Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. įgalioto atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8299-2023 (toliau ir – Institucijos priimtas nutarimas) I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 6 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį galutine 1 300 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesiams bei turto konfiskavimu, tai yra vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje – 129 660 Eur vertės – konfiskavimu, už tai, kad 2023 m. kovo 12 d. 01.59 val. Vilniuje, Vilniaus g. 24, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių (teisė vairuoti transporto priemones yra atimta), vairavo pakartotinai neblaivus, kai 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo skirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, vairuodamas automobilį Liejyklos gatvėje, važiavo šaligatviu, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Be to, jis, važiuodamas Liejyklos gatve prieš eismą, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, taip priversdamas juos keisti važiavimo greitį ir kryptį. I. J. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 8, 9, 14 ir 124 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Šioje byloje nustatyta, kad I. J. vairavo automobilį MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucija visiškai pagrįstai sprendė, kad minėtas automobilis yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš I. J. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 48), kurioje nurodyta, jog vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 129 660 Eur su PVM ir nutarta visą šią sumą iš pažeidėjo konfiskuoti.

9. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). LAT formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

10. Taip pat pažymėtina, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant šio instituto taikymą, LAT nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

12. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apylinkės teismas įvertino tai, kad: administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, itin daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą; nors šiuo atveju I. J. iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, vis tik savo pobūdžiu mažiau pavojingą veiką nei nusikalstama veika, todėl visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos; nors I. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus ir šioje byloje įrodytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio, vis tik jis už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą; taip pat atsižvelgė į I. J. asmenybę ir sprendė, jog visos automobilio MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (104 925 Eur) išieškojimas iš I. J. būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, o 20 000 Eur sumos išieškojimas atitiks balansą tarp I. J. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo taikytas dalinis turto vertės konfiskavimas – 20 000 Eur sumai, šiuo atveju, įvertinus tiek I. J. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, jų padarymo aplinkybes (vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,39 prom. girtumas, tai yra gerokai daugiau nei minimali neblaivumo riba (0,41 prom.), nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir itin pavojingai manevravo kelyje (važiavo per šaligatvį, prieš eismą, vertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį bei kryptį), taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, bei bandė išvengti atsakomybės), tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, turi mažamečių vaikų, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus) nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį ar, kaip prašo apeliantas, visiškai neskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie, be kita ko, jau buvo įvertinti ir apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo.

13. Tai, kad I. J. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei kitus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padarė iš susijaudinimo ir susirūpinimo dėl konflikto su savo dukros motina ar kad turi du mažamečius vaikus, kuriais turi rūpintis, savaime nėra pagrindas neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės ar išieškoti tik simbolinę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių I. J., kaip teigia, sukonfliktavęs su savo vaiko motina, ir norėdamas grįžti į savo gyvenamąją vietą negalėjo išsikviesti taksi ar paprašyti kokio nors draugo ar pažįstamo jį parvežti, tai yra, kad neturėjo galimybės elgtis kitokiu būdu nei neblaivus vairuoti transporto priemonę, tuo labiau dar ir žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones (ji jam atimta). O aplinkybė, kad pažeidėjas turi mažamečių vaikų, kuriais privalo rūpintis, egzistavo ir buvo žinoma I. J. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Nors išieškotina konfiskuotino turto dalis – 20 000 Eur yra dar pakankamai nemaža ir tokios sumos sumokėjimas iš tiesų gali apsunkinti I. J. buitį, rūpinimąsi vaikais, tačiau pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. I. J., būdamas pakankamai brandi ir išsilavinusi asmenybė, turėdamas mažamečių vaikų ir būdamas už juos atsakingas, žinodamas, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes jam ši teisė yra atimta, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio gali sukelti sunkumų tiek sau, tiek savo šeimos nariams, nusižengimo padarymo metu nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam skirtą aptariamą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti. Kita vertus, apeliantas nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, kad I. J. finansinė padėtis yra tokia bloga, jog jis negalėtų tinkamai įvykdyti šią jam skirtą administracinio poveikio priemonę.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir kartu su paskirta bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, užkirs kelią pažeidėjui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios galėtų būti pagrindas dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. įgalioto atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.