Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui V. S. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Mokyklą baigs 2022 m. birželio 18 d. Ieškovas niekur nedirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumas, gauna 171,60 Eur šalpos neįgalumo pensiją, prie jo išlaikymo prisideda trečiasis asmuo – mama V. S., o atsakovas A. Z. – ieškovo tėvas, paramos neteikia.

Iš ieškovo E. Z. bei trečiojo asmens V. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo pragyvenimui ir jo poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 400 Eur, todėl jo gaunamos šalpos pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Kaip minėta, ieškovo mama prisideda prie ieškovo išlaikymo, teikia jį ne tik pinigais, bet ir maisto produktais, tačiau jos teikiamas išlaikymas nėra pakankamas visų ieškovo poreikių patenkinimui, nes be ieškovo V. S. kartu su vyru išlaiko dar tris nepilnametes dukras.

Ieškovas E. Z. prašo teismo priteisti iš atsakovo A. Z. po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks 24 metai, jei jis mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Ieškinyje ieškovas detaliai nurodė, kiek lėšų reikia jo poreikiams tenkinti ir šias išlaidas detalizavo.

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl ieškovo materialinės padėties, daro išvadą, kad E. Z., nors yra pilnametis, tačiau tik iš dalies darbingas, be to, šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, gauti pajamų ir tuo pačiu metu mokytis, todėl jam yra reikalinga tėvų materialinė parama. Šiuo metu materialinę paramą teikia tik ieškovo motina. Atsakovas A. Z. visiškai ignoravo teismo procesą, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti bei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau nenustatyta, kad atsakovas turėtų kokių sveikatos problemų, todėl darytina išvada, kad jis yra sveikas ir darbingas. Duomenų ar atsakovas turi daugiau išlaikytinių, teismui nepateikta.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas A. Z. turėtų sveikatos problemų, tikėtina, kad yra darbingas, jauno amžiaus, todėl akivaizdu, kad turi visas galimybes užsidirbti pragyvenimui bei sūnaus paramai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo A. Z. turimą turtą. Teismas pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas (115 Eur) nėra didelis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, nepriteisti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, kad išlaikymo (paramos) teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimą, kuriuo priteista išlaikymas (parama).

Esant išdėstytiems motyvams, iš atsakovo A. Z. priteistinas išlaikymas ieškovui E. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks 24 metai, jei jis mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas E. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1823-6854 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo A. Z. valstybės naudai priteistina 280,44 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 44 ct).

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo A. Z. valstybei yra priteistina 31,05 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas, paduodant teismui ieškinį, atleistas. Taip pat iš atsakovo priteistina 12,34 Eur pašto išlaidų. Iš viso – 43,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259-260, 263- 271, 279, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą pilnamečiam sūnui E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 115 (vieną šimtą penkiolika) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), iki jam sukaks 24 metai, jei jis mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 280,44 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 44 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 43,39 Eur (keturiasdešimt tris eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.