- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI2-4075-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02166-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-483 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Migracijos departamentas nusprendė uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. sausio 10 d., bei įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo Sprendimas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. paštu gavo Migracijos departamento 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą Nr. 10K-12416 „Dėl priimto sprendimo“, kuriuo buvo nurodyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 133 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 10 d., įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje iki 2024 m. balandžio 23 d.
Atsižvelgdamas į tai, siekdamas gauti ir įvertinti Migracijos departamento Sprendimą, pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris Migracijos departamentui pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą dėl Sprendimo ir su jo priėmimu susijusios medžiagos pateikimo.
Pareiškėjo atstovas 2021 m. birželio 14 d. el. paštu gavo Migracijos departamento el. laišką su lydraščiu, Sprendimu ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvada „Dėl A. A. (A. A.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“ (toliau – Išvada).
Išvadoje nurodyta, kad 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, veika kvalifikuotina kaip sunkus nusikaltimas. Už nusikalstamą veiką pareiškėjui paskirta 7000 Eur bauda, kuri 2021 m. sausio 11 d. buvo sumokėta. Pareiškėjo manymu, vien dėl to, kad pareiškėjas buvo nuteistas už šį nusikaltimą, Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo nuomone, nebuvo atliktas individualus tyrimas, nenustatytos aplinkybės, kurios suponuotų, jog pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjas, taip pat teigia, kad jog be jokio individualaus tyrimo Migracijos departamente, kaip Sprendimo motyvai Sprendime iš esmės perrašyti Išvados motyvai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje dėl įvykio paaiškino visas jam žinomas faktines aplinkybes, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teismu, gailėjosi dėl įvykio (kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), dėl ko supaprastinto proceso tvarka buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Pareiškėjas baudžiamojo įsakymo neskundė, teismo paskirtą baudą sumokėjo dar tą pačią baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną. Pareiškėjo vertinimui, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nėra pavojingas, tyčinis pažeidėjas, kuris galėtų kelti kokią nors grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, pareiškėjo padaryta veika buvo vienetinė klaida. Be šio atvejo, pareiškėjas anksčiau ar po to nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pažymi, kad atmetus teistumo faktą, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas keltų kokią nors grėsmę Lietuvos ar kitų ES / Šengeno erdvės šalių viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjo nuomone, grėsmė tiek Policijos departamento Išvadoje, tiek Migracijos departamento Sprendime konstatuota formaliai.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką gyvena Lenkijoje, turi leidimą laikinai gyventi Lenkijoje (šiuo metu iki 2023 m. gegužės 28 d.), ten nuomojasi butą, ketina imti banko paskolą ir pirkti nuosavą butą; Pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju Lenkijos įmonėje (duomenys neskelbtini), turi Lenkijos vyriausiojo kelių transporto inspektoriaus išduotą vairuotojo liudijimą kroviniams keliais vežti komerciniais tikslais pagal Bendrijos licenciją ir pateikia tai įrodančius priedus (vairuotojo liudijimas, buto nuomos sutartis, darbo sutarties pakeitimas, leidimas laikinai gyventi Lenkijoje, vairuotojo pažymėjimas).
Pareiškėjas taip pat išlaiko mažametį, 8 metų sūnų (yra išsiskyręs). Pareiškėjas pabrėžia, jog turimas darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjui netekus teisės atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitose ES ir Šengeno erdvės valstybėse (įskaitant Lenkiją), pareiškėjas praras darbą, nes negalės gabenti krovinių į kitas šalis, taigi praras galimybę išlaikyti save ir savo sūnų.
Pareiškėjas, nepanaikinus ginčijamo Sprendimo, negalės gyventi Lenkijoje, privalės grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios sudėtingos politinės ir geopolitinės situacijos, tai sukeltų neproporcingas pasekmes pareiškėjui, žymiai pablogintų pareiškėjo gyvenimo sąlygas, pareiškėjo galimybės susirasti kitą darbą būtų itin komplikuotos, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas negalėtų vykdyti krovinių gabenimo vilkikais į ES ir Šengeno erdvės valstybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimu ir jo motyvais, vertinimu, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas neobjektyviai ir nemotyvuotai, neatlikus visapusiško ir išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo situacijos, pritaikytos sankcijos yra neproporcingos ir neteisingos. Tiek atsakovo Sprendimas, tiek Policijos departamento Išvada yra formalūs ir neobjektyvūs aktai, priimti nesigilinant į konkretų atvejį ir aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Tai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams, viešojo administravimo subjektams keliamų objektyvumo ir priimamo individualaus administracinio akto tinkamo motyvavimo reikalavimų, nes pareiškėjas jau buvo nubaustas baudžiamąja tvarka, o dabar dar pagal atsakovo Sprendimą susilaukia neproporcingų teisinių pasekmių, dėl kurių neteks darbo, negalės išlaikyti savęs ir savo mažamečio sūnaus.
Pareiškejas nurodo, kad atsakovas privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų, jog pareiškėjas iš tiesų kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes priešingu atveju toks kaltinimas laikytinas menamu, grįstu prielaidomis. Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai negali būti pagrįsti prielaidomis ir spėjimais.
Pareiškėjo nuomone, net teismui nusprendus laikyti, jog pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, Sprendime skiriant sankciją pareiškėjui visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo situaciją, realios grėsmės nebuvimą ir Sprendimu pareiškėjui sukeliamas neproporcingas neigiamas pasekmes. Įvertinus šio konkretaus atvejo aplinkybes, Sprendimo pasekmės yra neproporcingos, žlugdančios pareiškėjo gyvenimą. Sprendime neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas nelinkęs daryti nusikalstamas veikas, padarė vienetinę klaidą, yra dirbantis ir vertingas funkcijas (tarptautinis krovinių pervežimas) ES ir Šengeno erdvės valstybėms vykdantis asmuo, pareiškėjas turi leidimą gyventi Lenkijoje, ten gyvena ilgą laiką, išlaiko mažametį sūnų, taip pat kitos šiame skunde nurodytos aplinkybės. Todėl Sprendimu pritaikytos sankcijos yra neproporcingos, neteisingos, neatitinkančios aplinkybių, susijusių su pareiškėju.
Pareiškėjas vertina, kad atsakovo Sprendimo išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei yra nepagrįstos ir neteisėtos, o paskirtos sankcijos neproporcingos. Atsakovo Sprendimas neatitinka objektyvumo, teisinės valstybės ir proporcingumo reikalavimų, priimtas neatlikus išsamaus ir visapusiško tyrimo dėl pareiškėjo, todėl atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimus, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų viešojo administravimo subjektams keliamų objektyvumo ir kitų reikalavimų, todėl atsakovo Sprendimas turi būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
II
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad 2021 m. balandžio 21 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 5-S-6430 „Dėl A. A. (A. A.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“, kuriuo Policijos departamentas pranešė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą.
Policijos departamentas informavo, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 10 d.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. sausio 10 d. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 6 dalimi bei Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 12.1 papunkčiu, Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38.2 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, Policijos departamentas pasiūlė Migracijos departamentui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026-01-10 ir, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS).
Atsakovas tvirtina, kad atsižvelgdamas į gautą informaciją, kuria pagrindo abejoti nebuvo, įvertinęs, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir tai, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, remdamasis aktualiais teisės aktais, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo ginčijamo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. sausio 10 d. ir įvesti į C.SIS draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse 3 metus nuo ginčijamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skunde teigia, kad ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas tik 2021 m. birželio 14 d.
Atsakovas atsakydamas į šiuos argumentus, pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Vadovaudamasis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, Migracijos departamentas pareiškėją apie Sprendimą informavo 2021 m. balandžio 23 d. pranešimu Nr. 10K-12416 „Dėl priimto sprendimo“, kuriame nurodyta Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, Sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Migracijos departamentui žinomu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo nuomone, toks pareiškėjo informavimas apie priimtą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Policijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, o ginčijamame Sprendime buvo perrašyti Policijos departamento išvados motyvai.
Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas, todėl ši institucija, pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka atliko pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, kuriuo Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo vadovautis. Policijos departamento Išvadoje išdėstytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo įvertinta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, t. y. tai, kad įvykdė sunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, pareiškėjas neginčija ir jas iš esmės pripažįsta. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kad priimdamas išvadą pareiškėjo atžvilgiu Policijos departamentas nesivadovavo teisės aktų reikalavimais ar juos pažeidė, todėl pareiškėjo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Duomenų, kurie leistų abejoti ar nesutikti su šioje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis bei pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl iš pareiškėjo pozicijos nėra aišku, kodėl Policijos departamento išvados turinys negalėjo būti išdėstytas ginčijamame Sprendime.
Atsakovas tvirtina, kad Policijos departamento išvadoje bei Migracijos departamento priimtame ginčijamame sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas ne prielaidomis ar spėjimais, o konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką – kontrabandą, už kurią pagal BK 199 straipsnio 3 dalį pareiškėjas nuteistas 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsakovas sutinka su Policijos departamentu, kad kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui. Tai sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis. Šešėlinė ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destruktyvi, nes jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai ir visuomenės interesams. Kontrabanda ne tik žaloja ekonomiką, bet ir dosniai maitina korupcinius tinklus ir kriminalinę veiklą. Dėl kontrabandos auga nusikalstamumas, iš nelegaliai parduodamų prekių lobsta organizuoti nusikaltėliai. Taigi, nusikaltimas, kurį pareiškėjas įvykdė pakankamai neseniai (2020 m. gegužės mėn.), yra itin pavojingas ir sukelia žalingas pasekmes valstybei bei visuomenei.
Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 sausio 10 d. ir savo veiksmais bei gyvenimo būdu nėra įrodęs, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir kad jam paskirta bausmė pasiekė tikslą, pareiškėjas pagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pareiškėjo kaltė buvo reikšmingos baudžiamojoje byloje, teismui sprendžiant dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant pareiškėjui bausmę. Tuo tarpu Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, baudžiamosios bylos medžiagos neprivalėjo iš naujo tirti ir jos vertinti. Pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kurio nėra pagrindo kvestionuoti. Šiame įsakyme, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo apie vežamą krovinį, kad jis nėra pavojingas ir linkęs nusikalsti, nėra teisingi bei nepaneigia ginčijamame sprendime nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Aplinkybė, jog anksčiau pareiškėjas nebuvo teistas, teisinės reikšmės neturi, o kitokių reikšmingų duomenų, kurie leistų pareiškėją charakterizuoti itin teigiamai, pareiškėjas nepateikė.
Atsakovas pabrėžia, jog Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jei jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Kadangi abejonių dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei nekilo, Migracijos departamentas, papildomai įvertinęs, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, nustatydamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, pagrįstai vadovavosi Tvarkos 38.2 papunkčiu bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (iki 2026-01-10). Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis.
Atsakovo nuomone, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo vertinti pareiškėjo ekonominių ar kitokių ryšių kitose Šengeno erdvės valstybėse (ilgą laiką gyvena Lenkijoje, turi leidimą laikinai gyventi Lenkijoje (šiuo metu iki 2023 m. gegužės 28 d.), dirba tolimųjų reisų vairuotoju Lenkijos įmonėje (duomenys neskelbtini), iš darbinės veiklos gaunamų pajamų išlaiko sūnų), kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Atsižvelgdamas į SIS II reglamento nuostatas, Migracijos departamentas privalėjo įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse.
Atsakovas taip pat, pažymi, jog pareiškėjas nepateikė tinkamų ir neginčytinų įrodymų, kad jis dirba ir gyvena Lenkijoje. Kartu su skundu pateiktas 2019 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimas nepatvirtina, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) tebėra galiojanti ir kad pareiškėjo darbo funkcijas sudaro krovinių gabenimas būtent Europos Sąjungos teritorijoje, o ne trečiosiose šalyse. Pareiškėjo pateikta 2017 m. gegužės 14 d. nuomos sutartis nepatvirtina, kad nuolatinė pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Lenkijoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčijamo sprendimo priėmimas lemia, kad pareiškėjas neteks pragyvenimo šaltinio. Be to, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negali susirasti darbo bei gauti pajamas (duomenys neskelbtini) ar kad šioje valstybėje negali gyventi dėl susiklosčiusios politinės situacijos (pareiškėjas neįrodinėja, kad būtų persekiojamas ar patirtų kitokias represijas savo atžvilgiu). Įrodymų, kad turi mažametį vaiką ir jį išlaiko, pareiškėjas šioje byloje nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas įvertinęs, jog viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, teigia, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes laikytinas teisėta, proporcinga ir būtina priemone.
Migracijos departamentas daro išvada, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
III
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas E. M. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo teismui pateikti papildomi įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas turi stabilų gyvenimą ir darbą Lenkijoje, nuolat kelia kvalifikaciją, yra gerai vertinamas darbdavio, išlaiko šeimą (sūnų) ir paneigia atsakovo sprendimo pateiktą formalų vertinimą dėl pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Paliktas galioti atsakovo sprendimas sukeltų neproporcingas pasekmes pareiškėjui ir jo šeimai, žymiai pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo sąlygas, pareiškėjo galimybę susirasti kitą darbą būtų itin komplikuota, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėtų vykdyti krovinių gabenimo vilkikais į ES ir Šengeno erdvės valstybes. Sprendime visiškai neįvertintos aplinkybė, kad pareiškėjas nelinkęs daryti nusikalstamų veikų, padarė vienetinę klaidą, yra dirbantis, turi leidimą gyventi Lenkijoje, ten gyvena ilgą laiką, išlaiko mažametį sūnų.
Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė Justina Ivanauskaitė-Pečiulė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, Migarcijos departamentas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo ekonominių ar kitokių ryšių kitose Šengeno erdvės valstybėse, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenumato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 21 d. gavo Policijos departamento 2021 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 5-S-6430 „Dėl A. A. (A. A.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“ (toliau ir - Policijos departamento raštas), kuriuo buvo pranešta, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Policijos departamentas atliko pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą.
Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-483 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. sausio 10 d., bei įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. paštu gavo Migracijos departamento 2021 m. balandžio 23 d. pranešimą Nr. 10K-12416 „Dėl priimto sprendimo“, kuriuo buvo nurodyta, kad Migracijos departamentas, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo atstovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris Migracijos departamentui pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą dėl Sprendimo ir su jo priėmimu susijusios medžiagos pateikimo. Pareiškėjo atstovas 2021 m. birželio 14 d. el. paštu gavo Migracijos departamento el. laišką su lydraščiu, Sprendimu ir Policijos departamento išvada „Dėl A. A. (A. A.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“.
Pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 10 d.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį.
Pareiškėjas Migarcijos departamentui pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą dėl Sprendimo ir su jo priėmimu susijusios medžiagos pateikimo.
V
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-483 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Ginčo teisinis santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Ginčui aktuali redakcija).
Įstatymo 133 straipsnis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (8 dalis). Užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama (9 dalis). Užsieniečiui neteikiama informacija apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu šios informacijos pateikimas pakenktų valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, informacija apie priimto sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką faktines aplinkybes neteikiama, jeigu šios informacijos pateikimas pakenktų valstybės saugumo interesams (10 dalis).
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C.SIS teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (4 punktas). Į sąrašą duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Į sąrašą įrašomi šie užsieniečio duomenys: 1) vardas (-ai); 2) pavardė (-ės); 3) užsienio valstybės suteiktas asmens kodas (jeigu užsienietis turi valstybės, kurioje asmens kodas yra naudojamas, išduotą pasą arba jį atitinkantį kelionės dokumentą); 4) gimimo data; 5) gimimo vieta; 6) lytis; 7) pilietybė (-ės); 8) nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje adresas (jeigu žinomas); 9) paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento pavadinimas; 10) paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento serija, numeris, išdavimo data, valstybė, išdavusi šį dokumentą, jo galiojimo laikas; 11) veido atvaizdas, jeigu jis turimas (6 punktas). Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas). Įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į C.SIS įtraukia Migracijos departamentas, įrašydamas užsieniečio duomenis į sąrašą. Duomenis iš sąrašo C.SIS Migracijos departamentas pateikia duomenų įrašymo į sąrašą dieną (16 punktas). Jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (20 punktas).
SIS II reglamento 24 straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka (1 dalis). Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis).
2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto 2 papunkčiu nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis tais atvejais, kai užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu 3 dalimi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 12.1 papunkčiu: užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Pareiškėjas ginčija Sprendimu padarytas išvadas, kad jis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat ginčiją Sprendimą tuo aspektu, kad jam paskirtos sankcijos sukelia neproporcingas pasekmes pareiškėjui ir jo šeimai, žymiai blogina jo ir jo šeimos gyvenimo sąlygas, komplikuoja jo galimybes susirasti kitą darbą, tuo pačiu išlaikyti šeimą ir mažametį sūnų.
Bylos rašytiniais įrodymas nustatyta, Policijos departamento rašte pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 10 d.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį. Pareiškėjui paskirta 7000 Eur bauda. Bauda sumokėta 2021 m. sausio 11 d. Policijos departamentas pasiūlė Migracijos departamentui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 10 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis numato, kad sunkus nusikaltimas yra laikomas tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Kaip minėta, pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikęs jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Migracijos departamentas įvertinęs, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir tai, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, remdamasis aktualiais teisės aktais, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo ginčijamo Sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. sausio 10 d. ir įvedė į C.SIS draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse 3 metus nuo ginčijamo Sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vertindama Sprendimo motyvuotumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostata dėl 5 metų draudimo atvykti laikotarpio turi būti aiškinama kartu su to paties straipsnio 8 dalies reglamentavimu, kuriame be kita ko įtvirtinta, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...>, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Tvarkos 1 p.). Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Tvarkos 37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Tvarkos 37.2 p.). Tvarkos 38.2 punkte nustatytas draudimo atvykti laikotarpis – 5 metai šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų arba labai sunkų nuskaltimą.
Šiuo atveju pareiškėjas kelia klausimą, kad Migracijos departamentas neatliko jokio individualaus tyrimo, o vien Policijos departamento Išvados pagrindu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes nuteistas už sunkų nuskaltimą, priėmė nepagrįstą ir neproporcingą Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 10 d. Pareiškėjas pažymi, kad atmetus teistumo faktą, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas keltų kokią nors grėsmę Lietuvos ar kitų ES/Šengeno erdvės šalių viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjo nuomone, grėsmė tiek Policijos departamento Išvadoje, tiek Migracijos departamento Sprendime konstatuota formaliai.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, jokio individualaus tyrimo pareiškėjo atžvilgiu neatliko, o iš esmės apsiribojo Policijos departamento Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, dėl to, kad jis 2021 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 3 dalį (sunkus nusikaltimas) bei ta aplinkybe, kad pareiškėjas pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio „Teistumas“ nuostatas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. sausio 10 d.
Vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas būtų tinkamas bei aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-552/2020).
LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko atsakovas turi priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.
Teismas nekvestionuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, už kurią jam yra paskirta kriminalinė bausmė yra nustatyta ir neginčijama. Tačiau vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Iš Policijos departamento Išvadoje nurodytų aplinkybių ir Baudžiamojo įsakymo matyti, kad pareiškėjas padarytą nusikaltimą pripažino, gailėjosi dėl įvykio, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Baudžiamuoju įsakymu paskirtą 7000 Eur baudą sumokėjo iš karto, t. y. 2021 m. sausio 11 d.
Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, charakterizuojančius jo asmenybę bei patvirtinančius jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lenkijos Respublika: pareiškėjo nuomojamo buto Lenkijoje 2017 m. gegužės 14 d. ilgalaikės nuomos sutartis, 2017 m. kovo 27 d. neterminuota darbo sutartis ir 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties sąlygų pakeitimas – darbovietė (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 15 d. profesinės kvalifikacijos liudijimas, 2020 m. lapkričio 2 d. vairuotojo liudijimas (pažymėjimas) skirtas komerciniam daiktų vežimui keliais pagal Europos Bendrijos išduotą licenciją, galiojantis iki 2023 m. lapkričio 10 d., pareiškėjo buvusios sutuoktinės J. F. A. 2021-07-19 raštą, (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos 2021-07-19 pažyma dėl alimentų išskaičiavimo, Pareiškėjo darbovietės (duomenys neskelbtini) 2021-06-24 raštą teismui / rekomendaciją Pareiškėjui, Pareiškėjo darbovietės (duomenys neskelbtini) 2021-06-24 raštą teismui apie bendrovės veiklą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nežinojo apie Sprendimą ir jo motyvus, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo argumentų bei įrodymų, charakterizuojančių jo asmenybę bei patvirtinančių jo šeiminius, socialinius ir ekonominius santykius Lenkijos Respublikoje, vaiko išlaikymo faktą, kurie teismo vertinimu, yra svarbūs vertinant pareiškėjo individualią situaciją bei proporcingo Sprendimo priėmimą pareiškėjo atžvilgiu.
Nustatytų byloje faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog ginčijamo Sprendimo, kuriuo pareiškėjas neteko teisės iki 2026 m. sausio 10 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, priėmimas lemia, kad pareiškėjas 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos netenka teisės atvykti ir apsigyventi ir kitose ES ir Šengeno erdvės valstybėse (įskaitant Lenkiją). Dėl to, pareiškėjas gali prarasti Lenkijoje darbą, kuris susijęs su krovinių gabenimų į kitas šalis, bei netekti pragyvenimo šaltinio, kuris yra svarbus jo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymui. Sprendimu nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką aukčiau minėtam laikotarpiui žymiai pablogintų pareiškėjo gyvenimo sąlygas, pareiškėjo galimybės susirasti kitą darbą ir pareiškėjui sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nenustačius kitų duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, o Sprendimą grindžiant vien Policijos departamento išvada, kurioje yra tik siūlymas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio iki 2026 m. sausio 10 d., nėra pakankamas pareiškėjo individualios situacijos tyrimas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jame nustatytas draudimas – proporcingas, todėl Sprendimas naikintinas.
Padarius išvadą, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai, nebelieka teisinio pagrindo įrašyti jo asmens duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra pagrindo įvesti įspėjimą į C. SIS. Atsižvelgiant į tai, šios Sprendimo dalys taip pat naikinamos.
Pripažinus, kad pareiškėjo skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neteisėtas, darytina išvada, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Skundas tenkinamas visiškai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė. Patenkinus pareiškėjo skundą, jam iš atsakovo priteistinos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą patenkinti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-483 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ panaikinti.
Pareiškėjo A. A. (A. A.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.