Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-15619-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2024 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-8635-2024 I. J. už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 6 d. 14.45 val. ties Jaunystės g. 2, Klaipėdoje, pakartotinai vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta, bei, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo paskirtas 2024 m. vasario 5 d. 09.30 val. Į teismo posėdį neatvyko nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J., nei jo atstovas. I. J. atstovas advokatas A. Višnevskis pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, nes visi argumentai yra pateikti skunde, papildomų įrodymų pareiškėjas neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) arba 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismo nuomone, I. J. versija, kad jis padarė administracinį nusižengimą veikiant išimtinai esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes po žmonos skambučio, jis išsigando dėl jos ir jų būsimo kūdikio sveikatos ir gyvybės, todėl nieko nelaukęs sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, norėdamas kuo greičiau nuvykti pas žmoną, yra neįtikinama ir vertintina kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.??? ???

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

Nors skunde I. J. nurodė, jog po žmonos skambučio, kuri paskambinusi pasakė, jog ji blogai jaučiasi, labai susijaudino ir išsigando dėl savo žmonos ir būsimo kūdikio sveikatos ir gyvybės, ir tik todėl atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo, tačiau iš Institucijos atsiliepimo matyti, jog I. J. yra išsiskyręs 2022 m. spalio 29 d. ir vėliau santuokos nėra sudaręs. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad I. J. nurodytos „žmonos“ sveikatai grėsė pavojus ar ji buvo gydymo įstaigoje. Taigi, vertinti I. J. veiksmus kaip veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis nėra jokio pagrindo.

Taip pat skunde I. J. atstovas prašo sumažinti konfiskuotinos sumos dydį, nes visos automobilio vertės, kuri yra 22 650 Eur, išieškojimas yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, kadangi ji sukeltų pareiškėjui ženkliai didesnes neigiamas pasekmes.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Kaip minėta anksčiau, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios I. J. veiksmus, t. y. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, prilygintų būtinajam reikalingumui. I. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam - 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu (ROIK 23200554527) nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2027 m. rugsėjo 6 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. J. nuo 2017 metų baustas daugiau nei 80 kartų už įvairius administracinius nusižengimus (dėl dalies atvejų sprendimai nėra priimti). Be to, I. J. daugybę kartų baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Svarbu paminėti ir tai, jog 2019 m. gruodžio 24 d., 2022 m. liepos 24 d. ir 2023 m. kovo 12 d. I. J. baustas už sunkesnius nusižengimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ne kartą buvo paskirtas transporto priemonės vertės konfiskavimas. Nepaisant to, I. J. ir toliau daro administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti, administracinės nuobaudos galioja, nes jis paskirtų baudų nemoka, taip vengdamas atsakomybės už savo veiksmus. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. J. tinkamų išvadų nedaro ir, elgdamasis itin įžūliai, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad anksčiau ne kartą taikytos baudos, specialiosios teisės atėmimai ir konfiskuotino turto dalį atitinkančių sumų (du kartus 20 000 Eur ir vieną kartą 25 000 Eur) išieškojimai, buvo nepakankami. Todėl nėra abejonės, kad I. J., vėl ir vėl darant analogiškus administracinius nusižengimus, neabejotinai suvokiant kuo rizikuoja vairuodamas neturėdamas tokios teisės, nekonfiskavus Institucijos paskirtos visos vairuotos transporto priemonės vertės, kuri nustatyta atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ duomenis, t. y. 22 650 Eur, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams. Teismo nuomone, tokio dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas I. J. negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant analogiškus klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taigi, teismo nuomone, I. J. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15619-2024 I. J. atstovo advokato skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15619-2024 nepakeistą ir I. J. atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.