Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės R. O. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas – A. I.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2006/0024851, 2006-10-23 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2006-12-19 suteikto kredito grąžinimą, A. I. įkeitė kreditoriui J. V. skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini). Kreditorius J. V. 2011-02-10 mirė, jo palikimą priėmė vienintelė įpėdinė – sutuoktinė R. O. V.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos.

Lietuvos Respublikos CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditorės R. O. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutarė areštuoti skolininko (įkeisto daikto savininko) – A. I. įkeistą turtą pagal 2006-10-26 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2006/0024851 bei įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Skolininkas (įkeisto turto savininkas) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog kreditorės prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė. Nurodo, kad jie apskritai neturi būti skaičiuojami, kadangi jau yra įskaityti į pasirašytus vekselius ir pagal juos antstolis jau vykdo išieškojimus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 558 straipsnio nuostatas išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.). Nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumą bei dydį. Šiuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 558 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję tik su delspinigių, kurie yra skaičiuojami nuo neįvykdytos prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžiu, tačiau šis klausimas, kaip jau minėta, yra nagrinėtinas tik ieškininės teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra aiškiai nurodęs jog hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl prašomos priteisti sumos dydžio, todėl skolininkui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškininės teisenos tvarka ir ginčyti priteistiną delspinigių dydį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.