Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT-8-883/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas aplinkybėmis, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja D. Maneikienė byloje nepagrįstai atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti sprendimo vykdymą dėl panaikinto leidimo patekti į darbo vietą). Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja D. Maneikienė, įvertinusi atsiliepimo į ieškinį argumentus, nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą palikti patikslintą V. Š. ieškinį nenagrinėtiną. Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė, nagrinėdama ieškovo atskirąjį skundą dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, tokiu veiksmu parodydama šališkumą. Pirmosios instancijos teismo teisėja D. Maneikienė padarė esmines teisės taikymo klaidas, o ginčo klausimų tinkamai neįvertino Šiaulių apygardos teismo teisėjai. Kadangi teisėja D. Maneikienė yra Telšių apylinkės teismo pirmininkė, nei vienas Telšių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo teisėjas negali spręsti klausimo dėl šios teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo netenkinamas

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. Š. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo grindžia aplinkybėmis, kad: i) Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. Mockevičius atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus; ii) Šiaulių apygardos teismo teisėja L. Muchtarovienė, nagrinėdama ieškovo atskirąjį skundą dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, tokiu būdu parodydama šališkumą; iii) Šiaulių apygardos teismo teisėjai negali spręsi klausimo dėl Telšių apylinkės teismo pirmininkės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo dėl kolegiškų santykių.

7. Ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-3637-1008/2023 nagrinėjimo ar klausimo dėl Telšių apylinkės teismo teisėjos nušalinimo išsprendimo. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinėje byloje Nr. e2-3637-1008/2023 sprendžiamų klausimų išnagrinėjimu Šiaulių apygardos teisme. Ieškovo pareiškimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad Šiaulių apygardos teismas priėmė ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, ieškovui reiškiant nesutikimą dėl konkrečių Šiaulių apygardos teismo teisėjų procesinių veiksmų. Visgi, sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

8. Ieškovas neįvardijo jokių konkretaus pobūdžio aplinkybių, kurios pagrįstų, kad visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai turėtų suinteresuotumą nagrinėjamos civilinės bylos rezultatu ar būtų tendencingi priimdami procesinius sprendimus. Nors ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai dėl egzistuojančių kolegiškų santykių negali objektyviai išspręsti klausimo dėl Telšių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau ieškovas neįvardijo jokių konkrečių asmeninių ryšių, galinčių sudaryti kliūtis objektyviam procesinių klausimų civilinėje byloje išsprendimui. Pažymėtina, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

9. Kadangi ieškovo išreikštos abejonės dėl galimybės nešališkai išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-3637-1008/2023 sprendžiamus klausimus Šiaulių apygardos teisme nėra objektyviai pagrįstos, V. Š. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-3637-1008/2023 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. Š. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-3637-1008/2023 nagrinėjimo netenkinti.