Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjai N. K., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato, trečiajam suinteresuotajam asmeniui M. P. (M.P.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Protesto akciją vykdė įstatymu skirtoje vietoje, todėl toks teisių gynimas yra galimas. Konstitucinę teisę protestuoti grubiai pažeidė Policijos komisariato pareigūnai suplėšydami plakatą, naudodami fizinę jėgą, įmesdami į mašiną ir be jokio teisinio pagrindo nuvežę į komisariatą bei vėliau izoliavę. Pareigūnai surašė melagingą ir tikrovės neatitinkantį 2010-03-11 administracinės teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ji viešoje vietoje gėrė svaigalą, pagamintą naudojant spiritą. Jokių svaigalų ji nevartojo, o kadangi serga diabetu, prieš vartojant vaistus apsivalo pirštus ir tiek.

Pretenzijas reiškia tik Vilniaus m. 3 policijos komisariatui dėl pareigūnų kaltės, kadangi jų klaidingu, melagingu ir tikrovės neatitinkančiu pagrindu buvo nuvežta nuo Seimo, pristatyta blaivi ir nepadariusi pažeidimo nekaltai uždaryta į psichiatrinę ligoninę. Dėl to už kiekvieną apribotos laisvės dieną skaičiuoja po 20000Lt ir už tai prašo 140000Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E.Ž. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2010-03-11 apie 11 val. 15 min. Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, buvo pastebėta N.K., kuri viešoje vietoje iš 0,2 l tapos butelio su etikete „Grand Cavalier“ gėrė neaiškios kilmės baltos spalvos skystį. Nuo N.K. sklido alkoholio kvapas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo N.K. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariatą, ją sulaikant specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Pristačius į policijos komisariatą N.K. pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta greitosios medicininės pagalbos brigada. Pati sulaikytoji paaiškino, kad gėrė spiritą, kuris taip pat skirtas ir susideginimui Kovo 11-osios minėjimo proga (b.l. 13).

Analogiškos N.K. sulaikymo bei pristatymo į Policijos komisariatą aplinkybės nurodomos ir Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio P.Š. 2010-03-11 tarnybiniame pranešime (b.l. 14).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-04-14 specialisto išvadoje Nr.140-(2254)-ISI-2811 nurodoma, kad skystis, esantis butelyje su etikete „Grand Kavalier Brandy“, paimtame 2010-03-11 iš N.K., yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kurio etilo alkoholio koncentracija 70,5 % (b.l. 53-54).

Policijos komisariate N.Kutko buvo surašytas administracinio teisės apžeidimo protokolas ir 2010-03-11 nutarimu už LR ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą (alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje) paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 21-22).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-09 nutarimu Policijos komisariato 2010-03-11 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (b.l.120a-120b).

Byloje spręstinas ginčas dėl N.K. skundo reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjos nurodytą neturtinę žalą pagrįstumo bei teisėtumo.

Iš N.K. skunde teismui nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja sieja su policijos pareigūnų veiksmais suplėšant pareiškėjos turėtą plakatą, sulaikymo metu naudojant prieš ją fizinę jėgą, be teisinio pagrindo izoliuojant bei surašant 2010-03-11 administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjos teigimu, dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ji buvo pristatyta ir į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ar policijos pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.

Policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 142 p. sakoma, kad patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nedelsdamas turi apie tai informuoti budėtoją, vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.) ir įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidėją su surinkta medžiaga pristatyti į policijos įstaigą, o nesant galimybės jo sulaikyti, pristatyti tik medžiagą.

LR policijos veiklos įst. 18 str. 1d. nurodoma, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (1p.); 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2p.).

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog N.K.2010-03-11 būdama Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, t.y. viešoje vietoje, turėjo su savimi nedenatūruoto alkoholio, kuris buvo supiltas į „Grand Cavalier“ etikete pažymėtą butelį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-04-14 specialisto išvada (b.l. 53-54).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas P. Š. parodė, kad jis buvo perspėtas stebėti pilietę, nes turėjo informacijos, kad ji nori susideginti. Pamatęs, kad pareiškėja geria iš dviejų buteliukų, iš kurių vienas buvo nuo alkoholinio gėrimo, ją sulaikė. Pareiškėja buvo priešiškai nusiteikusi, nieko nenorėjo aiškinti, aplink buvo daug žmonių, todėl tolesniam aiškinimuisi pristatė į komisariatą (b.l. 143).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad matė kaip pareiškėja vartojo alkoholinį gėrimą viešoje vietoje. Koks ten buvo skystis, negali pasakyti, bet patį faktą, kad buvo gurkšnojama iš degtinės buteliuko, matė (b.l. 143).

Minėtų liudytojų parodymai vertinami kaip objektyvūs, nes pareiškėjos liudytojai anksčiau nepažinojo, asmeniškumų jos atžvilgiu neturėjo, parodymai yra nuoseklūs, tiek nurodyti tarnybiniuose pranešimuose, tiek duoti teisme, juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai ( paimtas alkoholinis gėrimas, pareiškėjos paaiškinimai dėl pirštų valymo gėrimu bei susideginimo (b.l. 13,14,53-54, 1-2)).

Tokiu būdu darytina išvada, kad policijos pareigūnai, pastebėję, jog pareiškėja turi atidarytą alkoholinio gėrimo butelį bei, pajutę sklindantį alkoholio kvapą, turėjo pagrindo įtarti, kad N.K. alkoholį vartoja viešoje vietoje. Tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-09 nutarimu panaikintas Policijos komisariato 2010-03-11 nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 178 str. 1 d. (alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje), vertinant policijos pareigūnų veiksmus LR policijos veiklos įst. 18 str. 1 d. 1 p. prasme nelaikytinas esmine aplinkybe, nes kaip minėta, atsižvelgiant į tarnybiniuose pranešimuose konstatuotų aplinkybių visumą, pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą įtarti, jog yra daromas administracinis teisės pažeidimas.

Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą (pareigūną) byloje esančius įrodymus ir jų pakankamumą turi vertinti ne tik vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, bet ir pagal savo vidinį įsitikinimą, t.y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, rinkusio įrodymus ir surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą veiksmų kaip neteisėtų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos nutartis 2003-12-15 plenarinėje sesijoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-4-689-03).

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-09 sprendimo matyti, kad N.K. atžvilgiu dėl 2010-03-11 galimai padaryto pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog vertinant įrodymus buvo suabejota pačių įrodymų pakankamumu (b.l. 120a-120b).

Tačiau, atsižvelgus į minėtoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusio 2010-03-11 nutarimą veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais.

Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad tiek policijos patrulių veiksmai, susiję su pareiškėjos sulaikymu ir pristatymu į Policijos komisariatą, tiek pareigūnų veiksmai, kuriais N.K. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena ir 2010-03-11 nutarimu buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, atitiko Instrukcijos 142 p., LR policijos veiklos įst. 18 str. 1d. 1-2 p. bei LR ATPK nuostatas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti.

Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus apie jos savijautą, jos pačios pateiktus ir teismo išreikalautus medicininius dokumentus (b.l. 50, 67-79,93,89,121), sprendžiama, kad medicinos darbuotojai į policijos komisariatą buvo iškviesti pagrįstai. Tai, kad pareiškėja iš policijos komisariato buvo nuvežta į ligoninę, nėra policijos pareigūnų veiksmai,- tai medicinos darbuotojų sprendimas, priimtas įvertinus pareiškėjos būklę.

Pažymėtina ir tai, jog Policijos komisariato 2010-09-23 nutarimu Nr.14N-473212-10 N.K. patraukta administracinėn atsakomybėn už kito administracinio pažeidimo padarymą tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu metu (2010-03-11), t.y. už LR ATPK 177² str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymą (nedenatūruoto etilo alkoholio laikymas) (b.l. 122).

Teismui pateikta filmuota medžiaga (b.l. 119) ir kiti įrodymai nepatvirtina, kad sulaikant N.K. jos atžvilgiu buvo naudojama prievarta, paimtas ar sunaikintas plakatas.

Tokiu būdu, kitos N.K. nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia jai padarytą neturtinę žalą (plakato suplėšymas, fizinės prievartos panaudojimas, patalpinimas į ligoninę), nepagrįstos byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, todėl nepatvirtina pareigūnų neteisėtų veiksmų atlikimo fakto.

Taigi, sprendžiama, kad Policijos komisariato pareigūnai veikė vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl šie veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Kaip minėta, neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Teismui nenustačius vienos iš sąlygų – neteisėtų valdžios institucijos pareigūnų veiksmų – Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad N.K. skundo reikalavimai įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti, todėl juos tenkinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos N. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą