- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-2169-803/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ atskirąjį skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo, priimto nagrinėjant ginčą tarp viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 straipsnio nuostatas 2025 m. kovo 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybą (toliau – Taryba), prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai keisti 2022 m. gruodžio 30 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų; 2) pripažinti 2024 m. balandžio 15 d. pranešime nurodytus Euro GB MAX plano kainodaros pakeitimus neteisėtais ir nesukuriančiais teisinių padarinių, 2024 m. balandžio 24 d. pranešime nurodytus naujų abonentų prijungimo kainodaros pakeitimus neteisėtais ir nesukuriančiais teisinių padarinių, 2025 m. vasario 28 d. pranešime nurodytus standartinių tarifų įsigaliojimo nuo 2025 m. balandžio 1 d. pakeitimus neteisėtais ir nesukuriančiais teisinių padarinių, kad 2022 m. gruodžio 30 d. Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų galiojimo terminas 2024 m. gruodžio 27 d. nesuėjo ir atitinkamai 2022 m. gruodžio 30 d. Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygos liko galioti.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad yra ūkio subjektas, tūkstančiams vartotojų teikiantis spartaus, šviesolaidinio interneto, belaidžio 4G, 5G interneto, išmaniosios skaitmeninės televizijos, mobiliojo ryšio, vaizdo stebėjimo sistemų ir kitas elektroninio ryšio paslaugas. Ieškovė su atsakove 2022 m. gruodžio 30 d. sudarė 2022 m. gruodžio 27 d. specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. [CLSZ_2022_12_27_01] (toliau – sutartis-1). Pagal sutarties-1 15 punktą kartu buvo priimtos 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. kovo 22 d. redakcijos Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos. Atsakovė 2024 m. balandžio 15 d. pranešė ieškovei apie Euro GB MAX plano kainodaros pakeitimus, kurie bus pradėti taikyti nuo 2024 m. birželio 1 d., o 2024 m. balandžio 24 d. pranešė apie kainodaros pakeitimus naujų numerių pajungimui nuo 2024 m. gegužės 1 d.
3. Ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. pateikė Tarybai patikslintą pareiškimą, kuriuo papildomai prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai keisti 2022 m. gruodžio 27 d. Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. CLSZ_2022_12_27_01 ir 2023 m. birželio 28 d. Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. CPSM_2023_06_28_0124; 2) pripažinti 2025 m. kovo 28 d. pranešime nurodytus planų kainodaros pakeitimus neteisėtais ir nesukuriančiais teisinių padarinių. Nurodė, kad atsakovė 2025 m. kovo 28 d. pranešė, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. vienašališkai nusprendė taikyti papildomus paslaugų kainų pakeitimus kitoms šalių sudarytoms sutartims: 2022 m. gruodžio 27 d. sudarytai specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų sutarčiai Nr. CLSZ_2022_12_27_01 (toliau – sutartis-2) ir 2023 m. birželio 28 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų sutarčiai Nr. CPSM_2023_06_28_0124 (sutartis-3).
4. Pagal naują pranešimą nuo 2025 m. gegužės 1 d. bus vienašališkai pakeista plano „Mobilusis neriboti GB“ kaina (dėl plano kainos susitarta sutartyje-2) ir buvusi 4,00 Eur per mėnesį kaina bus padidinta iki 8,30 Eur per mėnesį, o pagal sutartį-3 – plano „5G Biuro internetas Neribotai“ – kaina padidinta nuo 14,90 Eur per mėnesį iki 16,90 Eur per mėnesį. Šis pakartotinis atsakovės bandymas vienašališkai keisti paslaugų kainas pagal sutartį-2 ir sutartį-3 taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja šalių susitarimams bei įstatymų normoms. Be to, naujame pranešime nurodyta ta pati priežastis, dėl kurios yra bandoma kelti kainas, t. y. atsakovės vykdoma investicinė programa.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nekeisti paslaugų kainų, teikiamų ieškovei pagal 2022 m. gruodžio 27 d. Specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. CLSZ_2022_12_27_01 ir 2023 m. birželio 28 d. Specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. CPSM_2023_06_28_0124. Nurodė, kad sutartis-2 galioja iki 2026 m. gruodžio 27 d., o sutartis-3 – iki 2026 m. birželio 28 d., todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo nuo 2025 m. gegužės 1 d. taikyti didesnių plano mokesčių. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, atsakovei bus sudarytos sąlygos ignoruoti šalių valią ir šiurkščiai pažeisti sutartis, o ieškovė patirs nuostolius, nes privalės mokėti neteisėtai nustatytą didesnę kainą už paslaugas. Be to, ateityje dėl to kils naujas šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo (permokos grąžinimo). Ieškovė yra silpnesnė šalis, kuriai neteisėtų prievolių našta gali sukelti realių finansinių nepatogumų ir klientų netekimą, tuo tarpu atsakovė, kaip vienas iš rinkos lyderių, jokių reikšmingų finansinių skirtumų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs.
6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių taip pat bus sudarytos prielaidos atsakovei ir toliau piktnaudžiauti užimama rinkos padėtimi. Dėl šios priežasties žymiai nukentės ir galutiniai vartotojai, kuriems dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bent kelis kartus pakils ieškovės teikiamų paslaugų kainos. Atsakovei neteisėtai pritaikius standartinius tarifus, ieškovė neturės kitos išeities, kaip tik pranešti savo klientams (vartotojams) apie teikiamų paslaugų kainų padidėjimą. Taigi galutiniai vartotojai arba turės mokėti didesnę kainą, arba nutraukti sutartis su ieškove. Galutiniai vartojai, kurie pasirinks mokėti didesnę kainą už paslaugas, konkurencijos prasme prisidės prie visuotinio paslaugų kainų didėjimo. Ir atitinkamai tie vartotojai, kurie pasirinks nutraukti sutartį, tikėtina, naują paslaugų sutartį sudarys su vienu iš dominuojančių rinkos subjektų. Bet kokiu atveju galutiniams vartotojams neišvengiamai padidės paslaugos kainos ir sumažės konkurencija. Tokia situacija akivaizdžiai padarys neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašo uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti. Prašomi taikyti draudimai yra per plačios apimties, nes apimtų ir su šiuo konkrečiu ginču nesusijusius veiksmus. Be to, ieškovės reikalavimai dėl ginčo esmės yra prima facie nepagrįsti. Ieškovė prašo uždrausti atsakovės veiksmą – 2025 m. kovo 28 d. pranešime nurodytų planų kainodaros pakeitimą, kuris jau yra atliktas. Dėl to prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis jo nebeįmanoma uždrausti nei faktiškai, nei teisiškai. Atsakovės veiksmus galima tik ginčyti dėl jų teisėtumo. Ieškovė siekia uždrausti atsakovei iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos atlikti bet kokį kitą kainodaros pakeitimą, netgi ir tokį, kuris būtų nesusijęs su šio ginčo aplinkybėmis ir būtų grindžiamas bet kokiais kitais pagrindais, kurie numatyti sutartyje. Negali būti uždrausta ateityje atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su ginčo dalyku ir dėl kurių ginčas net nėra kilęs, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinami tik tie materialieji teisiniai reikalavimai, kurie byloje yra pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos taryba 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones
9. Taryba nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes kyla reali grėsmė, kad Tarybos nutarimas dėl prašymo gali tapti sunkiau įvykdomas arba to padaryti bus nebeįmanoma. Ieškovė nepagrindė, kad yra reali grėsmė, jog užmokesčiai už sutartimis sulygtas paslaugas nebegalės būti apmokestinti pagal šiose sutartyse galiojančius (nepadidintus) įkainius, jei būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tuo atveju, jei prašymo nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimas būtų tenkintas, atsakovė galėtų kompensuoti ieškovės permokėtas sumas. Ieškovės nurodomas galimas papildomas ginčas dėl permokos kompensavimo nereiškia, kad Tarybos sprendimas bus sunkiai įvykdomas ar to padaryti nebus įmanoma. Nepateikus byloje patikimų duomenų apie grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pripažintina, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Internetas Vilniuje“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Tarybos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti atsakovę UAB „Bitė Lietuva“ iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nekeisti paslaugų, teikiamų ieškovei pagal sutartį-2 ir sutartį-3. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Taryba pati sutiko, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas pareiškimo reikalavimo pagrindimas. Ieškovė pagrindė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kad nesiėmus šių priemonių, Tarybos sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė aiškiai nurodė, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsakovė vienašališkai atsisako vykdyti galiojančiuose susitarimuose nustatytas sąlygas, tarp jų – paslaugų teikimą šalių sutartomis kainomis. Vienas iš ieškovės reikalavimų yra įpareigoti atsakovę laikytis šių sutartinių įsipareigojimų ir susilaikyti nuo vienašališko sutarčių sąlygų keitimo, jei nėra objektyvių ir sutartyse numatytų aplinkybių.
10.2. Paslaugų kainų padidinimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės komercine veikla. Be to, kainų keitimas yra ilgalaikio pobūdžio, nes klientų sutartys – terminuotos. Dėl to akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, o tam tikrais atvejais – net faktiškai neįmanomas. Ieškovės patirtina žala būtų ne vien piniginio pobūdžio. Būtų prarasti klientai, pajamų srautai ir konkurencinė pozicija rinkoje. Tai atitinkamai lemtų didelės žalos tiek ieškovei, tiek ir galutiniams vartotojams atsiradimą. Toks padarinių mastas ne tik pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, bet ir sudarytų pagrindą tolimesniems teisminiams ginčams, kurių galima būtų išvengti taikant proporcingas ir aiškiai apibrėžtas laikinąsias apsaugos priemones.
10.3. Ieškovės santykiuose su atsakove taikoma didmeninė paslaugų kaina sudaro didžiąją dalį ieškovės galutinės (mažmeninės) kainos, todėl bet koks reikšmingas didmeninių tarifų pokytis neišvengiamai lemia būtinybę ieškovei atitinkamai peržiūrėti ir galutines kainas vartotojams. Ieškovė nėra pajėgi pati finansuoti šio drastiško, net iki 107 proc. siekiančio kainų didinimo ir ginčo laikotarpiu negalės padengti skirtumo tarp didmeninės ir mažmeninės kainos. Dėl to ieškovė turės didinti savo teikiamų paslaugų kainas galutiniams vartotojams. Ši situacija neabejotinai padidina vartotojų išėjimo riziką ir suponuoja konkurencinių pozicijų rinkoje praradimą atsakovės naudai, nes atsakovė yra vienas iš dominuojančių rinkos subjektų. Taigi bus pažeistas Konkurencijos įstatyme įtvirtintas reikalavimą užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
10.4. Konkurencinės padėties rinkoje atkūrimas jau po galutinio sprendimo taps faktiškai neįmanomas. Dėl to nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Tarybos sprendimo įvykdymas būtų ne tik sunkiai įgyvendinamas, bet ir netektų savo ekonominio bei konkurencinio turinio ir reikšmės. Nors Taryba nurodė, kad ieškovės permokų kompensavimas būtų galimas, jei pareiškimas būtų patenkintas, tačiau ieškovės patiriama žala nėra vien finansinė. Dėl staigaus ir reikšmingo paslaugų kainų padidėjimo dalis galutinių vartotojų, su kuriais ieškovė turi galiojančias terminuotas sutartis, gali nutraukti sutartis ir pereiti pas kitus paslaugų teikėjus. Tokie klientų praradimai yra negrįžtami, nes perėję klientai sudarys naujas ilgalaikes sutartis su konkurentais. Taigi ieškovė nebegalės atkurti prarastų sutarčių ir susigrąžinti klientų. Tai atitinkamai lems neišvengiamą ilgalaikį veiklos apimties sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą ir reikšmingą konkurencinių pozicijų praradimą rinkoje. Dėl to ieškovei palankus Tarybos sprendimas taptų iš esmės beprasmis.
10.5. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau paaiškėtų, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nepriemokas ieškovė kompensuotų atsakovei nedelsiant ir be didelių problemų. Taigi būtent laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrintų proceso abipusį teisingumą ir atgręžtinį vykdymą. Atsakovė yra stipresnė sutarties šalis, turinti didesnę rinkos galią, stipresnius finansinius resursus ir didesnę veiklos apimtį. Dėl to net laikinas papildomų pajamų netekimas jai nesukels jokių reikšmingų padarinių. Tuo tarpu ieškovė, kaip verslo tarpininkė tarp ryšių operatoriaus ir galutinių vartotojų, yra ypač jautri kainodaros pokyčiams, todėl net ir laikinas kainų padidėjimas turi tiesioginę ir ypač žalingą įtaką jos komercinei veiklai.
10.6. Taryba, kaip sektoriaus reguliuotoja, pagal ERĮ 1 straipsnio 6 dalį turi pareigą skatinti konkurenciją ir saugoti galutinių vartotojų interesus. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, faktiškai sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti padėtimi ir riboti konkurenciją. Elektroninių ryšių sektorius yra strateginė viešojo intereso sritis, kurioje konkurencijos apsauga yra ne tik privataus, bet ir valstybės lygmens interesas. Todėl Tarybos sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai susiduriama su akivaizdžiu dominuojančio subjekto galimu piktnaudžiavimu, prieštarauja jos pačios įstatyme numatytai misijai.
10.7. Atsakovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prieštaringa ir nenuosekli. Tai leidžia pagrįstai kelti klausimą dėl nesąžiningo atsakovės elgesio ir galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kai ieškovė 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į Tarybą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vienašališkai keičiamų paslaugų sąlygų pagal sutartį-1, atsakovė savanoriškai pripažino tokių priemonių būtinybę ir įsipareigojo iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nekeisti paslaugų sąlygų, t. y. nedidinti kainų. Tačiau kai ieškovė, reaguodama į naują atsakovės pranešimą apie kainų keitimą pagal kitas sutartis, pateikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė pakeitė savo poziciją ir šįkart kategoriškai prieštaravo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Toks atsakovės elgesys yra ne tik nenuoseklus ir akivaizdžiai nesuderinamas su sąžiningo procesinio elgesio principais, bet ir rodo selektyvų požiūrį į galiojančius įsipareigojimus bei ginčo šalių pusiausvyrą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu nesutinka su ieškovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Tarybos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovės reikalavimai, kuriuos prašoma užtikrinti, nėra tikėtinai pagrįsti. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti atsakovės 2025 m. kovo 28 d. pranešime nurodytus planų kainodaros pakeitimus neteisėtais ir nesukuriančiais teisinių padarinių grindė teisės normomis, kurios negali būti taikomos ginčo santykiams. Ieškovė teigė, kad keičiant kainodarą yra pažeidžiamos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 21.6 punkto nuostatos, reguliuojančios elektroninių ryšių paslaugų sutarčių, sudaromų su galutiniais elektroninių ryšių paslaugų gavėjais, sąlygų pakeitimo reikalavimus. Tačiau šalių teisiniai santykiai neatitinka galutinio elektroninių ryšių paslaugų gavėjo ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo teisinių santykių pobūdžio, nes ieškovė veikia kaip elektroninių ryšių paslaugų tarpininkė ar paslaugų perpardavėja.
11.2. Ieškovė save aiškiai įvardina kaip ūkio subjektą, tūkstančiams vartotojų teikiantį elektroninių ryšių paslaugas. Be to, ieškovė yra pranešusi Tarybai apie viešojo mobiliojo ryšio paslaugų teikimą nuo 2018 m. balandžio 30 d. Taigi ieškovė nėra galutinė elektroninių ryšių paslaugų teikėja, ir teisės normos, kuriomis ji grindžia savo prašomą užtikrinti reikalavimą, yra netaikomos ginčo santykiui. Ginčo santykiui taikomos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos dėl sutarčių sudarymo ir keitimo tarp verslininkų. Dėl to ieškovės prašomas užtikrinti reikalavimas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.
11.3. Atsakovės kainodaros padidinimas buvo teisėtas ir sutarčių sąlygos nebuvo pažeistos. Sutartyse buvo numatyta, kad sutarčiai taip pat taikomos atsakovės interneto svetainėje skelbiamos bendrosios sąlygos. Ieškovė klaidingai teigia, kad turi būti taikomos ankstesnės, sutarčių sudarymo metu galiojusios bendrųjų sąlygų redakcijos. Sutartyse aiškiai nustatyta, kad taikomos aktualios redakcijos bendrosios sąlygos, o pačiose bendrosiose sąlygose numatyta jų pakeitimo tvarka. Atsakovė turi teisę pakeisti sutarties kainas tiek dėl rinkos sąlygų pasikeitimo (konkurentams peržiūrint savo paslaugų sąlygas), dėl papildomų investicijų poreikio, tiek ir dėl kitų objektyvių priežasčių.
11.4. Nėra grėsmės, kad būsimas sprendimo įvykdymas pasunkės. Ieškovė nepateikia jokių konkrečių duomenų, paaiškinančių, kaip konkrečiai kainodaros padidinimas ją gali neigiamai paveikti. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kiek klientų ji galinti prarasti, o kiek išlaikyti, taikant atnaujintą kainodarą. Ieškovė nepaaiškina, ar pajamų padidėjimas iš tų klientų, kurie sutiks mokėti didesnę kainą, gali ar negali kompensuoti pajamų praradimo, kuris įvyks dėl to, kad dalis klientų nutrauks sutartis ir atsisakys ieškovės paslaugų. Dėl to neįmanoma nustatyti, ar ieškovės pozicija po kainodaros pakeitimų bus neigiamai paveikta, o jeigu bus – ar šis poveikis bus toks neįtikėtinai didelis, kad iškils grėsmė visam ieškovės verslo tęstinumui, ir galimų negautų pajamų atlyginimo reikalavimai nebebus pakankama teisių gynimo priemonė. Negalima teigti, kad būsimą ieškovei palankų Tarybos sprendimą įvykdyti būtų sunkiau, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
11.5. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra per plačios apimties ir peržengia nagrinėjamo ginčo ribas. Ieškovė siekia uždrausti atsakovei iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos atlikti bet kokį kitą kainodaros pakeitimą, netgi ir tokį, kuris būtų nesusijęs su šio ginčo aplinkybėmis ir būtų grindžiamas bet kokiais kitais pagrindais, kurie numatyti sutartyje. Atsakovei negali būti uždrausta ateityje atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su ginčo dalyku ir dėl kurių ginčas net nėra kilęs, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinami tik tie materialieji teisiniai reikalavimai, kurie byloje yra pareikšti. Todėl, teismui pripažinus, kad yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokios priemonės gali būt susijusios tik su atsakovės 2025 m. kovo 28 d. pranešime nurodytų planų kainodaros pakeitimais, o ne bet kokio pobūdžio ir bet kokiais teisiniai pagrindais atliekamais pakeitimais ateityje .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas yra Tarybos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Taryba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių (ERĮ 34 straipsnio 1 dalis).
14. Taryba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Tarybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Tarybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Taryba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Tarybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas ERĮ 34 straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka (ERĮ 34 straipsnio 11 dalis).
15. Tarybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama (ERĮ 34 straipsnio 18 dalis).
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Taryba 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu išnagrinėjo ieškovės ir atsakovės ginčą ir patenkino ieškovės 2025 m. kovo 6 d. pareiškimą „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“ ir 2025 m. balandžio 15 d. patikslintą pareiškimą „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“.
19. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė 2025 m. birželio 13 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovės 2024 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl sutarties-1 pakeitimo, kuriuo pranešta apie Euro GB MAX plano kainodaros pakeitimus, kurie bus pradėti taikyti nuo 2024 m. birželio 1 d., pakeičiant taikomą kainą į 5,45 Eur, ir 2025 m. kovo 28 d. pranešimas dėl sutarties-2 pakeitimo, nuo 2025 m. gegužės 1 d. pradedant taikyti 8,30 Eur kainą planui Mobilusis neriboti GB, ir sutarties-3 pakeitimo, pradedant taikyti 16,90 Eur kainą planui 5G Biuro internetas Neriboti, yra teisėti ir galiojantys, o atsakovė turėjo teisę atlikti šiuos pakeitimus. Minėtas ieškinys yra priimtas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2471-794/2025. Ieškovė nurodytoje byloje yra pateikusi atsiliepimą.
20. Aptartos aplinkybės, kad Taryba priėmė ieškovei palankų sprendimą, o šiuo metu Vilniaus apygardos teismas pagal ERĮ 34 straipsnio 20 dalį nagrinėja šalių ginčą iš esmės, patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Dėl to nagrinėjamoje byloje vertintina, ar Taryba padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog galimai jai palankaus Tarybos sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
21. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
22. CPK 145 straipsnyje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, tokios kaip draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti arba padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas), gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės, kuriomis siekiama išlaikyti ginčo objekto statusą (tiek teisinį, tiek faktinį), esamą per visą proceso laikotarpį.
23. CPK 145 straipsnyje 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal 2025 m. kovo 28 d. pranešimą nuo 2025 m. gegužės 1 d. pritaikė su ieškove sudarytose sutartyse numatytų paslaugų kainą pakeitimą: sutartyje-2 nustatyta 4,00 Eur per mėnesį kaina buvo padidinta iki 8,30 Eur per mėnesį, o sutartyje-3 nustatyta plano „5G Biuro internetas Neribotai“ nustatyta 14,90 Eur per mėnesį kaina padidinta iki 16,90 Eur per mėnesį. Pareiškimu ieškovė siekia, kad šis kainų padidinimas būtų neteisėtu, taip pat laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo įpareigoti atsakovę iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nekeisti kainų paslaugų, teikiamų ieškovei pagal sutartį-2 ir sutartį-3, t. y. palikti sutartyje-2 už mokėjimo planą „Mobilusis neriboti GB“ buvusią 4,00 Eur per mėnesį kainą, sutartyje-3 už mokėjimo planą „5G Biuro internetas Neribotai“ palikti buvusią 14,90 Eur per mėnesį kainą. Taigi ieškovė iš esmės siekia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išlaikytas ginčo objekto statusas, koks jis buvo iki atsakovės pritaikytų sutartinių kainų pakeitimo.
25. Nei byloje esantys dokumentai, nei vieši duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė, teismui priėmus tokį patį palankų ieškovei sprendimą, kaip ir Taryba 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu, negalėtų kompensuoti ieškovei nuo 2025 m. gegužės 1 d. taikomų padidintų paslaugų kainų. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad jai daroma žala būtų ne vien piniginio pobūdžio, nes ji dėl padidintų kainų gali prarasti klientus. Tačiau teismas neturi duomenų, kiek klientų turinti ieškovė, kokią dalį jos teikiamos paslaugos užima elektroninių ryšių tiekimo rinkoje, ar jos siūlomos kainos vartotojams priskirtinos prie mažesnių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nėra vienintelė Lietuvos rinkoje veikianti mobilaus ryšio operatorė. Ieškovė nepateikė duomenų, kad savo klientų negalėtų išlaikyti, papildomo elektroninio ryšio paslaugų perpardavimui įsigydama iš kitų tiekėjų (AB „Telia“, AB „Tele2“).
26. Pripažintina, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovės daroma žala dėl kainų padidinimo būtų ieškovei neatitaisoma, ir ieškovė nebegalėtų susigrąžinti klientų, jei teismas paliktų ieškovei palankų sprendimą. Būtent ieškovei tenka pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, todėl dėl šalių argumentų dėl ginčo esmės nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad Taryba tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą Tarybos nutarimą prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355(aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės UAB „Internetas Vilniuje“ atskirojo skundo.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.