- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- I3-1139-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01392-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- J. G., M. G.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir M. G. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl atsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. G. ir M. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. sausio 31 d. atsakymą „Dėl (Reg. Nr. A34 (1)-756) prašymo“ (toliau – ir Atsakymas).
Pareiškėjai skunde nurodo, kad miškas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įveistas gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarnybų leidimą, technines sąlygas, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu projektu, specialistams įvertinus sodinimo darbų kokybę, Nacionalinei mokėjimų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skyrus finansinę paramą ir žinant, kad minėti sklypai Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų kadastre įregistruoti kaip miško žemė.
KB „Jungtiniai miškai“ parengė projektą ir pasodino mišką. Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos skyrė lėšas miško įveisimui ir priežiūrai.
Gamtosaugininkai ir miškininkai kasmet tikrino kaip rūpinamasi miško priežiūra, jų nurodymai buvo vykdomi.
Pareiškėjai nesupranta, kodėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 metais, teikdama Vilniaus rajono savivaldybės tarybai siūlymus dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patikslinimo neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjams priklausančiuose sklypuose jau 2008 m. pavasarį buvo įveistas miškas, gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarnybų reikiamus leidimus. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. sprendimu Nr.T3-571 patikslino 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gegužės 26 d. pažyma apie miško želdinimo darbų įvertinimą Nr.34. Darbai įvertinti „gerai“.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad skundžiamas Atsakymas yra priimtas išnagrinėjus tik vieno iš pareiškėjų, t. y. J. G. 2023 m. sausio 27 d. prašymą ir priimtas dėl jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl M. G. neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje.
Atsakovas paaiškina, kad 2023 m. sausio 27 d. Administracija gavo pareiškėjo J. G. pakartotinį prašymą Nr. A34(1)-756 (toliau – ir Prašymas) pakeisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą į miškų ūkio paskirties žemę.
Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmė skundžiamą Atsakymą, kuriuo atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes dėl Žemės sklypo paskirties ir būdo keitimo jau buvo priimtas Administracijos direktoriaus sprendimas, įformintas 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. KADI-1218 (toliau – ir Įsakymas). Įsakymas pakartotinai buvo pridėtas prie skundžiamo Atsakymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiprašo pareiškėjo, kad skundžiamame Atsakyme įsivėlė techninė klaida – tekste nurodomi klaidingi įsakymo bei prašymo registracijos numeriai bei pavadinimas, tačiau ši klaida nekeičia skundžiamo Atsakymo esmės – pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo paskirties ir būdo keitimo jau buvo nagrinėjamas 2020 m. rugpjūtį, išnagrinėjus šį klausimą buvo priimtas Administracijos direktoriaus atsisakymas, įformintas galiojančiu Įsakymu, pareiškėjas kartu su pakartotiniu 2023 m. sausio 27 d. Prašymu nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas toks Prašymas gali būti pakartotinai nenagrinėjamas.
Atsakovas paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas) 19 punkto nuostatas žemės sklypo naudojimo paskirtis keičiama į miškų ūkio paskirtį, jeigu miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto. Iš pareiškėjo J. G. žemės sklypo išrašo matyti, kad žemės sklype nėra jokių duomenų apie miško naudmenas.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 44.3 punktas numato pareigą tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įveistas miškas ar ne miško žemės plotas apaugęs medžių savaiminukais.
Atsiliepimas
Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamame Atsakyme yra nurodomi teisės aktai ir faktinės aplinkybės, kuriais jis yra grindžiamas, todėl Atsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus: jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 31 d. rašto Nr. A33(1)-977 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. prašymu J. G. kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Prašymu pareiškėjas pakartotinai prašė pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį, įvardinant miško žeme.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. A33(1)-977 , atsakydama į J. G. 2023 m. sausio 27 d. registruotą prašymą Nr. A34(1)-756, informavo pareiškėją, kad dėl 2022 m. gegužės 26 d. prašymo Nr. A34(1)-4841 yra priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. KADI-1827 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, todėl vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu pakartotinai pateiktas 2023 m. sausio 25 d. prašymas nagrinėjamas nebus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakymu, kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Sprendžiant dėl pareiškėjo J. G. reikalavimo panaikinti skundžiamą Atsakymą, būtina įvertinti jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).
Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Atsakymo matyti, kad pareiškėjas J. G. prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tuo tarpu Administracija Atsakymą motyvavo tuo, kad dėl pareiškėjo 2022 m. gegužės 26 d. prašymo yra priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. KADI-1827 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 26 d. būtų kreipęsis ir dėl jo būtų priimtas 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. KADI-1827, byloje nėra. Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad Atsakyme padaryta techninė klaida, t. y. tekste nurodomi klaidingi įsakymo bei prašymo registracijos numeriai bei pavadinimas, tačiau ši klaida nekeičia skundžiamo atsakymo esmės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Nagrinėjamu atveju skundžiamame Atsakyme nurodyti motyvai neatitinka pareiškėjo J. G. situacijos.
Pažymėtina ir tai, kad Atsakyme nurodytas ne tik netinkamas faktinis pagrindas, tačiau klaidingas ir teisinis pagrindas. Administracija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau VAĮ 14 straipsnis reglamentuoja sprendimų apskundimo tvarką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Atsakyme nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę šio Atsakymo priėmimą. Motyvai ir paaiškinimas dėl Atsakyme padarytų techninių klaidų pateikti, tikslinti ne pačiame skundžiamame Atsakyme, o Administracijos atsiliepime į skundą. Teismas pažymi, kad individualaus administracinio akto motyvų, aiškių motyvų nenurodymas pačiame akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Atsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti. Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Atsakymas – be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti nagrinėdama pareiškėjo J. G. Prašymą, o būtent – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjo Prašymą atsakoma nenurodant išsamių priimto sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 31 d. Atsakymo panaikinimo padavė ne tik J. G., bet ir M. G.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, Administracijos 2023 m. sausio 31 d. Atsakymu buvo atsakyta į pareiškėjo J. G. 2023 m. sausio 26 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį. Remiantis į bylą patektu nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. G. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. skundžiamas Administracijos Atsakymas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl ginčas pagal M. G. skundą nenagrinėtinas teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dalyje pagal M. G. skundą nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl 2023 m. sausio 31 d. atsakymo Nr. A33(1)-977 panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 31 d. atsakymą Nr. A33(1)-977 ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. G. 2023 m. sausio 26 d. prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.