Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-107-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-10-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
1A-22-107-2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00913-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
S. Š.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-22-107/2013

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00913-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą A. B.,gynėjui Vidmantui Žylei,nuteistajam S. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams (3) metams.

Iš S. Š. priteista A. B. 3620 litų turtinei, 20000 litų neturtinei žaloms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 24701,77 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-10, laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo su nukentėjusiąja V. P., smogė kumščiu nukentėjusiajai į galvą, o nukentėjusiajai nuo smūgio nugriuvus, spardė ją kojomis, iš viso suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, taip nukentėjusiąją sužalojo, sumušė jos galvą, padarė poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, žanduose, smakre, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame smegenų pusrutulyje, suspaudęs galvos smegenis, V. P. sveikatą sutrikdė sunkiai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Žylė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, S. Š. apkaltintas nepagrįstai (BPK 328 str. 3 p.).

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad V. P. apklausų metu teigė, kad ji „(...) dažnai ateidavo į turgų (...) prisimenanti, kad pažinojo S., bet kur jis gyvena ir kas jis toks nežino (...) R., P. vardai girdėti, bet kas jie tokie nežinanti. Kur buvo paskutiniuoju metu ir su kuo buvo neprisimenanti, bet mano, kad jie dėl telefono mane sumušė, kai ji būtų jiems pati atidavusi“ (t. 1, b. l. 42–43), kad ji „ (...) draugavo su R. R., kuris buvo 9 metais jaunesnis. Jis su S. Š. (atpažintu iš nuotraukos) draugavo, nurodė, kad tam „negeriečiui“ patikdavo labiau bendrauti su jaunesniais vyrais nei moterimis (t. 1, b. l. 44–45)“, kad V. P. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu teigė „kad S. Š. iš nuotraukos žinomas, bet vardo neprisimena (...) yra buvęs pas ją svečiuose (...) ji taip pat buvusi S. Š. namuose (prie didžiojo PK pastato), bet kada nepamena (...) R. Ž. taip pat matytas, P. K. pažįstamas, buvo ne vienoje kompanijoje (...) kad pastarasis bendrauja su S. Š. (...) kad jis ką nors būtų jai padaręs nepamena (t. 1, b. l. 48–54)“. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad „nuteistasis S. Š., apklausiamas kaip liudytojas, nuosekliai ir kryptingai, siekiant išsiaiškinti tikrąsias (objektyviąsias) aplinkybes dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje aiškino, kad „...2010 metų liepos 9 dieną gėrė nuo pat ryto, nes tą kiekvieno mėnesio einamąją dieną gaudavo invalidumo ir našlaičio pašalpas, (...) V. P. apie tai žinojusi, todėl prisistatė ir pastaroji (...) kartu gėrė P. K. ir R. Ž. (...) visi sugėrovai pinigų neturėjo (...), jam užmigus, likusieji gėrė toliau, (...) ryte pažadino P. K. (...) paklausus – kur ta gražuolė? – jam R. Ž. atsakė, kad atrakino duris ir ją išleido (...) prie kojų pamatė V. P., kurią pažįsta nuo 14 metų, telefoną, nes iš vakaro juo naudojosi (...) P. K. pasakius, kad reikia telefoną nešti į lombardą, atsakęs – darykit ką norit ir apie 10 val. išėjęs parsinešti alkoholio (...) grįžęs rado P. K. ir R. Ž. begeriančius alų (...) pagalvojęs, kad pinigai gauti užstačius V. P. mobilųjį telefoną (t. 4, b. l. 98–100).“

Apeliantų nuomone, S. Š. veikoje nėra objektyviosios ir subjektyviosios veikos požymių, pyktis su V. P. nuteistajam nebuvo tikslo, nes tarp jo ir nukentėjusiosios jokių asmeninio pobūdžio nesutarimų nebuvo, tvirtina, kad dėl mobiliojo ryšio telefono, kurį „akivaizdžiai pasisavino nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 178 str. „liudytojai“ P. K. ir R. Ž.,“ konfliktų su nukentėjusiąja nuo vidurnakčio iki 2010-07-10 8 val. ryto taip pat negalėjo būti. V. P. telefonas buvo rastas įvykio vietoje, o tai patvirtina, kad S. Š. to telefono neteisėtais būdais neužvaldė, kad to padaryti, visą dieną vartojęs alkoholį, negalėjo fiziškai, „negalima pagrįstai tvirtinti apie S. Š. gebėjimą ar sugebėjimą intensyviai nukentėjusiosios atžvilgiu vartoti fizinį smurtą ar kitais fiziniais veiksmais (apie kuriuos savo parodymuose užsimena kiti sugėrovai, o ypač R. Ž.) stengtis patenkinti savo lytinę aistrą, žinant, kad jis moterims yra abejingas.“

Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, V. P. alkoholinius gėrimus vartojo visą tą naktį, 2010-07-10 10.43 val. jos kraujyje rasta 2,49 promilės etilo alkoholio, ji galėjo gerti tik su P. K. ir R. Ž., nes S. Š. iki ryto miegojo, o ryte nukentėjusiosios bute nerado, todėl S. Š. jokių nurodymų palydėti V. P. iki durų ar į kiemą nedavė ir negalėjo duoti. Apeliantų tvirtinimu, S. Š. lėšų alkoholiui pirkti turėjo, nes gaudavo pašalpas, todėl P. K. ir R. Ž. ketinimams užvaldyti svetimą telefoną ir užstatyti jį lombarde prieštaravo. Apeliantai įsitikinę, kad P. K. ir R. Ž., verčiami tyrėjos „(apkaltinamojo nuosprendžio 3-io lapo priešpaskutinė eilutė)“, nuteistąjį apkalbėjo. Pagrindu tokioms apkalboms buvo ir tebėra tai, kad P. K. ir R. Ž. 2010 metų vasarą S. Š. bute slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl kitų jų įvykdytų nusikaltimų, be to, S. Š. bute jie buvo sulaikyti, kai nuteistasis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Apeliantų nuomone, ši aplinkybė įrodo tai, „kad P. K. ir R. Ž. nuteistojo bute dominavo ir nurodymus jam duodavo būtent jie. Ir nukentėjusiosios mobiliuoju telefonu jie pasinaudojo tą naktį, nes iš jo tą naktį siuntė žinutes draugui V. D. (t. 2, b. l. 26–30).“

Apeliantams nesuprantama, kaip ir kokiais būdais ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigti įtariamojo P. K. parodymai, duoti 2010-10-14, „kai iš jo žodžių protokole užfiksuota, kad: „atsibudęs pamačiau, kad V. guli ant grindų prie šaldytuvo, o R. stovėjo šalia jos ir mačiau, kaip spyrė V. į viršutinę kūno dalį (...) jis ant jos keikėsi, kol vyko tas triukšmas atsibudo S. Š. toje vietoje, kur sėdėjo geriant, pradėjo šaukti – ką čia darot, dar kažkokį kriminalą norit mano bute (...) bei geriant alų, R. sakė, kad jie su V. sukonfliktavo (...) telefoną išnešė į lombardą (...) (t. 3, b. l. 80–84).“ Netikėti tais parodymais nėra pagrindo, o jų pakeitimas ikiteisminio tyrimo metu ir jų patvirtinimas teisiamajame posėdyje, žinant P. K. sugebėjimus meluoti ar panaudoti jam žinomų asmenų anketinius duomenis savo nusikalstamai veikai nuslėpti (t. 2, b. l. 31–52), vertintinas kritiškai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad „P. K. 2010-11-20, apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su P. R., R. A., D. K., V. L., žiauriai sumušė S. Š. brolį A. Š., pagrobė jo asmeninius daiktus už 700 Lt sumą (baudž. byla Nr. 1-1-01607-10), o apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu ir pats nuteistasis buvo sunkiai sužalotas naujoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , dėl to gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės neurologiniame skyriuje.“ Apeliantų nuomone, taip sąskaitas su nuteistuoju S. Š. ir jo broliu suvedinėja P. K. ir R. Ž..

Apeliantų nuomone, apylinkės teismas turėjo vadovautis liudytojo A. A., kuris parodė, kad nukentėjusiąją V. P. sužalojo R. Ž., parodymais. Apie tai liudytojas sužinojo iš paties R. Ž.. R. Ž. esą pasakęs, kad, „kadangi S. Š. išvyksta, reikės ant jo viską versti.“ R. Ž. ir P. K. po įvykio ketino pasislėpti, S. Š. turėjo R. Ž. duoti pinigų, kad jis išvyktų ir pasislėptų užsienyje. Be to, 2010-10-15 akistatos tarp S. Š. ir P. K. metu P. K. teigė, kad V. P. mušė R. Ž. (t. 3, b. l. 88–89), todėl teismo išvada, kad A. A. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad „BPK 6 straipsnyje deklaruojamas parodymų lygybės principas taikytinas visiems proceso dalyviams vienodai ir be privilegijų. Ypač preciziškai jis turi būti taikomas šiuo atveju, kai bandoma nuteisti nekaltą asmenį ir kai iš esmės sprendžiamas jo likimas. Vietoje to, kad apklausti R. Ž. brolį J. Ž., panaikinti ar išsiaiškinti P. K. ir R. Ž. parodymų pakeitimo priežastis, teismas vadovavosi ne vidiniu įsitikinimu,“ o tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų suformuota subjektyvia nuomone. „Valstybės kaltintojas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie besąlygiškai turi būti sprendžiami nuteistojo S. Š. naudai, o teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Jei tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu faktinių aplinkybių, kurios buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu, išnagrinėjimu, gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Todėl, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kodėl labiau tikėtina, kad V. P. sužalojo S. Š., kai įrodymais yra pagrįstas pagrindas teigti, kad nusikaltimo tiesioginis vykdytojas yra R. Ž..“

Apeliantai daro išvadą, kad, „nesant nuteistojo kaltės bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinis ieškinys netenkintinas, nes nuteistajam nepagrįstai primesti ir apylinkės teismo patvirtinti tariamo nusikaltimo požymiai pasekmių, numatytų LR CK 6.249 str. 1 d., 6.250 str. 1 d., 6. 263 str., nesukėlė.“

Nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Žylė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir S. Š. išteisinti, „nenustačius jo atžvilgiu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš Klaipėdos apskrities VPK įvykių registracijos duomenų matyti, kad 2010-07-10 10 val. Klaipėdos GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) , pristatė apie 50 metų amžiaus komos būsenos moterį, kuri vilkėjo mėlynos spalvos sportiniu kostiumu su baltomis juostomis ant rankovių, avėjo sportiniais bateliais. 2010-07-14 buvo nustatyta moters tapatybė: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją atpažino jos motina A. B. (t. 1, b. l. 2–5).

Iš V. P. rūbų apžiūros protokolo matyti, kad V. P. vilkėjo sportiniu kostiumu su stačia apykakle, mūvėjo basutėmis. Duomenų apie kitus nukentėjusiosios rūbus nėra (t. 1, b. l. 56–59).

2010-08-11 duomenų apie įtariamuosius dar negauta (t. 1, b. l. 8), tik 2010 m. rugsėjo mėnesį pavyko nustatyti, kad V. P. galėjo būti pas S. Š. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). 2011-01-18 jau turėta duomenų apie P. K. ir R. Ž., buvo laukiama S. Š. sugrįžimo iš JAV (t. 1, b. l. 10). R. Ž. iki 2011-01-11 slapstėsi, o S. Š. buvo apklaustas 2011-03-01 po sugrįžimo iš JAV (t. 1, b. l. 12). Iš 2011-03-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro A. Stanislovaičio informacijos turinio matyti, kad P. K., R. Ž., S. Š. kaltais neprisipažino, vienas apie kitą davė prieštaringus parodymus. Tuo laiku jau buvo nustatyta, kad po V. P. sužalojimo ir jos išvedimo iš S. Š. namų jos mobiliojo ryšio telefonu buvo naudotasi nuo 4-tos val. iki 11-tos val., buvo panaudotos ir V. P., ir S. Š. SIM kortelės. Netrukus po V. P. sužalojimo V. P. ir S. Š. abonentiniais numeriais buvo bendraujama su V. D. ir abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) . Skambučius iš V. P. telefono, kai V. P. telefonu jau nebesinaudojo, patvirtina ir 2010-09-09, 2011-02-01, 2011-04-11 tarnybiniai pranešimai. Iš V. P. telefono buvo skambinta ir S. Š. motinai į JAV (t. 1, b. l. 11, 153–154, 155, t. 2, b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-09 nutarties leisti klausytis S. Š. telefoninių pokalbių matyti, kad 2010-07-10 11.02 val. į V. P. telefoną buvo įdėta S. Š. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė (t. 2, b. l. 12–13). Pasiklausymo metu bylai naudingos informacijos negauta (t. 2, b. l. 15).

Nuteistojo S. Š. butas buvo apžiūrėtas tik 2010-10-18 (t. 1, b. l. 26–27).

2010-07-10 10.43 val. V. P. kraujo serume rasta 2,49 promilės etilo alkoholio. Iš 2010-07-30 specialisto akto Nr. G 1080/10 (03) išvadų matyti, kad paskutinę parą prieš patenkant į ligoninę V. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sužalojimų, jie padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Kraujas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje išsiliejo iš plyšusios „parasagitalinės venos“ (t. 1, b. l. 33–34).

Iš GMP kvietimo kortelės įrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kieme 10.18 val. rasta V. P. gulėjo ant šono, kalbinama priešinosi, piktai burbėjo, iš nosies išbėgęs kraujas jau buvo sukrešėjęs. Iš pradžių į klausimus V. P. atsakinėjo burbėjimu, vežant į ligoninės stacionarą, kontakto su ligone nebeliko (t. 1, b. l. 41).

Medicininiai dokumentai patvirtina, kad anksčiau – 2009-09-13 – V. P. buvo rasta girta prie (duomenys neskelbtini) . Tada jai buvo sumuštas viršugalvis, veidas (t. 1, b. l. 66–67).

2010-10-14 V. P. buvo apklausta ligoninėje. Kas jai nutiko, kodėl atsirado ligoninėje, paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė (t. 1, b. l. 42–43).

2011-05-26 V. P. iš nuotraukos pažino S. Š., prisiminė, kad su juo tekdavo išgerti, charakterizavo S. Š. neigiamai, parodė, kad prieš 6 metus S. Š. mylėdavosi ir su moterimis, ir su jaunais vyrais, bet labiau mylėjo vyrus (t. 1, b. l. 44–45).

2010-11-25 parodymo atpažinti iš nuotraukų metu V. P. atpažino S. Š. ir P. K., o R. Ž. jai buvo tik kažkur matytas. Ar šie asmenys jai ką nors padarė, V. P. neprisiminė (t. 1, b. l. 48–54).

2011-11-10 V. P. mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos. Tarp V. P. sužalojimo ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, bet netiesioginis ryšys nustatytas (t. 4, b. l. 185, t. 5, b. l. 22–25).

2010-09-03 apklaustas kaip liudytojas S. Š. parodė, kad mėgsta su draugais „pauliavoti ir iki nakties“, todėl būna, kad jo telefonu gali pasinaudoti jo pažįstami ar draugai. S. Š. parodė, kad V. P. pažįsta nuo tada, kai jam buvo apie 14 metų. Po ilgo nesimatymo ją sutiko 2010 m. birželio mėnesį turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) , tada pasikeitė telefonų numeriais. Po to karto ji S. Š. skambindavo, prašydavo, kad jis suteiktų pagalbą pinigais. S. Š. parodė, kad V. P. paskutinį kartą matė tada, kai davė jai 5 litus. Tai buvo po susitikimo turguje birželio mėnesį, tikslesnio laiko nenurodė (t. 2, b. l. 98–99). Šių parodymų metu S. Š. nuslėpė, kad paskutinį kartą V. P. matė ir su ja bendravo savo namuose 2010 m liepos 9–10 dienomis.

2010-10-06 apklaustas kaip liudytojas S. Š. parodė, kad V. P. žinojo, jog jis kiekvieno mėnesio 9–10 dienomis gauna našlaičio, o 12 dieną – invalidumo pašalpas, todėl 2010 m. liepos 9 ar 10 dienomis jam rašė SMS žinutes, kad jai bloga, kad reikia atsipagirioti. S. Š. pakvietė ateiti ir V. P. vakare atėjo. S. Š. tą dieną nuo pat ryto girtavo su R. Ž., kuris tuo metu gyveno pas S. Š., ir P. K.. Tą dieną išgėrė daug alaus ir degtinės. Jokių konfliktų nebuvo, laiką leido linksmai. Apie 24 val. ar 01 val. S. Š. užmigo sėdėdamas ant lovos, o kiti girtavo toliau. Kai apie 8 val. S. Š. atsibudo, kambaryje nieko ypatingo nepastebėjo, prie savo kojų, ant lovos, kur sėdėjo V. P., pamatė jos telefoną. Iš R. Ž. sužinojo, kad V. P. iš namų išleido R. Ž.. Telefoną paėmė ir apžiūrėjo P. K., pasakė, kad jį reikia nunešti į lombardą. S. Š., pasakęs „ką norit tą ir darykit“, apie 10 val. išėjo į parduotuvę. V. P. telefoną pardavė P. K. ir R. Ž., bet už gautus pinigus girtavo ir S. Š.. S. Š. parodė, kad V. P. telefonu nesinaudojo, kaip jo SIM kortelė atsirado V. P. telefone, nežino. Kur V. P. SIM kortelė, S. Š. nežino, jo kortelės nedingo, bet kažkokią kortelę, kuri prašo PIN kodo, turi, pažadėjo tyrėjai ją atnešti. S. Š. parodė, kad visas savo sutartis dėl telefonų įsigijimo ir SIM korteles laiko ant kompiuterio stalo, todėl jomis gali pasinaudoti bet kas. S. Š. parodė, kad butą tvarkė pats, jokio kraujo nematė net ir ant laiptų laiptinėje, kad kas nors bute būtų mušęs V. P., taip pat nematė, kas galėjo ją sumušti, nežino (t. 2, b. l. 100). Šios apklausos metu S. Š. smurto pavartojimą prieš V. P. taip pat nuslėpė. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad S. Š. P. K. ir R. Ž. ketinimams užvaldyti svetimą telefoną ir užstatyti jį lombarde prieštaravo, tačiau S. Š. 2010-10-06 parodymai ir 2010-10-15 parodymai akistatos su P. K. metu tai paneigia.

P. K. dėl įtarimo sužalojus V. P. buvo sulaikytas 2010-10-13 (t. 3, b. l. 77). Iš bylos duomenų matyti, kad, reikalui esant, P. K. pasivadindavo ir V. D. arba P. (t. 2, b. l. 31–39, 42–47, 51–52).

2010-10-14 apklaustas kaip įtariamasis P. K. parodė, kad, atėjus pas S. Š. V., P. K. užmigo, o atsibudo nuo V. šūktelėjimo. P. K. pamatė, kad V. guli ant grindų, prie šaldytuvo, o R. Ž., stovėdamas šalia jos, keikėsi ir spyrė V. kažkur į viršutinę kūno dalį. Kai P. K. R. Ž. nuo V. atitraukė ir pavertė V. ant šono, ji pradėjo gargaliuoti. Pamanęs, kad ji užspringo, P. K. padaužė V. nugarą. V. veidas buvo kruvinas, ji nieko nekalbėjo. Triukšmo metu atsibudo S. Š., kuris gulėjo ant lovos. S. Š. pradėjo šaukti, bartis, kad jo bute daromas kriminalas. Tuo metu bute buvo ir V. D.. Kai R. Ž. pasakė: „V. išvedame į lauką iš buto“ ir paprašė pagalbos, P. K. R. Ž. padėjo, abu pakėlė V. nuo grindų, paėmė už parankių, išvedė ją iš buto ir, nuvedę prie gretimo namo, pasodino ant suoliuko. Tuo metu dar buvo naktis, medicininės pagalbos nekvietė, nes buvo išsigandę, nenorėjo to daryti ir dėl draugų. Kai sugrįžo į butą, V. D. nebebuvo. R. Ž. sakė, kad su V. sukonfliktavo esą dėl telefono. Išgėrė alaus ir vėl užmigo. Kai iš ryto atsibudo, matė, kaip R. Ž. ant stalo padėjo telefoną ir pasakė, kad reikia jį „prakalti“. R. Ž. paaiškino, kad tai moters telefonas. P. K. parodė, kad tuo telefonu neskambino, SIM kortelės nekeitė. Netrukus abu su R. telefoną išnešė į lombardą, bet be SIM kortelės. Gautus už telefoną pinigus išleido kartu su S. Š.. Ant grindų, prie šaldytuvo, buvo daug kraujo, jis buvo truputį apdžiūvęs. Kraują matė ir R., ir S.. Kraują išvalė P. K. (t. 3, b. l. 80–82). Šių parodymų davimo metu R. Ž. pas S. Š. nebegyveno. Šiais pirminiais parodymais P. K. paneigė S. Š. parodymus, kad jokio smurto S. Š. namuose nebuvo. Yra pagrindo manyti, kad V. D. pavardė buvo paminėta tam, kad, esant galimybei su V. D. susitarti, jis turėjo paliudyti P. K. parodymus, kad V. P. mušė R. Ž.. Kadangi vėliau P. K. kaltinti R. Ž. atsisakė, tokia taktika buvo panaudota į bylą įtraukiant liudytojais brolius A..

2010-10-15 akistatos su S. Š. metu P. K. parodė, kad jis užmigo anksčiau už S. Š., o pabudęs matė, kaip R. spardė V. P.. P. K. pakartojo anksčiau 2010-10-14 duotus parodymus ir papildė, kad atsibudęs V. P. telefoną rado ant stalo, kad, eidami su R. į lombardą, V. P. toje vietoje, kur ją buvo palikę, nebematė, kad V. D. atėjo tada, kai S. Š. jau miegojo (t. 3, b. l. 88–89).

Akistatos su P. K. metu 2010-10-15 S. Š. anksčiau duotus parodymus patvirtino, patikslino, kad rastą lovoje V. P. telefoną padėjo ant stalo, kas pasiūlė parduoti telefoną, neprisiminė, bet tam neprieštaravo, bute kraujo nematė (t. 3, b. l. 88–89). Šios akistatos metu S. Š. smurto pavartojimą prieš V. P. nuslėpė, parodė, kad visą naktį miegojo, nieko nematė ir negirdėjo, o P. K. parodė, kad V. P. naktį buvo mušama, dėl telefono ją mušė R. Ž.. 2010-10-05 P. K. ir S. Š. akistatos metu buvo akcentuota, kad S. Š. apie konfliktą su V. P. nieko nežino, su tuo įvykiu jis nesusijęs, nes visą naktį miegojo ir nieko nematė.

2010-10-15 12.25 val. P. K. iš sulaikymo buvo paleistas (t. 3, b. l. 101).

2010-10-18 parodymų patikrinimo vietoje metu P. K. parodė, kad V. P. spardė R. Ž., todėl jis jį nustūmė link balkono. Kai P. K. pradėjo šaukti ant R. Ž., ką jis padarė, atsibudo S. Š. ar V. D., kuris taip pat pradėjo bartis. P. K. parodė, kad abu su R. Ž. nuvedė ir paliko V. P. (duomenys neskelbtini) kieme (t. 3, b. l. 90–99).

2010-10-19 buvo paskelbta R. Ž. paieška (t. 3, b. l. 130).

2011-01-11 apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. parodė, kad išgertuvių metu, kai lauke buvo tamsu, S. Š. pradėjo sagstyti džinsinį V. P. švarkelį ir glamonėti krūtis. V. bandė priešintis. Tai R. Ž. matė gulėdamas ant to paties minkšto kampo, ant kurio sėdėjo S. su V., gulėdamas jiems už nugarų. Kai S. su V. pradėjo bartis, R. Ž. atsibudo ir nuėjo į tualetą. Kai sugrįžo, S. V. švarkelį buvo atsegęs ir prašė, kad V. paimtų jo lyties organą į burną. V. nesutiko, prašė jos neliesti, bet S. jos neklausė, pradėjo ją tempti ant kitos lovos, kuri yra prie kambario durų. Toje pusėje stovi ir šaldytuvas. Kai V. bandė bėgti pro duris, S. netoli šaldytuvo smogė V. kumščiu į galvą. V. atsirėmė rankomis į grindis ir stojosi, S. jai padėjo, bet tuojau pat kažkur į galvą sudavė kitą smūgį. V. nukrito ant grindų, o kai bandė atsikelti, S. pradėjo ją spardyti, R. Ž. nuomone, – į pilvą. Kai S. pradėjo lįsti prie V., atsibudo ir P. K.. Kai abu su P. K. pradėjo S. Š. raminti, kad jis nebemuštų, S. Š. neklausė. Kai baigė mušti, V. veidas buvo kruvinas. Ji pradėjo gargaliuoti. Kad neužspringtų, R. Ž. V. P. galvą pasuko šonu, po to su P. K. V. P. pasodino ant lovos krašto ir prilaikė. Kai S. Š. liepė V. P. išvesti į lauką, abu su P. K. V. P. išnešė į kiemą, po to nuvedė į kito namo kiemą ir pasodino ant suoliuko. Namuose, prie šaldytuvo, buvo likęs kraujo klanas, o kai abu su P. K. sugrįžo, S. Š. kraują jau buvo išvalęs, bet ne visiškai. Vėliau S. Š. iš V. P. telefono SIM kortelę išėmė, o telefoną liepė nunešti į lombardą. Einant parduoti telefoną, V. P. toje vietoje, kur ją paliko, nepastebėjo, o kitur neieškojo. Kai S. Š. po apklausos policijoje sugrįžo į namus, jis pasakė, kad policijai apie V. P. sužalojimą sakė nieko nežinąs ir patarė sakyti, kad P. K. ir R. Ž. V. P. nepažįsta, jos nematė, pas S. Š. ji atėjusi nebuvo. R. Ž. patvirtino, kad S. Š. pykčio priepuoliai užeina be priežasties, tada jis pradeda vartyti baldus ir daužytis (t. 3, b. l. 140–142). Pirmosios apklausos metu R. Ž. konflikto su V. P. S. Š. namuose nenuslėpė, V. P. sužalojimo kaltininku įvardijo S. Š.. Apeliaciniame skunde siūloma R. Ž. parodymais netikėti ir todėl, kad S. Š. esąs kitokios lytinės orientacijos, su moterimis nebendrauja, tačiau iš R. Ž. parodymų turinio matyti, kad tokį lytinės aistros patenkinimą, kokio esą reikalavo S. Š. iš V. P., gali suteikti bet kurios lytinės pakraipos asmenys. Tai, kad S. Š. yra kitokios lytinės pakraipos, kliūtimi seksualiai priekabiauti prie V. P. nebuvo, bet tokie kaltinimai S. Š. nepareikšti, todėl įrodinėti, kad V. P. sužalojimo priežastimi buvo seksualinis priekabiavimas, nėra pagrindo.

Po pirmosios R. Ž. apklausos 2011-01-17 įtariamasis P. K. parodė, kad pirminius parodymus davė ir R. Ž. apkaltino S. Š. prašymu. P. K. parodė, kad R. Ž. taip pat P. K. draugas, bet tuo metu pas S. Š. nebegyveno, o P. K. reikėjo turėti stogą virš galvos. Ankstesni parodymai yra teisingi, tačiau tai, kas buvo sakoma, kad darė R. Ž., kad mušė moterį, iš tikrųjų tą darė S. Š.. P. K. parodė, kad tą vakarą jokio V. D. nebuvo. P. K. parodė, kad S. Š. bute šviesos nebuvo, o visas apšvietimas sklido iš gatvės. P. K. parodė, kad, pabudęs iš miego, R. Ž. nematė, bet matė S. Š., kuris spardė V. P. į viršutinę kūno dalį. Sumuštą moterį išvesti iš buto liepė S. Š.. P. K. parodė, kad 2010-09-09 buvo sulaikytas Šilalėje ir nugabentas atlikti arešto bausmės į Pravieniškes, o 2010-09-20 sugrįžo pas S. Š.. S. Š. pasakė, kad policija P. K. ieško, S. Š. policijoje jau buvo buvęs, bet, kokius parodymus davė, nesakė. P. K. pagalvojo, kad, jeigu policija jo ieško, S. Š. visą kaltę suvertė jam. S. Š. norėjo išvykti į JAV pas motiną, žadėjo sugrįžti 2011 m. vasarį ar kovą, R. Ž. tuo metu nebuvo, todėl S. Š. paprašė, kad P. K. paliudytų, jog V. P. sumušė ne jis, bet R. Ž.. Kadangi gyveno pas S. Š., jo prašymą įvykdė, kaltę suvertė R. Ž.. P. K. parodė, kad V. P. telefoną liepė parduoti S. Š.. P. K. parodė, kad S. Š. užeidavo durnumo priepuoliai, matė, kaip S. Š. mušė R. Ž., savo brolį A.. Tai gali patvirtinti kaimynė B. (t. 3, b. l. 83–84).

2011-01-19 apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. parodė, kad su S. Š. susipažino prieš 3–4 metus, vėliau pas jį apsigyveno, S. Š. materialiai jam padėdavo. P. K. pas S. Š. apsigyveno 2010 m. vasarą. Visi trys gyveno taikiai, tačiau susiginčydavo dėl smulkmenų ir tuo sukeldavo didelį triukšmą. R. Ž. parodė, kad, gyvenant pas S. Š., S. Š. jį mušė du kartus, o jis su P. K. S. Š. nėra mušę. Kai S. Š. užeidavo noras išgerti, o pinigų nebūdavo, jis sudarinėdavo sutartis, gaudavo telefonus, kuriuos tuojau pat lombarde parduodavo savo vardu. SIM korteles iš telefonų S. Š. išimdavo ir jas laikydavo ant kompiuterio stalo, kai kurias atiduodavo draugams. R. Ž. parodė, kad S. Š. SIM kortelėmis nesinaudodavo, S. Š. motiną yra matęs tik vieną kartą. Kai 2010-07-09 pas S. Š. atėjo V. P., ji naudojosi savo telefonu „Nokia“. Kai S. Š. pradėjo V. P. glamonėti, ji telefoną turėjo rankose ir gal įsidėjo į kišenę. Kai R. Ž. ir P. K., išvedę V. P., sugrįžo, jos telefonas buvo ant stalo ar ant kompiuterio stalo. S. Š. paliepė telefoną nunešti į lombardą. Kur nunešė ir užstatė telefoną, R. Ž. neprisiminė (t. 3, b. l. 143–145).

2011-03-01 apklaustas kaip įtariamasis S. Š. parodė, kad V. P. nemušė, kaip V. P. buvo mušama, nematė, apie viską, kas buvo, ką matė, pasakė apklaustas kaip liudytojas 2010-10-06. Papildomai S. Š. parodė, kad, prieš jam užmiegant, kažkas iš jų trijų juokais pasiūlė V. P. pasimylėti. Tą pasiūlymą V. P. taip pat suprato kaip juoką. Kol S. Š. nemiegojo, V. P. išeiti iš buto nepageidavo, pabėgti nebandė. Vėliau R. Ž. ir P. K. pasakojo, kad V. norėjo pasisavinti R. telefoną, todėl, S. Š. nuomone, R. ant V. supyko ir tada ją išvedė į lauką, nes ji dėl girtumo pati eiti negalėjo, pasodino ją kieme ant suoliuko. Kad V. sumušė, valė kraują, R. Ž., P. K. nieko nepasakojo. S. Š. parodė, kad apie tai sužinojo po 2010-10-15 akistatos su P. K. (t. 4, b. l. 11). S. Š. parodymai, kad, prieš jam užmiegant, kažkas iš jų trijų juokais pasiūlė V. P. pasimylėti, patvirtina, kad S. Š. iš dalies patvirtino pirminius R. Ž. parodymus apie seksualinį priekabiavimą prie V. P., tačiau tuos ketinimus pabandė paversti juokavimu, o ne tikrais ketinimais.

2011-03-01 akistatos su P. K. metu S. Š. P. K. klausimų neturėjo, o P. K. parodė, kad pasilieka prie tų parodymų, kuriuos jau davė ankstesnės akistatos su S. Š. metu (t. 4, b. l. 12). 2010-10-15 akistatos su S. Š. metu P. K. parodė, kad V. P. mušė R. Ž. (t. 3, b. l. 88–89). Ir 2011-03-01 akistatos su P. K. metu S. Š. smurto pavartojimą prieš V. P. nuslėpė, apie V. P. sužalojimą neprasitarė.

2011-03-02 S. Š. ir R. Ž. akistatos metu R. Ž. nuo akistatos atsisakė, parodė, kad tvirtina tuos parodymus, kuriuos davė apklaustas kaip įtariamasis (t. 4, b. l. 13). 2011-01-11 R. Ž. parodė, kad S. P. mušė S. Š. (t. 3, b. l. 140–142).

2011-03-04 P. K. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus S. Š. išsiuntė laišką, kuriuo už S. Š. „kailio gelbėjimą“ prašė S. Š. atsiųsti pinigų (t. 4, b. l. 48, 49).

2011-04-06 įtariamasis P. K. parodė, kad jis pasinaudodavo ir S. Š. telefonu. Iš jo telefono teko skambinti V. D., D. M., bet ar skambino jiems liepos 9–10, neprisiminė. Tuos asmenis gerai pažinojo ir S. Š.. P. K. parodė, kad S. Š. mamos nepažįsta, jos telefono numerio nežino, jai niekada neskambino. Tekdavo skambinti V. Š., su kuria draugavo. P. K. patvirtino, kad V. P. sumušė S. Š.. Jo paliepimu jis ir R. Ž. nukentėjusiąją išnešė iš buto, pardavė jos telefoną. P. K. parodė, kad akistatos su S. Š. metu to nepatvirtino, nes toje pačioje kameroje laikomas suimtasis patarė visą tiesą sakyti teismo posėdyje, todėl akistatos su S. Š. metu duoti parodymus atsisakė (t. 3, b. l. 86–87). Liudytoja J. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad P. K. jokio spaudimo nedarė, jo apklausų metu kriminalinės paieškos darbuotojai nedalyvavo (t. 5, b. l. 151).

2011-04-21 apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina, 2010-07-10 naktį atsibudo dėl triukšmo, pamatė, kad S. Š. lenda prie V. P., matė, kad glamonėjo jos krūtis. Kai sugrįžo iš tualeto, R. Š. stovėjo ir barė V. P., nes ji norėjo išeiti iš buto, S. Š. išeiti neleido. S. Š. V. P. smogė kumščiu į veidą ir ji pusiau nugriuvo, o kai atsikėlė, S. Š. pakartotinai jai smogė kumščiu į galvą ir ji nukrito. Kai nukrito, S. Š. V. P. spardė į pilvą ir į kitas kūno dalis. V. P. nebeatsikėlė. S. Š. nurodymu R. Ž. ir P. K. V. P. išvedė į lauką. R. Ž. parodė, kad akistatos su S. Š. metu parodymų nedavė, nes bijojo S. Š., pasakė tik tiek, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina. R. Ž. parodė, kad su V. D. ir D. M. pasikalbėdavo turguje, o telefonu su jais nebendravo. R. Ž. parodė, kad S. Š. motinos nepažįsta, jos telefono numerio nežino, jai niekada neskambino. Ar 2010-07-10 naktį S. Š. kalbėjo telefonu su savo motina, R. Ž. neatsiminė. Kai R. Ž. ir P. K. sugrįžo išvedę V. P. į lauką, jos telefoną pamatė ant stalo. Paėmęs jį apžiūrėjo, paklausė S. Š.: „kam tas telefonas čia?“ S. Š. atsakė, kad reikia. R. Ž. parodė, kad V. P. telefonu neskambino, iš to telefono SIM kortelės neišėmė, bet telefoną nešė parduoti be kortelės. Kas 2010-07-10 naktį skambino P. K. panelei V. Š., R. Ž. nežinoma, bet jai skambindavo ir S. Š.. V. P. telefonas buvo parduotas S. Š. nurodymu, bet kur P. K. jį pardavė, R. Ž. neprisiminė. Už telefoną gauti pinigai buvo pas P. K.. Pardavę telefoną, (duomenys neskelbtini) aikštėje susitiko su S. Š. ir visi trys nuėjo iki parduotuvės „Ikiukas“. Į parduotuvę užėjo P. K. ir S. Š., o R. Ž. jų palaukė lauke. Vėliau sugrįžo pas S. Š. ir girtavo (t. 3, b. l. 147–148).

2011-05-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl P. K. ir R. Ž. buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnyje, padarymo (t. 4, b. l. 22–23).

2011-05-05 apklaustas kaip liudytojas R. Ž. parodė, kad tvirtina tuos parodymus, kuriuos davė apklaustas kaip įtariamasis. R. Ž. parodė, kad S. Š. V. P. glamonėjo, prašė, kad ji paimtų jo lytinį organą į burną, o kai ši nesutiko, tempė ją ant kitos lovos. Kai V. P. norėjo išbėgti iš buto, S. Š. smogė kumščiu jai į galvą. Po pirmo smūgio V. P. atsistojo, o po antro smūgio į galvą nebeatsikėlė, nes S. Š. pradėjo ją spardyti, spyrė kažkur į pilvą. V. P. veidas buvo kruvinas, ji pradėjo gargaliuoti. R. Ž. V. P. galvą pasuko ant šono, kad ji neužspringtų krauju, vėliau su P. K. pasodino ją ant lovos ir prilaikė, kad būtų patogiau išspjauti kraują. Vėliau, S. Š. paliepus, R. Ž. ir P. K. V. P. išvedė į lauką, nuvedė į kito namo kiemą ir pasodino ant suolo (t. 4, b. l. 26–28). Ir šių, ir ankstesnių parodymų metu R. Ž. patvirtino, kad prie V. P. buvo seksualiai priekabiaujama, apie kėsinimąsi pagrobti V. P. telefoną nekalbama.

2011-05-11 apklaustas kaip liudytojas P. K. parodė, kad tvirtina tuos parodymus, kuriuos davė apklaustas kaip įtariamasis, R. Ž. apkalbėjo S. Š. prašymu. P. K. parodė, kad atsibudo dėl triukšmo kambaryje, pamatė nuogas V. P. krūtis, pamatė, kad V. P. guli ant grindų, galva į šaldytuvą, o S. Š. V. P. spardė kažkur į viršutinę kūno dalį. P. K. S. Š. nuo V. P. nustūmė. Kadangi nukentėjusioji pradėjo gargaliuoti, P. K. ją pavertė ant šono ir padaužė jos nugarą. V. P. veidas buvo kruvinas. Abu su R. Ž. V. P. pasodino, sutvarkė jos rūbus. Kai S. Š. paliepė V. P. išvesti į lauką, P. K. su R. Ž. tai padarė. Kas išvalė kraują, P. K. nežino, bet mano, kad pats S. Š., kai V. P. buvo išvesta į lauką. V. P. telefoną pardavė S. Š. nurodymu. P. K. parodė, kad ir akistatos su S. Š. metu R. Ž. apkalbėjo todėl, kad to prašė S. Š., S. Š. norėjo išvykti į užsienį pas motiną (t. 4, b. l. 29–31).

2011-05-24 apklaustas kaip liudytojas P. K. parodė, kad S. Š. R. Ž. dažnai mušdavo už tai, kodėl R. Ž. išeidavo su P. K., ant P. K. nepuldavo. P. K. parodė, kad nežino, ar turginiams ką nors yra pasakojęs apie V. P. sužalojimą, nes nė su kuo nebendrauja. P. K. parodė, kad to, jog S. Š. bendrautų su moterimis, nėra matęs, kai su R. Ž. į namus parsivesdavo merginų, S. Š. pykdavo. P. K. parodė, kad akistatos su S. Š. metu neduodamas parodymų tikėjosi, jog S. Š. jam atsilygins pinigais, dėl to rašė S. Š. laišką, bet jis į laišką neatsakė. Jei S. Š. būtų sumokėjęs, tai jį kaltinančius parodymus vėliau vis tiek būtų davęs (t. 4, b. l. 32–33). Iš P. K. parodymų matyti, kad jis S. Š. seksualiniu priekabiavimu prie V. P. nekaltina, net netiesiogiai patvirtina, kad S. Š. yra kitokios lytinės pakraipos, bet iš dalies ir netiesiogiai patvirtina R. Ž. versiją, kad prie V. P. galėjo būti ir seksualiai priekabiaujama, nes savo parodymuose pamini rūbais nepridengtą nukentėjusiosios krūtinę.

2011-05-17 apklaustas kaip įtariamasis S. Š. parodė, kad V. P. nemušė, viską, ką matė, papasakojo apklaustas kaip liudytojas 2010-10-06 ir kaip įtariamasis. Jau žinodamas, kad P. K. ir R. Ž. davė ir tebeduoda jį kaltinančius parodymus, S. Š. parodė, kad 2010-07-09, apie 24 val. užmigo, o kiti liko švęsti, nes gėrimų dar buvo daug. Atsibudęs išgirdo R. Ž. žodžius: „dabar tu žiurke čiulpsi“. Tuo metu V. P. sėdėjo prie televizoriaus, ant kėdės. Šaukė ant V. P. ir P. K.. Kai S. Š. juos perspėjo netriukšmauti, R. Ž. ir P. K. jį pasiuntė toliau, todėl S. Š. susinervino ir užsirūkė. Netrukus R. Ž. priėjo prie sėdinčios ant kėdės V. P. ir keliu jai sudavė į veidą. Kai V. P. nuo kėdės nugriuvo, R. Ž. jai du ar tris kartus spyrė į veidą. P. K. R. Ž. nuo V. P. nustūmė. Kai S. Š. pradėjo bartis ir visus varyti iš buto, R. Ž. su P. K. atsisėdo ant minkštojo kampo, o V. P. atsisėdo ant lovos prie S. Š.. Iš V. P. nosies truputį bėgo kraujas, kraujo matėsi ir ant grindų, V. P. kairiojo žandikaulio apatinė dalis buvo patinusi. Kai S. Š. paklausė, už ką ją mušė, P. K. atsakė, kad V. P. „norėjo užžiurkinti Ž. telefoną.“ R. Ž. pasakė V. P.: „žiurke varykis lauk“, ir ji kartu su P. K. ir R. Ž. iš buto išėjo. Pastebėjęs, kad nuo stalo paimti 20 litų, S. Š. suprato, kad R. Ž. ir P. K. išėjo į naktinę parduotuvę. Vėl užmigo, o kai atsibudo, R. su P. kažką tyliai aptarinėjo. Atsikėlęs S. Š. butą sutvarkė, kraujo beveik nesimatė. Kadangi R. Ž. su P. K. iš S. Š. daugiau pinigų negavo, išnešė parduoti V. P. telefoną. Tuo užsiimti mėgsta P. K.. Matydamas, kad išsineša V. P. telefoną, S. Š. R. Ž. ir P. K. nesakė nieko, nes jie būtų nepaklusę. S. Š. parodė, kad R. Ž. su S. Š. motina telefonu bendraudavo, nes S. Š. R. Ž. telefono numerį buvo užrašęs, liepdavo R. Ž. paskambinti, kai pats būdavo nuvykęs pas motiną. Ar R. Ž., ar pats S. Š. 2010-07-10 naktį skambino motinai, S. Š. neprisiminė. S. Š. parodė, kad su D. M. telefonu pakalbėdavo, bet tik ne naktį, naktį galėjo skambinti P. K.. Ar S. Š. tą naktį naudojosi V. P. telefonu, S. Š. abejojo, nes turėjo savo telefoną. Kai S. Š., P. K., R. Ž. sugrįžo iš parduotuvės, vėl girtavo. Kai S. Š. paklausė, kur V. P., P. K. pasakė, kad miega ant suoliuko, pasakė, kad grįždami ant suoliuko jos nebematė. Kai S. Š. buvo kviečiamas į policiją, P. K. liepė sakyti, kad bute nieko nebuvo, apie sumušimą nieko nežino. Kai po apklausos S. Š. sugrįžo ir pasakė, kokius parodymus davė, R. Ž. ir P. K. jį pavadino ožiu. Po to R. Ž. pasislėpė, o apie 2010 m. rugsėjo mėnesį P. K. draugai sužalojo S. Š. peiliu į pilvą. Kai P. K. buvo sulaikytas, jis prašė S. Š. pinigų kelionei į užsienį, bet S. Š. pinigų nedavė. 2010 m. lapkričio mėnesį S. Š. išvyko į JAV pas motiną, P. K. liko jo namuose, sumušė S. Š. brolį, pagrobė S. Š. ir jo brolio daiktus. Kai P. K. vėl buvo uždarytas į areštinę, 2011-03-04 parašė laišką, jame prašė pinigų. Kadangi pinigų S. Š. jam nepervedė, P. K. S. Š. apkaltino nebūtais dalykais, prie to prisidėjo ir advokato pamokytas R. Ž.. S. Š. parodė, kad prašyti V. P. pasimylėti jis negalėjo, nes jį moterys nedomina, jam V. P. telefono pardavimas nebuvo reikalingas, nes pinigų turėjo. S. Š. parodė, kad R. Ž. jam skolingas nemažą pinigų sumą, daug prakalbėjo jo telefonu, naudojosi jo bankinėmis kortelėmis. Anksčiau tokių parodymų nedavė, nes nenorėjo konfliktuoti su R. Ž. ir P. K., jų pagailo, buvo draugai, bet, kai S. Š. susipažino su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, sužinojo, kad abu kaltina S. Š., gailesčio neliko, todėl pasakė visą tiesą (t. 4, b. l. 38–39). Iš pirmųjų S. Š. parodymų matyti, kad jis nieko policijoje apie V. P. sužalojimą ir net jos buvimą jo namuose nepasakojo, todėl tuose S. Š. parodymuose, kad R. Ž. ir P. K. jį pavadino ožiu, nėra jokios logikos. Iš S. Š. parodymų matyti, kad nepavykus pasiekti to, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. P. sužalojimo būtų nutrauktas visiškai, sužinojęs P. K. ir R. Ž. parodymus prieš jį, S. Š. nebeapsimetinėjo, kad miegojo ir nieko nematė, bet palaikė pirminius P. K. parodymus prieš R. Ž., palaikė versiją, kad V. P. galėjo būti sužalota ir dėl seksualinio pobūdžio motyvų, bet seksualiniu priekabiavimu kaltino R. Ž.. Teisiamajame posėdyje S. Š. parodė, kad 2010-07-09 pinigų turėjo, nes buvo gavęs pašalpą, kad, atėjus V. P., jis alkoholinių gėrimų nevartojo, miegojo, kad girtavo, tyrėja užrašė neteisingai, o atsibudo, kai R. Ž. šaukė ant V. P. dėl telefono. Kada V. P. buvo sumušta, nežino, keliu V. P. smūgiavo R. Ž. ir gulinčiai spyrė 3 kartus. Iš prakirstos V. P. nosies truputi bėgo kraujas, patinimų nesimatė. S. Š. parodė, kad V. P. telefonu nesinaudojo, savo motinai neskambino, su jo motina artimai bendravo R. Ž.. S. Š. parodė, kad kitą dieną jam paskambino motina ir paklausė, kam reikalingi pinigai, kokiam gydymui. Apie ką telefonu kalbėjo su motina, S. Š. neprisiminė. P. K. laišku pinigų S. Š. prašė tada, kai S. Š. išdavė P. K. ir R. Ž.. S. Š. nuomone, R. Ž. ir P. K. jį apkalbėjo todėl, kad manė, jog S. Š. iš JAV negrįš (t. 5, b. l. 72–73). Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, kad tą dieną, kai atėjo V. P., nuo pat ryto girtavo su R. Ž. ir P. K.. Tą dieną išgėrė daug alaus ir degtinės. S. Š. parodė, kad atsibudo išgirdęs R. Ž. žodžius: „dabar tu žiurke čiulpsi“, kad matė, jog V. P. kairiojo žandikaulio apatinė dalis buvo patinusi. Iki to laiko, kai 2011-03-04 P. K. S. Š. išsiuntė laišką, kuriame prašė pinigų, S. Š. P. K. ir R. Ž. kaltinančių parodymų dar nebuvo davęs, nesakė, kad V. P. 2010-07-09 pas jį buvo atėjusi, kad buvo sumušta, tokius parodymus davė tik 2011-05-17 apklaustas kaip įtariamasis, kai 2011-05-02 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš R. Ž. ir P. K. jau buvo nutrauktas, todėl S. Š. parodymai, kad iš jo pinigų buvo reikalauta už išdavystę, niekuo nepagrįsti. Jau 2011-01-11 apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. davė S. Š. kaltinančius parodymus, o 2011-01-17 įtariamasis P. K. jau buvo parodęs, kad pirminius S. Š. teisinančius, o R. Ž. kaltinančius parodymus davė S. Š. prašymu, ir tie parodymai yra neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. neneigė, kad suprato, jog V. P. telefonas nešamas parduoti, ir tam neprieštaravo, o teisiamajame posėdyje faktą, kad žinojo, jog telefonas nešamas parduoti, paneigė. Teisiamajame posėdyje S. Š. apie kokį nors seksualinį priekabiavimą neužsiminė, pasirinko versiją, kad konfliktas su V. P. kilo dėl R. Ž. telefono.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. K. parodė, kad 2010-07-09 girtavo ir S. Š., o naktį S. Š. mušė V. P.. S. Š. pasakė, kad V. P. norėjo paimti jo telefoną. V. P. telefonu naudojosi visi, vėliau S. Š. liepė V. P. telefoną parduoti (t. 5, b. l. 73–74). Ir P. K. parodymais teisme akcentuojamas ne seksualinis priekabiavimas, bet konfliktas dėl telefono, tačiau ne dėl R. Ž. telefono, bet dėl S. Š..

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Ž. parodė, kad naktį atsibudo dėl S. Š. ir V. P. ginčo. V. P. norėjo eiti namo, o S. Š. jos neišleido, prie jos priekabiavo. S. Š. buvo girtas. R. Ž. parodė, kad buvo tualete ir nematė, kaip S. Š. mušė V. P., S. Š. nuo V. P. patraukė abu su P. K.. Išvesti V. P. į lauką liepė S. Š.. V. P. telefonu naudojosi S. Š.. Į tą telefoną buvo įdėtos kitos SIM kortelės. R. Ž. parodė, kad S. Š. motiną pažinojo, bet su ja nebendravo. S. Š. prašė, kad R. Ž. pasakytų, jog nieko nematė ir negirdėjo (t. 5, b. l. 74–75). R. Ž. ir teisme liko prie savo parodymų, kad S. Š. prie V. P. priekabiavo, savo parodymus sušvelnino, parodė, kad to, kaip S. Š. mušė V. P., nematė, nes buvo tualete.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas P. K. parodė, kad moterį mušė S. Š., kad parodymus prieš R. Ž. davė todėl, kad prašė S. Š., S. Š. reikėjo išvažiuoti į Ameriką pas mamą. Liudytojas parodė, kad su S. Š. nekonfliktuodavo. Ar R. Ž. kam nors pasakojo apie liepos 10 d. įvykius, liudytojas parodė, kad nežino, ir tuo liudytojo A. A. parodymų, kad R. Ž. turguje apie moters sumušimą kalbėjo girdint ir P. K., nepatvirtino. Liudytojas parodė, kad tada, kai S. Š. išvyko į Ameriką, R. Ž. išvyko į Palangą (t. 5, b. l. 155–156).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas R. Ž. parodė, kad, pabudęs iš miego matė, kad prie nukentėjusiosios moters stovėjo S. Š., o P. K. S. Š. nuo moters stūmė. R. Ž. nuėjo P. K. padėti. R. Ž. parodė, kad su L. Š. yra kalbėjęs, bet telefonu jai niekada neskambino. R. Ž. parodė, kad tyrėja turėjo užrašyti, jog jis nematė, kiek smūgių sudavė S. Š.. Liudytojas parodė, kad prasegto moters švarkelio nematė. R. Ž. parodė, kad L. Š. buvo matęs tik vieną kartą, telefonu su ja nebendravo. R. Ž. parodė, kad apie įvykį su V. P. niekam nėra pasakojęs, S. Š. su A. A. yra draugai, jie yra laisvėje ir šneka, ką nori. R. Ž. nuomone, jį P. K. kaltino todėl, kad S. Š., tikriausiai, buvo pažadėjęs P. K. padėti finansiškai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Š. parodė, kad jai skambino R., pasakė, kad truputį prisidirbo, išspyrė bobą, kuri prie S. kabinėjosi, apgynė jį nuo jos ir kad reikia pinigų. Pokalbio metu liudytoja girdėjo sūnaus S. balsą, kad pinigų nereikia. Kai S. Š. atvyko į JAV, jis papasakojo, kad viską padarė R. su K.. Sūnus serga epilepsija, jis gerti negali ir negeria. Sūnus iš Amerikos išvyko, nes vyko liudyti, žinodamas, kad yra nekaltas. Liudytoja parodė, kad tyrėja jos parodymus užrašė neteisingai (t. 5, b. l. 88–89). Liudytojos L. Š. parodymai kelia abejonių. Kalbėdama telefonu su R. Ž., girdėdama svetimo žmogaus prašymą atsiųsti pinigų, girdėdama šalia telefonu kalbančiojo S. Š. balsą, ji nepanoro telefonu pakalbėti su sūnumi tuojau pat, bet atidėjo pokalbį vėlesniam laikui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja L. Š. parodė, kad sūnus jai neskambino, kad šeštadienį, apie 6-tą val. vakaro, jai į JAV skambino R. Ž. prisistatęs asmuo ir prašė pinigų. Jis sakė, kad prikūlė girtą bobą ir ją išmetė, kad jam reikia dingti, pabėgti iš Lietuvos. Pokalbio telefonu metu sūnaus balso negirdėjo. Liudytojos nuomone, jos telefono numerį galėjo sužinoti iš jos sūnaus. Liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos apie pokalbį telefonu niekas neklausė, kad apylinkės teisme ji buvo tildoma, ten buvo surašyti tokie jos parodymai, kokius norėjo užrašyti, užrašė tą, kas patiko. Liudytojos nuomone, žudikai yra du, bet ne jos sūnus. Kai po keleto dienų skambino S. Š., jis pasakė, kad daugiausiai R., bet ir K. prisidėjo, suspardė moterį (t. 5, b. l. 151–153).

2010-01-04 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Š. parodė, kad atvykęs pas ją į JAV, sūnus S. Š. pasakojo, kad jo bute, Klaipėdoje, mergina iš R. pavogė telefoną ir R. tą merginą sumušė, to, kad jai kada nors būtų skambinęs R. (Ž.), L. Š. nepaminėjo (t. 2, b. l. 53–54). Liudytoja J. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad L. Š. apklausė ne 2010 metais, bet 2011 metais (t. 5, b. l. 151). Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. Š. nekaltumą patvirtina tai, kad jis nepasiliko JAV, bet sugrįžo į Lietuvą duoti parodymų. Tokia pat ir liudytojos L. Š. nuomonė. Byloje nėra duomenų, kad S. Š. turėjo teisę ir galėjo pasilikti JAV gyventi nuolat, S. Š. gyvenimo JAV laikas buvo iš anksto apribotas, o dėl pareikštų kaltinimų išvykimas į JAV būtų buvęs sudėtingas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad apie 2010 m. liepos mėnesį, būnant su savo broliu J. (duomenys neskelbtini) turguje, S. Š. tuo metu nebuvo, girdėjo R. Ž. sakant, kad sumušė moterį ir kad S. Š. žada išvykti į užsienį, R. Ž. sakė, kad reikia ant S. Š. viską „užvažiuoti“. P. K. pokalbyje nedalyvavo. S. Š. turėjo duoti R. Ž. pinigų, kad R. Ž. galėtų išvykti į užsienį. R. Ž. ir P. K. žadėjo slėptis. P. K. apie nusikaltimą nieko nesakė (t. 5, b. l. 88).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad iš pokalbio turguje suprato, kad moterį sumušė R. Ž., girdėjo, kaip jis S. Š. prašė pinigų pabėgimui iš Lietuvos, sakė, kad S. Š. jam turės atsiųsti pinigų iš Amerikos. Ką kalbėjo R. Ž., gali paliudyti A. A. brolis J. ir S. Š. brolis A.. A. A. patvirtino, kad, grįžęs iš Amerikos, S. Š. gyveno pas jį. S. Š. sakė, kad moterį spardė R.. Kad pokalbio turguje metu dalyvavo ir S. Š., liudytojas neparodė (t. 5, b. l. 153–155).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas J. A. parodė, kad su S. Š. buvo susitikęs prieš dvi savaites, bet apie bylą nekalbėjo. J. A. parodė, kad Senajame turguje pats R. gyrėsi, jog S. namuose sumušė kažkokią panelę, o kai ji atsigavo, po to ją išvedė į kiemą. Tą moterį R. į lauką išvedė su kažkokiu draugu. R. sakė, kad norėjo paimti telefoną ir užstatyti, bet ji nedavė, todėl gavo į galvą. Tos kalbos metu dar buvo apie 5–6 žmones, ir visi R. kalbą girdėjo. Liudytojas paminėjo, kad vakare, apie 22 val., turguje tuo metu buvo jis, jo brolis A. A., kuris taip pat liudijo, S. Š., kitų nepažinojo. S. Š. brolio A. liudytojas nepaminėjo. J. A. parodė, kad jokio P. nepažįsta, o R. pažįsta. Pas S. Š. yra gyvenęs P., bet tuo metu, kai vyko pokalbis turguje, P. nebuvo. Liudytojas parodė, kad apie metus laiko pas jo motiną A. S. Š. gyveno, nes jo butas buvo parduotas (tą patvirtino ir pats S. Š., t. 5, b. l. 199). Liudytojas parodė, kad S. Š. jam sakė, kad dabar lieka kaltas už kitus, kad jį teis už tai, ko jis nepadarė (t. 5, b. l. 195–196).

Iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad jis su S. Š. apie V. P. sužalojimą kalbėjosi dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, apie bylą taip pat kalbėjo ir su liudytoja L. Š.. Ji liudytojui liepė sakyti teisybę. Liudytojas A. A., prieštaraudamas J. A., parodė, kad pokalbio turguje metu buvo ir P. (t. 5, b. l. 154). Liudytojas J. A. parodė, kad R. kalbėjo, jog norėjo paimti ir užstatyti moters telefoną, bet ši nedavė, o S. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad R. Ž. naktį skundėsi, jog V. P. pavogė R. Ž. telefoną, todėl ją mušė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prieštaraudamas liudytojo A. A. parodymams, S. Š. parodė, kad jis pokalbio metu turguje buvo, o apie pokalbį turguje jis parodymų nedavė todėl, kad jo niekas apie tai neklausė, kodėl apie tai nenurodė apeliaciniame skunde, paaiškinti negalėjo. S. Š., prieštaraudamas liudytojo J. A. parodymams, parodė, kad turguje pokalbio metu buvo ir P. K. (t. 5, b. l. 199). Brolių A. ir J. A. parodymuose yra prieštaravimų, S. Š. apie metus laiko gyveno pas brolių A. motiną, turėjo galimybę bylos aplinkybes aptarti ne vieną kartą. Liudytojai A. atliko tą vaidmenį, koks buvo skirtas V. D., kai S. Š. prašė P. K. apkalbėti R. Ž., – tapti netiesioginiais R. Ž. kaltės įrodymais. Tikėti liudytojų A. ir J. A. parodymais, kad R. Ž. jiems prisipažino kaltu dėl V. P. sužalojimo, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja B. K. parodė, kad S. Š. namai buvo girtavimo lindynė. S. Š. butas parduotas prieš metus laiko. Liudytoja parodė, kad neteko matyti, kad kas nors muštų S. Š., o kad S. Š. koja į galvą mušė R., matė. Kai ji iškvietė policiją, S. Š., R. pasakė, kad niekas nieko nemušė. Liudytoja parodė, kad triukšmą S. Š. bute girdėjo, girdėjo moters riksmą, o po nakties įvykių rado ir kraujo (t. 5, b. l. 197–198). S. Š. patvirtino, kad B. K. policiją kviesdavo nuolat (t. 5, b. l. 199).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji V. P. atpažinimo iš nuotraukų metu S. Š. vadino S., S., negeriečiu. Dėl ko buvo sužalota, nukentėjusioji nepasakė. Liudytoja parodė, kad V. P. buvo surasta už 3 m nuo suolo, kur ją paliko. Liudytoja parodė, kad P. K. D. minėjo tam, kad viską supainiotų. Ar prašė pataisyti apklausos protokolą liudytoja L. Š., liudytoja neprisiminė (t. 5, b. l. 149–150).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad iš pradžių S. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė gyventi į A. butą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ (t. 5, b. l. 150). Kaip matyti iš liudytojų A. A. ir J. K., nuteistojo S. Š. parodymų, versija apie tai, kad R. Ž. apie V. P. sužalojimą pasisakė turguje, atsirado po to, kai S. Š. apsigyveno A. bute, tada teisiamajame posėdyje apie R. (R. Ž.) prakalbo ir S. Š. motina liudytoja L. Š.. L. Š. parodymai, kad po keleto dienų paskambinus S. Š., jis pasakė, kad daugiausiai dėl moters sužalojimo kaltas R., bet ir K. prisidėjo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes P. K. niekada nesakė, kad jis prisidėjo prie moters sužalojimo, o ir S. Š. ar R. Ž. jam tokių priekaištų savo parodymais nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja V. Š. parodė, kad S. Š. pažįsta, su juo bendravo 2010 metų vasarą, pažįsta ir S. Š. draugą P. (K.) bei R., su jai bendravo tiek pat, kiek su S. Š.. Teko būti pas juos namuose. Liudytoja parodė, kad po moters sužalojimo, apie kurį ji sužinojo tik iš tyrėjos, iš jos buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Telefono pagrobime dalyvavo visi paminėti asmenys ir jų draugas G.. Kai dėl telefono pagrobimo kreipėsi į policiją, P. ir kiti jai grasino, o per Jūros šventę, kai juos susitiko prie turgaus, ją sumušė. V. Š. parodė, kad telefonu jai skambindavo tik P., jis su ja bendravo, nes jam nupirkdavo alaus (t. 5, b. l. 180–181).

Iš liudytojos V. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-22 ir 2010-08-20, matyti, kad 2010-07-18, apie 20.30 val., stebint R. Ž., o S. Š. su P. K. pasitraukus nuo V. Š. toliau, asmuo, vardu G., pavartojęs fizinį smurtą, iš V. Š. pagrobė telefoną. V. Š. parodė, kad jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo tik P. K. ir tik jis jai skambindavo, bet vis iš kito telefono (t. 3, b. l. 24–26, 27–28, 29–30).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad S. Š. ir jo draugus pažinojo. Liudytojas parodė, kad jo telefonu sugyventinė D. M. naudojosi, bet ji turėjo ir savo telefoną. Skambindavo ir K., ir Ž., ir Š.. Senajame turguje tekdavo būti dažnai, ten su kompanija gerdavo alų. Apie moters sužalojimą tuo metu niekas nepasakojo. Liudytojas parodė, kad J. A. nepažįsta (t. 5, b. l. 181–182).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad 2010 metų liepos mėnesį Klaipėdoje nebuvo (t. 5, b. l. 183). S. Š. parodė, kad V. D. nepažįsta (t. 5, b. l. 183).

Iš dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad lombarduose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , už užstatus mobiliojo ryšio telefonus ar kitą turtą paliko: P. K. – 2010-04-13, 2010- 04-29, 2010-05-01, 2010-05-11 (du telefonus), 2010-05-21, 2010-05-25, 2010-06-12, 2010-06-16, 2010-06-18, 2010-08-12, 2010-08-26, 2010-08-28, 2010-08-30, 2010-09-20, 2010-10-17, 2010-10-23, 2010-10-25, 2010-11-07, 2010-11-20, R. Ž. – 2010-02-27, 2010-03-18, 2010-03-15, 2010-05-06, 2010-05-25, 2010-05-29, 2010-06-03, 2010-06-04, 2010-06-07, 2010-06-10 (du telefonus), 2010-06-24, 2010-06-27, 2010-07-06, 2010-07-11, 2010-07-25 (du telefonus), 2010-09-05, 2010-09-06, S. Š. – 2010-05-29 (fotoaparatą), 2010-05-31 (fotokamera), 2010-06-22 (tris telefonus), 2010-07-02, 2010-07-05, 2010-07-06, 2010-07-12 (aukso grandinėlė ir koljė, ausinės), 2010-07-14, 2010-07-28, 2010-08-19, 2010-08-19 (monitorių ACER), 2010-08-30, 2010-08-29 (t. 2, b. l. 148–200, t. 3, b. l. 1–4).

Iš šių duomenų matyti, kad ne tik P. K., R. Ž. pritrūkdavo pinigų išgėrimams, bet tokią problemą turėdavo ir S. Š.. Prieš girtavimą 2010-07-09 ir po girtavimo 2010-07-10 R. Ž., P. K., S. Š. pinigų neturėjo. 2010-07-06 lombarde telefonus buvo užstatę ir R. Ž., ir S. Š.. 2010-07-11 telefoną lombarde užstatė R. Ž., o 2010-07-12 S. Š. lombarde užstatė aukso papuošalus.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nutarties skirti kardomąją priemonę – suėmimą – P. K. turinio matyti, kad 2010-11-20, apie 22 val., P. K., veikdamas grupe su dar keturiais asmenimis, S. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , sumušė A. Š. ir pagrobė jo telefoną, 400 Lt, magnetolą, banko mokėjimo kortelę (t. 3, b. l. 52–53). 2011-01-20 P. K. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams (t. 3, b. l. 56–57).

Iš 2011-05-25 specialisto išvados matyti, kad S. Š. pilve ir abiejose klubinėse pilvo srityse rasti pooperaciniai randai. Vienas smulkus randas, kuris galėjo būti padarytas peilio geležtės galu, rastas pilvo kairės pusės apatinėje dalyje. Šis randas galėjo susidaryti nuo 2010 m. rugsėjo mėnesį patirto sužalojimo (t. 4, b. l. 55).

Duomenys apie S. Š. brolio A. sužalojimą ir turto pagrobimą, duomenys apie S. Š. pilvo sužalojimą yra patvirtinti paminėtais bylos dokumentais ir S. Š. parodymais, bet tų įvykių ryšys su V. P. sužalojimu byloje nenustatytas. Šie duomenys S. Š. nei kaltina, nei teisina.

Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-07 nutarties turinio matyti, kad R. Ž., įtarus, kad 2010-10-05 (duomenys neskelbtini) jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 152–153). 2011-06-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį nuteistas, nuosprendis įsiteisėjo 2011-10-12.

Byloje yra duomenų, kurie R. Ž. ir P. K. charakterizuoja neigiamai, bet neginčytinų įrodymų, kad jie ar vienas iš jų sužalojo V. P., byloje nėra. Nei R. Ž., nei P. K. pagrindo apkalbėti S. Š. neturi. S. Š. ir vienam, ir kitam leido pas jį trumpesnį ar ilgesnį laiką gyventi, juos vaišindavo alkoholiniais gėrimais, liudytojų parodymais, jų tarpusavio santykiai būdavo geri. Net kai kaimynė B. K. iškviesdavo policiją, visi trys būdavo solidarūs, vienas kitam priekaištų neturėdavo. Niekuo nepagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad S. Š. apkalbėti vertė tyrėja. Tai, kad S. Š. sugrįžo iš JAV pasakyti byloje tiesą, niekaip nesiderina su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Sugrįžęs iš JAV, S. Š. dėjo pastangas, kad V. P. sužalojimo jo namuose aplinkybės nepaaiškėtų, o kai P. K. davė parodymus, įkalbėjo P. K. duoti R. Ž. kaltinančius parodymus. P. K. rašytą laišką, kuriame P. K. S. Š. prašė pinigų, reikia laikyti įrodymu, patvirtinančiu S. Š. pažadą P. K. už paslaugą – apkalbėti Ž. – atsilyginti pinigais. Aplinkybė, kad S. Š., P. K. ar R. Ž. naudojosi V. P. telefonu, jokios esminės įtakos kaltės įrodinėjimui dėl V. P. sužalojimo neturi, nes kokie nors savanaudiški tikslai S. Š. į kaltę neinkriminuoti.

Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo duomenimis, S. Š. laikotarpiu nuo 1980 iki 1982 metų ambulatoriškai gydėsi dėl įkyrių judesių neurozės (t. 3, b. l. 194). Viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro duomenimis, S. Š. konsultuotas 2010-06-19. Skirtas medikamentinis gydymas. Diagnozė: „Nerimo sutrikimas“ (t. 3, b. l. 136). S. Š. dėl VC4 priekinės listezės, kaklo osteochondrozės su lėtiniu kraujotakos nepakankamumu galvos smegenyse, epileptiforminio psichoorganinio sindromo pripažintas antros grupės invalidu nuo vaikystės neterminuotai nuo 2001-01-16 (t. 3, b. l. 200). Iš 2011-04-07 specialisto išvados Nr. 95TPK-105 matyti, kad, nesant medicininėje dokumentacijoje duomenų apie gilius mąstymo, suvokimo, valios sutrikimus, galinčius daryti įtaką S. Š. veiksmų suvokimui ar jų valdymui, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 4, b. l. 6). Medicininiai duomenys patvirtina P. K., R. Ž. parodymus, kad dažnas alkoholio vartojimas, trumpalaikė abstinencija po išgertuvių, lėšų paieška išgėrimams S. Š. psichinei būsenai įtakos taip pat turėjo, kad kartais S. Š. elgesys būdavo sunkiai nuspėjamas, pasireikšdavo ir smurto protrūkiais.

Kaltinimuose S. Š. konkreti V. P. sužalojimo priežastis neįvardyta, nustatyta tik tai, kad konfliktas kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Apie tuos nesutarimus galėjo žinoti tik pati nukentėjusioji, S. Š., R. Ž. ir P. K.. V. P. konflikto priežasties neįvardijo, į tyrėjos menamą klausimą, ar galėjo būti sužalota dėl telefono, atsakė, kad telefoną būtų atidavusi ir pati. R. Ž., P. K. parodymai apie seksualinį priekabiavimą teisiamajame posėdyje ir vėliau akcentuojami nebuvo, kelia tam tikrų abejonių. S. Š. parodė, kad jis yra kitokios lytinės orientacijos, nors, V. P. parodymais, jis buvo biseksualus. Pats S. Š., priskirdamas kaltę R. Ž., V. P. sužalojimo priežastimi nurodė tai, kad V. P. norėjo pasisavinti R. Ž. telefoną. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad reikalingos girtavimui tęsti lėšos seko, V. P. telefonas po jos sužalojimo liko S. Š. bute, ir S. Š. pritariant buvo už pinigus realizuotas, grąžinti telefoną V. P. niekas nepasiūlė. Pinigai išleisti ne tik R. Ž., P. K., bet ir S. Š. poreikiams tenkinti. S. Š. parodymai, kad jis pinigų visada turėjo, prieštarauja duomenims, gautiems iš lombardų, ir liudytojų V. Š., R. Ž., P. K. parodymams.

Nagrinėjant S. Š. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo bandyta ištirti ir įvertinti apeliaciniame skunde paminėtus nuteistąjį S. Š. teisinančius įrodymus, kaip liudytojai buvo apklausti kai kurie anksčiau neapklausti asmenys, tačiau kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas. Kadangi BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytų S. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių nenustatyta, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

Civilinių ieškinių įrodinėjimas byloje vyko laikantis BPK 113 straipsnio nuostatų, ieškinių reikalavimai pagrįsti byloje surinktais įrodymais, o priteistos sumos nėra aiškiai per didelės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Zigmas PociusRemigijus Preikšaitis