems darbams. Ieškinio reikalavimo formuluotė paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog elektros tinklų įrengimui ir prijungimui būtų pakakę laisvos formos brėžinio–planelio, jei atsakovas L. Z. būtų dalyvavęs bendraturčių daugumos susirinkime. Remiantis ieškovės reikalavimų turiniu ir pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad namo vidaus elektros tinklų schema ar projektas yra būtini, siekiant prijungti namą prie elektros tinkle pagal konkretų projektą, todėl atsakovai pagrįstai reikalavo, kad ieškovė pateiktų projektinius namo vidaus tinklų įrengimo sprendinius. Namo prijungimo prie elektros tinklų parengtą projektinę dokumentaciją į bylą pateikė AB „LESTO“, ieškovė teisme pateikė papildomus dokumentus apie rengiamus atlikti darbus ir jų vertę, vienalinijinę elektros tinklų schemą. Atsakovų nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas būtent tuo, kad ieškovė nepateikė tokio projekto, kuriame būtų aiškiai pažymėti elektros įvedimo ir prijungimo prie AB „LESTO“ tinklų sprendiniai. Šiuos dokumentus gavus bylos nagrinėjimo metu, ginčo dėl ieškovės siekiamos įgyvendinti teisės neliko.

Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis buvo ieškovės nepakankamas bendradarbiavimas su atsakovais, kai ji, ketindama įgyvendinti bendraturtės teises, nepateikė atsakovams pirmiau minėto teisės akto reikalaujamų duomenų, patvirtinančių teisę realizuoti ieškinyje nurodytus darbus. Tuo remiantis, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovei žyminio mokesčio dalį, negrąžintą pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį. Sutiktina su apeliante, kad pranešimą dėl sutikimo atsakovui L. Z. ji pagrįstai įteikė per antstolį, nepavykus vieną kartą jo įteikti registruotu paštu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame pranešime nebuvo visos būtinos informacijos, atsakovui reikalingos apsispręsti dėl namo prijungimo prie elektros tinklų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad šių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo L. Z. neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė pagrįstai teigia, kad, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neįvertino patenkintos ieškinio dalies. Ieškovė atsisakė neturtinio pobūdžio reikalavimo, tačiau teismas pilnai patenkino jos turtinį reikalavimą ir ieškovės naudai iš atsakovo L. Z. priteisė 143,41 Eur išlaidų už AB „LESTO“ prisijungimo sąlygų parengimą, iš atsakovo P. Z. – 47,80 Eur išlaidų už AB „LESTO" prisijungimo sąlygų parengimą. Sutiktina su ieškove, kad, patenkinus pusę jos pareikštų reikalavimų, taikytinos ne tik CPK 94 straipsnio nuostatos, bet ir CPK 93 ir 96 straipsniai.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1, 2 dalys). Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus pusę ieškovės pareikštų reikalavimų, jai iš atsakovų priteistina pusė – 434,43 Eur – advokato pagalbos išlaidų sumos (868,86/2), kuri atsakovams paskirstytina atitinkamomis 75 ir 25 procentų proporcijomis po 325,82 Eur ir 108,61 Eur (143,41+47,80)(143,41x100/191,21). Atsakovo advokato pagalbos išlaidų dydžio apeliantė neginčija, todėl, pritaikius tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo institutą, atsakovui L. Z. iš ieškovės priteista advokato pagalbos išlaidų suma sumažintina iki 1097,95 Eur (1423,77-325,82), iš atsakovo P. Z. jai priteistina 108,61 Eur advokato pagalbos išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 48,97 Eur padalintinos pusiau, 24,48 Eur priteistina iš ieškovės, kita suma atitinkamomis proporcijomis valstybei priteistina iš atsakovų (iš atsakovo L. Z. – 18,36 Eur, iš atsakovo P. Z. – 6,12 Eur). Už patenkintą turtinio reikalavimo dalį ieškovei iš atsakovo L. Z. priteistina 4,30 Eur, iš atsakovo P. Z. – 1,43 Eur žyminio mokesčio. Bendra iš pastarojo atsakovo jai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 110,04 Eur (1,43+108,61). Pirminį ieškinį ieškovė 2014 m. gruodžio 2 d. apmokėjo 31,57 Eur (109 Lt ) žyminiu mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismo jai priteista grąžinti suma sumažintina iki 23,06 Eur žyminio mokesčio, paduodant ieškinį per EPP (30,75 Eur x75/100) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patenkinęs turtinius ieškinio reikalavimus, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Sumažinti atsakovui L. Z. iš ieškovės D. T. priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą iki 1097,95 (vieno tūkstančio devyniasdešimt septynių Eur 95 ct) Eur.

Sumažinti ieškovei D. T. grąžintino žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. gruodžio 2 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, dydį iki 23,06 (dvidešimt trijų Eur 6 ct) Eur.

Priteisti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,30 Eur, iš atsakovo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,04 (vieną šimtą dešimt Eur 4 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sumažinti iš ieškovės D. T. valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 24,48 (dvidešimt keturių Eur 48 ct) Eur.

Priteisti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,36 (aštuoniolika Eur 36 ct) Eur, iš atsakovo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,12 (šešis Eur 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant pastarąsias sumas valstybinei mokesčių inspekcijai (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.