- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- A-822-2641-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01328-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- M. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P. (M. P.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir skunde, patikslintame skunde (b. l. 1-2, 33-35) prašė teismo priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės 140 000 litų neturtinės žalos. Pareiškėja nurodė, kad kaip kitatautė Klaipėdos rajone yra diskriminuojama, prieš penkerius metus jai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų, įtariant padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 302 straipsnio 1dalyje, t.y. dėl to, kad iš sveikatos centro pavogė savo ambulatorinę kortelę. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, tačiau jos neatsiprašyta. 2010 m. kovo 11 d. mitinguodama prie Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) ji reiškė protestą Klaipėdos rajono teisėsaugai ir Lietuvos Respublikos prezidentei (toliau – ir Prezidentė) dėl teisėsaugos brutalumo.
Pareiškėja teigė, kad protesto akciją vykdė skirtoje vietoje, todėl toks teisių gynimas yra galimas. Konstitucinę teisę protestuoti grubiai pažeidė policijos komisariato pareigūnai suplėšydami plakatą, naudodami fizinę jėgą, įmesdami į mašiną ir be jokio teisinio pagrindo nuvežę į komisariatą bei vėliau izoliavę. Pareigūnai surašė melagingą ir tikrovės neatitinkantį 2010 m. kovo 11 d. administracinės teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ji viešoje vietoje gėrė svaigųjį alkoholinį gėrimą, pagamintą naudojant spiritą. N. K. paaiškino, kad jokių gėrimų ji nevartojo, nes serga diabetu, prieš vartojant vaistus apsivalo pirštus ir tiek.
Pareiškėja pretenzijas reiškia Vilniaus m. 3 policijos komisariatui, kadangi dėl pareigūnų kaltės, jų klaidingu, melagingu ir tikrovės neatitinkančiu pagrindu buvo nuvežta nuo Seimo, pristatyta blaivi ir nepadariusi pažeidimo nekaltai uždaryta į psichiatrinę ligoninę. Dėl to už kiekvieną apribotos laisvės dieną skaičiuoja po 20 000 litų ir už tai prašo 140 000 litų neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariatas (toliau – ir Komisariatas) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 41-42) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 11 d. Vilniuje, prie Seimo rūmų Policijos komisariato pareigūnai P. Š. ir E. Ž. apie 11.15 val. vykdė tarnybą ir pastebėjo N. K., kuri viešoje vietoje pareigūnų akivaizdoje gėrė neaiškios kilmės skystį, turintį alkoholio kvapą iš 0,2 1 talpos buteliuko su etikete „Grand Cavalier“, vėliau užgerdama skysčiu iš buteliuko, ant kurio buvo etiketė „Sprite“. Įtariant alkoholinių gėrimų vartojimu moteris buvo pristatyta į Komisariatą.
Remiantis aukščiau minėtų pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kaip pagrindiniais įrodymais, 2010 m. kovo 11 d. N. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalį ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant įspėjimą. Nors tikrinant komisariate N. K. blaivumą buvo nustatyta, jog ji blaivi (testo Nr. 4451), atlikus butelyje su etikete „Grand Cavalier brandy“ ekspertizę, nustatyta, jog šiame butelyje buvusio skysčio alkoholio koncentracija 70,50 proc.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu nutarė pareiškėjos skundą atmesti. Teismas nurodė, jog iš N. K. skunde teismui nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja sieja su policijos pareigūnų veiksmais suplėšant pareiškėjos turėtą plakatą, sulaikymo metu naudojant prieš ją fizinę jėgą, be teisinio pagrindo izoliuojant bei surašant 2010 m. kovo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjos teigimu, dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ji buvo pristatyta ir į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.
Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Taigi, sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ar policijos pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.
Policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 142 punktas numato, kad patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nedelsdamas turi apie tai informuoti budėtoją, vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.) ir įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidėją su surinkta medžiaga pristatyti į policijos įstaigą, o nesant galimybės jo sulaikyti, pristatyti tik medžiagą.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (1p.); 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog N. K. 2010 m. kovo 11 d. būdama Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, t.y. viešoje vietoje, turėjo su savimi nedenatūruoto alkoholio, kuris buvo supiltas į „Grand Cavalier“ etikete pažymėtą butelį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. balandžio 14 d. specialisto išvada (b. l. 53-54). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas P. Š. parodė, kad jis buvo perspėtas stebėti pilietę, nes turėjo informacijos, kad ji nori susideginti. Pamatęs, kad pareiškėja geria iš dviejų buteliukų, iš kurių vienas buvo nuo alkoholinio gėrimo, ją sulaikė. Pareiškėja buvo priešiškai nusiteikusi, nieko nenorėjo aiškinti, aplink buvo daug žmonių, todėl tolesniam aiškinimuisi pristatė į komisariatą (b. l. 143). Liudytojas E. Ž. parodė, kad matė kaip pareiškėja vartojo alkoholinį gėrimą viešoje vietoje. Koks ten buvo skystis, negali pasakyti, bet patį faktą, kad buvo gurkšnojama iš degtinės buteliuko, matė (b. l. 143).
Teismas konstatavo, kad minėtų liudytojų parodymai vertinami kaip objektyvūs, nes pareiškėjos liudytojai anksčiau nepažinojo, asmeniškumų jos atžvilgiu neturėjo, parodymai yra nuoseklūs, tiek nurodyti tarnybiniuose pranešimuose, tiek duoti teisme, juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai (paimtas alkoholinis gėrimas, pareiškėjos paaiškinimai dėl pirštų valymo gėrimu bei susideginimo (b. l. 13,14,53-54, 1-2)). Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai, pastebėję, jog pareiškėja turi atidarytą alkoholinio gėrimo butelį bei, pajutę sklindantį alkoholio kvapą, turėjo pagrindo įtarti, kad N. K. alkoholį vartoja viešoje vietoje. Tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu panaikintas Komisariato 2010 m. kovo 11 d. nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį (alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje), vertinant policijos pareigūnų veiksmus Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nelaikytinas esmine aplinkybe, nes kaip minėta, atsižvelgiant į tarnybiniuose pranešimuose konstatuotų aplinkybių visumą, pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą įtarti, jog yra daromas administracinis teisės pažeidimas.
Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjos paaiškinimus apie jos savijautą, pačios pateiktus ir teismo išreikalautus medicininius dokumentus (b. l. 50, 67-79, 93, 89, 121), sprendžiama, kad medicinos darbuotojai į policijos komisariatą buvo iškviesti pagrįstai. Tai, kad pareiškėja iš policijos komisariato buvo nuvežta į ligoninę, nėra policijos pareigūnų veiksmai – tai medicinos darbuotojų sprendimas, priimtas įvertinus pareiškėjos būklę.
Be to, paaiškino, kad teismui pateikta filmuota medžiaga (b. l. 119) ir kiti įrodymai nepatvirtina, kad sulaikant N. K. jos atžvilgiu buvo naudojama prievarta, paimtas ar sunaikintas plakatas. Tokiu būdu, kitos N. K. nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia jai padarytą neturtinę žalą (plakato suplėšymas, fizinės prievartos panaudojimas, patalpinimas į ligoninę), nepagrįstos byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, todėl nepatvirtina pareigūnų neteisėtų veiksmų atlikimo fakto.
III.
Pareiškėja N. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 156-157), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pateiktą skundą. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja teigia, kad Konstitucija suteikė jai teisę laisvai reikšti savo įsitikinimą, kad yra diskriminuojama. Savo įsitikinimą reiškė vietoje, kurioje leidžiama protestuoti iki šimto žmonių.
Be to, psichiatrinės ligoninės specialistai konstatavo, kad ji buvo blaivi, todėl nebuvo priežasties pareigūnams ją suimti ir surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėja nurodo, kad pareigūnai prieš ją panaudoję jėgą pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį.
Šalies argumentai
N. K. paaiškina, kad ji neserga jokia psichine liga, todėl nebuvo jokios priežasties vežti prieš jos valią į psichiatrinę ligoninę ir ten laikyti septynias paras.
Atsiliepimas
Komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-161) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Komisariatas nurodo, kad policijos patrulių veiksmai, susiję su pareiškėjos pristatymu į policijos komisariatą, tiek pareigūnų veiksmai, kuriais pareiškėjai buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir 2011 m. kovo 11 d. ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, atitiko Instrukcijos 142 punktą, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus bei ATPK nuostatas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo panaikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų suplėšant pareiškėjos turėtą plakatą, sulaikymo metu naudojant prieš ją fizinę jėgą, be teisinio pagrindo izoliuojant bei surašant 2010 m. kovo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis teismas nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs žalos atlyginimo instituto svarbą, pažymėjęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta turtinė ir (arba) neturtinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti turtinę ir (arba) neturtinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas byloje Nr. 23/4).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. Taigi viešąjį saugumą užtikrinančios valstybės institucijos (jose dirbantys pareigūnai) LR CK 6.271 straipsnio požiūriu yra „valdžios institucijos“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.
Nors pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jį patyrė neturtinę žalą, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Instrukcijos 142 punktas numato, kad patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nedelsdamas turi apie tai informuoti budėtoją, vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.) ir įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidėją su surinkta medžiaga pristatyti į policijos įstaigą, o nesant galimybės jo sulaikyti, pristatyti tik medžiagą. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (1 p.); 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2 p.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad policijos pareigūnai, pastebėję, jog pareiškėja turi atidarytą alkoholinio gėrimo butelį bei, pajutę sklindantį alkoholio kvapą, turėjo pagrindo įtarti, kad N. K. alkoholį vartoja viešoje vietoje. Tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo panaikintas Komisariato 2010 m. kovo 11 d. nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį (alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje), vertinant policijos pareigūnų veiksmus Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nelaikytinas esmine aplinkybe, nes atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus teigtina, kad pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą įtarti, jog yra daromas administracinis teisės pažeidimas ir imtis atitinkamų veiksmų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl apeliacinis skundas netenkintinas ir teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.