Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui E. J., gynėjams advokatams J. Š. ir A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, neteistas,

R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2012 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, ties namu Nr. 21, automobilyje „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas, kad R. G., pasinaudodama tarnyba, tai yra tuo, kad dirba (duomenys neskelbtini), ir pažintimis, paveiktų valstybės tarnautoją - policijos pareigūną, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėją Virginijų Pečiuką, kad šis veiktų neteisėtai ir jo atžvilgiu priimtų palankesnį sprendimą administracinėje byloje, davė R. G. 500 Lt kyšį.

Kaltinamoji R. G. 2012 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, ties namu Nr. 21, automobilyje „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. M. 500 Lt kyšį, kad pasinaudodama tarnyba, tai yra tuo, kad dirba (duomenys neskelbtini), ir pažintimis, siekdama naudos A. M., paveiktų valstybės tarnautoją - policijos pareigūną, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėją Virginijų Pečiuką, kad šis veiktų neteisėtai ir jo atžvilgiu priimtų palankesnį sprendimą administracinėje byloje A. M. atžvilgiu.

Kaltinamasis A. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. vežė 2000 pakelių kontrabandinių cigarečių ir buvo sulaikytas Pakruojo policijos pareigūnų, kurie atsivežė jį į Pakruojo policijos komisariatą, surašė protokolą, sulaikė mašiną, paėmė cigaretes. Po kurio laiko kaime jis susitiko žmonos pusseserę R. G., pasiguodė, kad sulaikė su cigaretėmis, paklausė R. ar negalėtų jam padėti, kad būtų bent mažesnė bauda. Ji pasakė, kad jeigu galės, padės. Gal po kokių trijų dienų ji jam paskambino ir pasakė, kad gal kas ir išeis, tik reikia pinigų. Jis pasakė, kad kitą dieną atsiveš 500 litų. Pati R. jam pasakė, kad reikia 500 litų. Kitą dieną jis atvažiavo į Pakruojį, atsivežė 500 litų ir prie laikrodžių taisyklos buvo sulaikytas policijos. Jis nežinojo, kokiam pareigūnui bus skirti tie pinigai. Policijoje kai buvo sulaikytas su cigaretėmis, kriminalistas A. S. surašė kažkokius dokumentus, o jam jokio dokumento nedavė, bet sakė, kad bus rašomas protokolas, kad bus didelė bauda. Dėl to G. ir prašė užtarimo, kad gal galėtų padėti. Po to jo niekas niekur nekvietė. G. jis davė dvi kupiūras po 200 litų ir vieną 100 litų kupiūrą. Jie iš vakaro buvo susikambinę ir susitarę Pakruojyje susitikti. Jam atvažiavus, G. atėjusi atsisėdo į jo mašiną ir jis jai padavė 500 litų, dar pakalbėjo kokias dvi minutes ir ji išlipusi nuėjo. Kur ji įsidėjo pinigus, nematė. Kai tik užsikūrė mašiną važiuoti, ir pats buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis suprato, kad G. davė pinigus, kaip kyšį. Jis nežinojo, kam bus skirti pinigai. Jam 500 litų yra dideli pinigai. Prašė G., kad bauda būtų mažesnė, gal išeitų kaip nors atidirbti, tikėjosi mažesnės baudos. Pragyventi jam padeda mama, iš kurios atsiveža maisto, moka už buto nuomą po 100 litų, pragyvena. Cigaretes vežėsi sau. Už cigaretes mokėjo daugiau nei 7000 litų. Pinigus dėl cigarečių buvo susirinkęs. Yra baustas tik už cigaretes, o daugiau nėra baustas. Savo poelgį vertina blogai. Ateityje pasižada laikytis įstatymų, padarė išvadas, cigarečių nebeveš. Mama gyvena atskirai, gyvena su patėviu, kuris yra invalidas, todėl mamai reikalinga pagalba, ir jis beveik kiekvieną dieną būna pas mamą. Padeda mamai, mamos klauso.

Kaltinamoji R. G. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 18 d. pas jos mamą atvažiavo pusseserė su A. ir pradėjo kalbėti, kad yra sulaikyta A. mašina. Ji nors ir dirba policijoje, tačiau nežinojo, kad A. vežė cigaretes, kad sulaikyta jo mašina. Ta mašina stovėjo policijos kieme, bet ji nežinojo, kieno. Bekalbant A. jos paprašė, kad gal gali ką nors padėti. Ji pasakė, kad pirmadienį nueis į darbą ir pasižiūrės, kas per byla, ar administracinė, ar ikiteisminė ir kas ją tiria. Pirmadienį nuėjusi į darbą ji išsiaiškino, kad tai yra administracinė byla ir ji yra pas P. Po to ji telefonu susirado P. ir paklausė dėl tos bylos, pasakė, kad M. yra pusseserės vyras, gal galėtų užtarti, padėti, nes sunki materialinė padėtis. P. paklausė, kaip padėti, o ji pasakė, jeigu paklaus, o jis nežinos ką atsakyti, kad padėtų, lengviau būtų, nes žmogus pasimetęs. P. pasakė, kad bus teisme, kad užtars. Su P. apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Kai paskambino M., pasakė, kad susikalbėjo su P., kad eis kartu į teismą, jeigu reikės užtars, o jeigu ko nors nežinos, ką pasakyti, ar nesupras, P. paklaus, nes jis tikrai yra geras žmogus, o paskui žiūrės, kaip atsidėkoti. A. jos klausė kiek tų pinigėlių, o jai pirmas kartas tokioje situacijoje, net nežinojo, todėl pasakė, kad jeigu gali, tegu atveža kokius 500 litų. Jeigu P. ims, tada duos, o jeigu neims, tada grąžins. Su visais tyrėjais ji normaliai sutaria. P. jai dar pasakė, kad nieko nereikia, padės iš geros „dūšios“, pašnekės. A. pasakė, kad atvažiuos antradienį. Jam atvažiavus, ji nuėjo pas jį ir savo mašinoje A. padavė jai tuos pinigus. Ji pinigus pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Ėjo su pinigais į darbą ir ją sulaikė kriminalistai, pinigus paėmė. Pirmo pokalbio metu M. jai nežadėjo jokio atlygio, nes kokia gali būti kalba apie atlygį iš giminaičio. Pinigų iš M. paėmimo tikslas buvo juos perduoti P., kad palengvintų padėtį, gal ne visus pinigus, gal kokią dalį, o likusius grąžinti A. Pasielgė taip ne iš savanaudiškumo, o kaip giminaitė. Labai gailisi, daugiau nė kalbos negali būti apie tokius dalykus. Policijoje dirba jau 16 metų.

Liudytojas Virginijus Pečiukas parodė, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje, prieš aštuonias, vakare, jam paskambino R. G. ir paprašė padėti A. M., nes pas jį yra medžiaga dėl cigarečių gabenimo. Jis pasakė, kad nieko negali padėti, tuo neužsiima, o be to, jis tik surašo protokolą, o baudžia teismas. G. sakė, kad jeigu jis pagelbėtų, tai atsilygins. Pagelbėti jis nežadėjo, nes tuo neužsiima, o be to, jis nieko negali įtakoti, nes surašo tik protokolą. Pasakė, kad baus teismas, kad jeigu gailėsis, tai mažiausią baudą skirs. Tokios kalbos, kad jis kartu eis į teismą, kad padės, nebuvo, nes jie kartu į teismą neina. Ta byla ir dabar tebėra pas jį, protokolas dar nesurašytas. Su G. pokalbis buvo tik vienas ir telefonu. Nebuvo prašymo sumažinti cigarečių pakelių skaičių.

Liudytoja L. M. parodė, kad A. M. yra jos sūnus, kad ji sutinka būti sūnaus laiduotoja. Sūnų ji veikia teigiamai, sūnus jos klauso. Po to įvykio kalbėjosi su sūnumi, sūnus gailisi. Mano, kad ateityje sūnus jos klausys, pagailės ir mano, kad jam ji turės teigiamą įtaką. Ji nėra nei bausta, nei teista. Su sūnumi gyvena atskirai, tačiau dažnai sūnus pas ją atvažiuoja, padeda, nes ji nebeturi sveikatos dirbti ūkio darbus, jeigu kur reikia paveža. Su sūnumi bendrauja beveik kasdien. Sūnus nuo jos gyvena 20 kilometrų atstumu. Jos pajamos yra invalidumo pensija ir dar kažkiek gauna už parduotą pieną. Sūnui duoda pieno, varškės, sūrių. Ji padeda sūnui pragyventi, duoda pinigų iš pensijos, sūnaus žmona dirba, turi invalidumą, padeda kiti seneliai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su schema (3-5 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, ties namu Nr. 21, kur stovėjo A. M. su automobiliu „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir pakvitavimo (24-36 b. l.) matyti, kad A. M. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir „Nokia“, kurie po apžiūros jam grąžinti, o R. G. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir 500 litų kupiūromis po 200 Lt, 200 Lt ir 100 Lt, kurie po apžiūros iš jos paimti.

Iš asmens kratos protokolo (61 b. l.) matyti, kad R. G. 2012-08-22 kratos metu savanoriškai padavė iš džinsinių kelnių kišenės 500 Lt: 200 Lt, 200 Lt ir 100 Lt kupiūromis bei iš striukės kišenės padavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. M. ir R. G. kaltė yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį, nes jis siekdamas palankesnio sprendimo administracinėje byloje, davė Pakruojo rajono policijos komisariate dirbančiai žmonos giminaitei R. G. 500 Lt kyšį, kad ši pasinaudodama tarnyba ir pažintimis, paveiktų Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėją Virginijų Pečiuką, ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį, nes ji siekdama naudos A. M., paėmė iš jo 500 Lt kyšį, kad pasinaudodama tarnyba ir pažintimis, paveiktų Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėją Virginijų Pečiuką, kad šis veiktų neteisėtai ir priimtų palankesnį sprendimą A. M. administracinėje byloje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų A. M. ir R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Kaltinamasis A. M. prašė taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos motinos L. M. atsakomybei.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos (LAT 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-82/2010; Teismų praktika. Nr.33). Kaltinamasis A. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą už tyčinį pažeidimą, už analogišką pažeidimą jo atžvilgiu policijos komisariate vėl yra atliekamas tyrimas, būtent, už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, jis padarė neatsitiktinę tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, o būtent siekdamas palankesnio sprendimo administracinėje byloje dėl neteisėto gana didelio kiekio cigarečių gabenimo, niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, byloje nėra pateikta jokių jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra net charakteristikos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo privaloma atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (ši sąlyga beje turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas), įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, laiduotojui yra keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis bei argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Kaltinamojo A. M. laiduotoja – jo motina L. M. neįvardijo ir neįvertino sūnaus padarytos nusikalstamos veikos ir jos pavojingumo, savo teigiama įtaka sūnui ji nurodė, kad pati yra nebausta, neteista, pareiginga, atsakinga, nepriekaištingos reputacijos, kad sūnus jai padeda ūkio darbuose ir jos klauso. Iš pateikų laiduotojos dokumentų, matyti, kad ji pragyvena iš gaunamos 695,21 invalidumo pensijos, dirba 6 ha žemės sklypą, su kaimo bendruomene bei kaimynais sutaria ir gyvenamosios vietos seniūnija jos šeimos atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi. Kaltinamasis A. M. yra pilnametis, užaugęs, savarankiškas vyras, gyvenantis atskirai ir turintis savo šeimą, pas motiną atvažiuojantis tik jai padėti prie ūkio darbų, todėl motinos galimybė daryti įtaką sūnaus gyvenimo būdui ir teisėtam elgesiui, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų darymo, šiuo konkrečiu atveju, yra mažai tikėtina.

Kaltinamasis A. M. neteistas (90 b.l.), baustas administracine tvarka (93-95 b. l.), nedirbantis (98 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (99 b. l.), kitokių charakterizuojančių duomenų nėra (92 b. l.), padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką (BK 11 str. 4 d.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 5 p.

Kaltinamoji R. G. neteista (78 b. l.), padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką (BK 11 str. 4 d.), bausta administracine tvarka už netyčinius pažeidimus (82-83 b. l.), dirba, darbovietės charakterizuojama gerai (79, 81 b. l.), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jai bus pasiekti, paskiriant baudą (BK 41, 47, 54 straipsniai) ir ji yra baustinas pinigine bauda.

Į atliktos bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumento paėmimas kaltinamiesiems paliktinos galioti nepakeisto iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 500 (penki šimtai) litų, saugomi Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje (40, 41 b. l.), konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn.

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtai savininkei R. G. (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p., 7 d., įpareigoti nuteistąjį A. M. per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo bausmės laiką, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į atliktos bausmės laiką nuteistajam A. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam A. M. palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti 30 MGL (3900,00 litų) dydžio bauda.

Į atliktos bausmės laiką nuteistajai R. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., kas prilyginama 2 MGL (260 litų) dydžio baudai.

Išaiškinti nuteistajai, kad nesumokėta 3640,00 Lt bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistoji turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajai R. G. palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, 500 (penkis šimtus) litų, saugomus Šiaulių apskrities VPK, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, saugomą prie bylos, priklausantį R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei R. G.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.