- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- e2-403-496/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. N., N. S., K. Ž., R. Ž., J. Ž.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams K. Ž., R. Ž., N. S., A. N. ir J. Ž. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. prašo pripažinti jo mamos B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turėtą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), jos asmeniu turtu. Ieškinyje nurodoma, kad minėtas turtas sudaro mamos palikimą, jo vertė gali būti apie 3 000Eur. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kadangi butas buvo įgytas mamos ir Z. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos metu, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatas preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams. Jei turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, tik teismas gali pripažinti to sutuoktinio asmeninę nuosavybę (CK 3.89 str. l d. 7 p.). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo mama visą gyvenimą nuo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis Z. Ž. visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini). Jie bendro ūkio nėra vedę. Mama dirbo (duomenys neskelbtini), valdiškoje pirtyje pirtininke. Pirtis veikdavo penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Tuo laikotarpiu mama su vaikais būdavo savo bute. Pirmadienį išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir ten prabūdavo iki penktadienio. (duomenys neskelbtini) mama privatizavo turimą butą už savo investicinius rublius. Jos sutuoktinis Z. Ž. nepretendavo kartu su ieškovo mama pirkti iš Valstybės butą ir nėra kėlęs dėl to ginčą. Kai Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), niekas iš jo įpėdinių nepretendavo į ieškovo mamos turėtą butą.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) jo mama gavo gyventi ieškovui gimus. Šiame bute gyveno mama su savo vaikais. Apie (duomenys neskelbtini) metus mama buvo ištekėjusi už Z. Ž. ir su juo gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad sutuoktinis smurtaudavo prieš mamą, todėl (duomenys neskelbtini) metais teisme buvo užvesta santuokos nutraukimo byla. Tuo metu jie susitaikė, byla buvo nutraukta. Vėliau, dėl Z. Ž. smurto mama B. Ž. iš jo namų pabėgo (duomenys neskelbtini) metais ir nuo to laiko visą laiką gyveno savo bute (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu daugiau nebendravo. Jos sutuoktinis šiame bute niekada negyveno. (duomenys neskelbtini) metais valstybė leido išsipirkti butą ir mama išsipirko už savo investicinius čekius. Ieškovas nurodė, kad atsakovų tėvas visiškai neprisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) pirkimo. Tuo laikotarpiu, kai jo mama gyvendavo (duomenys neskelbtini), ji su Z. Ž. turėjo bendrą ūkį. Ieškovas nurodė nežinantis, kaip sutuoktiniai tuo laikotarpiu naudojo ar taupė pinigus. Ieškovas prašo tenkinti ieškinį.
Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Ji nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais privatizavo ieškovo mama B. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo įstatymą, kuris leido privatizuoti butus, jei buvo jame pragyventa ne mažiau kaip vienerius metus. Atsakovų tėvas Z. Ž. visiškai negyveno šiame bute, todėl privatizuojant butą nebuvo reikalingas joks susitarimas dėl buto pirkimo. Už butą sumokėjo B. Ž. jai valstybės suteiktomis vienkartinėmis išmokomis. Kadangi butas įgytas B. Ž. asmeninėmis lėšomis, todėl butas pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Taip pat atstovė nurodė, kad Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki mirties jis nepretendavo į B. Ž. įgytą butą. Po jo mirties jo vaikai nesidomėjo jo turto paveldėjimu ir nuo jo mirties jau praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Z. Ž. niekada nėra prisidėjęs prie šio buto išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovės A. N. atstovas advokatas 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo netenkinti ieškovo ieškinio. Atsiliepime atsakovė remiasi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tuo metu (turto įsigijimo metu) galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Vien ieškovo teiginių, jog pareiškėjo mama įgijo ir valdė turtą viena pati, savaime asmeninės nuosavybės teisių nesukuria, t. y. nesukuria teisinių padarinių, kadangi pirmiausia ieškovas turi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Ieškovas nenurodo, kad jo mirusi mama ir jos miręs sutuoktinis būtų sudarę priešvedybinę arba povedybinę sutartį. Taigi šiuo atveju ieškovo mamos ir jos sutuoktinio turto teisinį rėžimą nustato įstatymas.
Atsakovė A. N. nurodė, kad jos tėvas Z. Ž. (duomenys neskelbtini) metais parvedė į namus pamotę B. (J.) Ž., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Iš pradžių tėtis su B. turėjo bendrą ūkį, laikė gyvulius. Ji visada spręsdavo, kada gyvulius parduoti, ką pirkti. Atsakovė nurodė, kad pamotė pinigus pervesdavo į savo taupomąją knygelę. Atsakovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ji išėjo iš tėvo namų. B. Ž. išsikraustė iš tėvo namų apie (duomenys neskelbtini) metus. Nuo to laiko jokio sutuoktinių bendro ūkio nebebuvo, kiekvienas gyveno atskirai ir planavo viską atskirai. Po (duomenys neskelbtini) metų jos tėvas nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, seserį, bet atsakovė nežino, ar jis lankydavosi pas B. Ž.. Atsakovė nurodė, kad jos tėvas taip pat buvo gavęs investicinius čekius, bet ji nežino, kur jis juos panaudojo. Atsakovė nežino, kieno investiciniais čekiais sumokėta už butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes esą sutuoktinė nuskriaudė tėtį. Atsakovė nurodė, kad jos tėtis su jos mama buvo pradėjęs statyti namą, kurį toliau statė su B. Ž.. Iš kokių pinigų statė, ji nežino.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Z. Ž. ir B. Ž. turėjo bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) metų apie dešimt metų. Tuo laikotarpiu santaupų prižiūrėtoja buvo B. Ž., ji didelę dalį turto išsivežė, todėl logiška išvada, kad buvo privatizuotas butas. Investiciniai čekiai B. Ž. buvo suteikti už bendro gyvenimo su Z. Ž. metu įgytą gėrį, jie buvo panaudoti buto privatizavimui. Įstatymas numato, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Privatizuojant butą sutartyje nėra išreikšta aiški valia įgyti butą asmeninėn nuosavybėn. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad tėtis apsivedė su B. Ž. ir su ja vedė bendrą ūkį, iš kurio B. Ž. turėjo didesnę naudą, ji viską pasiimdavo, ji turėjo daugiau naudos. Ji dirbo per savaitę tik dvi dienas, tai jos alga buvo maža. Atsakovė nurodė nežinanti, iš kokių pinigų pragyveno tėtis su B. Ž., ką pirkdavo, ji tuo metu kartu su jais negyveno, jau buvo išėjusi iš tėčio namų. Ji su pamote nelabai sutarė. Tėtis su B. Ž. kartu gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų. Ji nežino, ar jie bendraudavo po (duomenys neskelbtini) metų. Ji nieko nežino dėl buto privatizavimo, nežino, kur tėtis panaudojo investicinius čekius. Mano, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo bendras sutuoktinių butas, nes pinigai už butą buvo iš tėvo ir pamotės bendro ūkio. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas K. Ž. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo tėvas Z. Ž. ir jo žmona pragyveno iš gyvulių auginimo. Daugiau jis nieko nežino.
Atsakovai R. Ž., J. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Atvykę atsakovei nurodė, kad jiems apie teismo posėdį yra žinoma, jie neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Ieškinys su priedais jiems įteikti, apie ankstesnį posėdį jiems pranešta viešo skelbimo būdu. Jie nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prieštaravimų ieškiniui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Prie ieškinio pridėtas medicininis mirties liudijimas įrodo, kad B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Liudijimas apie palikimo priėmimo faktą įrodo, kad po palikėjos B. Ž. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl palikimo priėmimo, paduodamas pareiškimą notarui, kreipėsi palikėjos testamentinis įpėdinis V. J..
Santuokos sudarymo įrašas įrodo, kad B. Ž. ir Z. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr. 3). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai įrodo, kad B. Ž. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini): butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. II-2718.
Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji susituokė su V. J. (duomenys neskelbtini) metais. Tuo laikotarpiu vyro mama gyveno (duomenys neskelbtini) su Z. Ž. ir dirbo (duomenys neskelbtini) savaitgaliais. (duomenys neskelbtini) metais B. Ž. teko bėgti iš Z. Ž. namų dėl smurto ir grasinimų. Po šio įvykio buvo užvesta santuokos nutraukimo byla teisme, bet sutuoktiniai susitaikė. Liudytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais B. Ž. vėl pabėgo iš sutuoktinio namų į (duomenys neskelbtini). Po to Z. Ž. vieną kartą buvo atvykęs pas ją į (duomenys neskelbtini), tada puolė ją peiliu. Dėl šio įvykio B. Ž. kreipėsi į policiją ir Z. Ž. buvo apribotas apsilankymas (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinę. Nuo (duomenys neskelbtini) metų B. Ž. daugiau visiškai nebendravo su Z. Ž., nepalaikė jokio ryšio. Butą su priklausiniais vyro mama pirko savo investiciniais čekiais, grynais pinigais mokėjo tik už dokumentų sutvarkymą. Dėl buto privatizavimo B. Ž. nesitarė su Z. Ž.. Šis niekada (iki mirties (duomenys neskelbtini) metais) nereiškė pretenzijų dėl jos buto. Jis pats statėsi namą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavė. Liudytoja nurodė, kad B. Ž. su vyru kiekvienas turėjo savus pinigus. Jis jai pinigų neduodavo. Jie (duomenys neskelbtini) laikė gyvulius. Iš gyvulių pardavimo gautas pajamas sudėdavo į statomą namą (duomenys neskelbtini). Šį namą Z. Ž. pardavė jau po to, kai B. buvo iš jo pabėgusi. Bėgdama iš jo namų, vyro mama visiškai nieko nepasiėmė.
Liudytojas A. N. nurodė, kad Z. Ž. su B. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ten laikė gyvulius. Jis neprisimena, kiek jie kartu gyveno, mano, kad kartu gyveno ir po jų (liudytojo) vestuvių. Jie laikė gyvulius, abu valdė ūkį. Jis nežino, kaip jie skirstė pinigus. Jis su žmona A. N. gyveno atskirai, (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nieko nežino apie buto (duomenys neskelbtini) privatizavimą. Jie turėjo pasistatę namą (duomenys neskelbtini), vėliau Z. Ž. jį pardavė. O gal ir abu pardavė, jis nežino.
Liudytoja V. Ž. nepateikė bylai reikšmingų parodymų.
Ieškovas prie ieškinio pridėjo (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pateiktus dokumentus: (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią B. Ž. nusipirko 29,31 kv.m. butą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) rajono valdybos potvarkį už 3 233,93 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. (duomenys neskelbtini) buto įkainojimo akte nurodyta, kad pirkėjas Ž. B., pasižadėjo sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis 3233,93 rub.
Namų knygos įregistravimo duomenyse įrašyta, kad bute (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įrašytas V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kiti įrašai vėlesni, po (duomenys neskelbtini) metų. Tarp įregistruotų asmenų nėra įrašytas Z. Ž..
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad iki mirties Z. Ž. ir B. Ž. santuoka nebuvo nutraukta. Šalys pripažįsta, kad nuo (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai gyveno atskirai. Ieškovo mama gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovų tėvas Z. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jie bendrai ūkio netvarkė, kiekvienas turėjo atskirą savo buitį.
Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033 (įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.), pripažintas netekusiu galios.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Butų privatizavimo įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butą, buvo būtinos trys šiame įstatyme nustatytos sąlygos: 1) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); 2) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 3) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2012; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2011, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2021). Dėl šių sąlygų kasacinis teismas yra akcentavęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmens subjektines teises privatizuoti ginčo objektą lengvatinėmis sąlygomis, neužtenka tik vienos ar kelių iš šių sąlygų egzistavimo – yra būtina nustatyti visų trijų sąlygų egzistavimą, ir egzistavimą ne bet kada, o būtent Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje (1991-12-20 įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nurodyta, kad pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.
Akivaizdu, kad B. Ž. atliko visus veiksmus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nes buto pirkimo sutartis buvo sudaryta, butas nupirktas jos vardu, ji sumokėjo už butą valstybės vienkartinėmis išmokomis 3 233,93 rub.
Tarp dokumentų, gautų iš (duomenys neskelbtini) regioninio archyvo, nėra notariškai patvirtinto susitarimo tarp B. Ž. šeimos narių (t.y. su sutuoktiniu) ir buvo leista jai butą privatizuoti. Tai galima suprasti tik taip, kad buto privatizavimo laikotarpiu jos sutuoktinis šiame bute negyveno, jame nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (patvirtina rašytiniai parodymai ir šalių paaiškinimai), neišreiškė jokio pageidavimo pirkti butą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
Atsakovai savo poziciją byloje remia tuo, kad butą (duomenys neskelbtini) B. Ž. pirko iš valstybės (duomenys neskelbtini) metais, tai yra būdama santuokoje su Z. Ž. vien dėl to butas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje turto dalys yra lygios. Tačiau atsakovai nepaneigė ieškovo ir jo pakviestos liudytojos J. J. aiškinimo, kad Z. Ž. ir B. Ž. visiškai nebendravo, nepalaikė jokių ryšių nuo (duomenys neskelbtini) metų. Iš esmės atsakovai su tuo sutiko, jie nenurodė priešingų aplinkybių.
Butų privatizavimo įstatymas yra specialus įstatymas, numatantis specialią tvarką, pagal kurią įgyjama buto nuosavybės teisė. Tam, kad įgytų teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, asmuo turėjo gyventi šioje patalpoje, o Z. Ž. bute (duomenys neskelbtini) niekada negyveno ir nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Atsakovai nepaneigė tokių duomenų. Taip pat atsakovai nepateikė notariškai patvirtinto susitarimo ar kitokio dokumento, kuriuo jų tėvas Z. Ž. būtų dalyvavęs buto privatizavimo procese. Taip pat atsakovai nepaneigė (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytų duomenų, kad B. Ž. savo vienkartinėmis išmokomis sumokėjo už perkamą butą.
Atsakovai teismo posėdžio metu teigė, kad B. Ž., gyvendama su Z. Ž. elgėsi savanaudiškai, visą uždarbį už užaugintus gyvulius pasiimdama sau, kad išvažiuodama iš Z. Ž. namų išsivežė didelę dalį turto ir dovanas, tačiau tokie teiginiai nėra įrodyti, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, taip pat jie nėra reikšmingi šiai bylai, nes už butą buvo mokama ne grynais pinigais bet valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsakovų išsakyti teiginiai, kad investiciniai čekiai B. Ž. buvo išmokėti už gyvenant santuokoje sukurtą gėrį, neatitinka tiesos, nes valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam asmeniui atskirai, nepriklausomai nuo jo šeiminės padėties.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų ir šalių bei liudytojų pasisakymų matyti, kad B. Ž. buvo skirtas butas, už privatizuojamą butą ji sumokėjo valstybės skirtomis vienkartinėmis išmokomis, kurios yra skiriamos asmeniui, nėra pateikti jokie įrodymai, kad Z. Ž. kaip nors būtų dalyvavęs privatizavimo procese, todėl remiantis anksčiau aptartais įrodymais teismas sprendžia, kad butą B. Ž. įgijo už asmenines išmokas ir asmeninėn nuosavybėn, taip ieškovas paneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, ieškinys tenkintinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Tenkinant ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų, kurie reiškė prieštaravimus ieškiniui, t.y. iš A. N., N. S., K. Ž..
Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikti įrodymai, kad jis už advokato pagalbą sumokėjo 300 Eur. Iš viso 345 Eur lygiomis dalimis priteistina iš minėtų trijų atsakovų, t.y. iš kiekvieno po 115 Eur.
Už procesinių dokumentų siuntimą valstybė patyrė 62,91 Eur išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 20,97 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turėtą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), jos asmeniu turtu.
Priteisti V. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš A. N., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. N., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,97 Eur (dvidešimties eurų 97 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš N. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,97 Eur (dvidešimties eurų 97 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,97 Eur (dvidešimties eurų 97 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.