- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1607-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- B. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo B. M. 1 773,10 Eur negrąžinto kredito, 88,43 Eur palūkanų, 228,13 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal sutartį AS Citadele banka Lietuvos filialas suteikė atsakovui 3 400 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokėdamas mėnesines įmokas, sumokėti palūkanas bei įvykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį nutraukė. 2019 m. gegužės 22 d. sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perleido „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialui, o 2019 m. lapkričio 29 d. reikalavimas perleistas ieškovui. Pasak ieškovo, atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo B. M. ieškovui „PlusPlus Capital“ AS 1 773,10 Eur negrąžinto kredito ir 88,43 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 861,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Nesant duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę pradiniam kreditoriui ar ieškovui, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 773,10 Eur negrąžintą kreditą laikė pagrįstu ir tenkino.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartimi šalys susitarė, jog 15,9 proc. metinės palūkanos atlieka atlyginimo už paskolą funkciją ir taikomos paskolos sutartiniuose santykiuose, teismas tenkino ir reikalavimą priteisti 88,43 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo 2019 m. lapkričio 21 d.
6. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovui jau priteista 88,43 Eur iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų sutartinių palūkanų, teismas ieškinio reikalavimą dėl 228,13 Eur sutartinių palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos atmetė. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.1, 15.6 punktuose, kur nurodyta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys) ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.
7. Patenkinęs 89 procentų ieškinio reikalavimų, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 41,83 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS apeliaciniu skundu prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atsakovui B. M. tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo išvados, kad ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai nepagrįstos. Teismas tinkamai neįvertino bei netaikė teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų įrodinėjimo taisyklių.
8.2. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma; mokėjimo grafike atsispindi informacija, jog tiek kreditas, tiek sulygtos palūkanos turėjo būti mokamos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
8.3. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią bei sukuria teisėtus lūkesčius, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai bei abi šalys gaus tai ko pagrįstai tikėjosi sudarydamos sutartį. Byloje nėra nustatyta, kad sutarties nuostatos, įskaitant nuostatą dėl 15,90 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžintos bendros kredito sumos likučio, mokėjimo kreditoriui, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar būtų nesąžiningos kurios iš šalių atžvilgiu.
8.4. Apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas yra konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas, kaip negautas pajamas, iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.
8.5. Egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti. Tik dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimo nesilaikymo sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki šiol nėra gavęs iš skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal sutartį.
8.6. Atsakovas nebuvo grąžinęs visos kredito sumos, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į kredito sutartyje sulygtą ir sutarties mokėjimo grafike nurodytą mokėjimo palūkanų dydį, bei laikotarpį iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, apskaičiavo negautų pajamų sumą, kurią sudaro 228,13 Eur. Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu būdu kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų galiojusi, todėl toks skaičiavimas pagrindžia ieškovo negautų pajamų sumą. Teismui tenkinus reikalavimą priteisti 228,13 Eur negautų pajamų, būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas; ieškovas turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą ir nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grąžinus kreditą negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad AB „Citadele“ bankas (vėliau – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas) su atsakovu B. M. 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2016-7508, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 3 400 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti sutartyje nurodytomis sąlygomis (dalimis ir terminais, nurodytais grafike), sumokėti palūkanas, įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas 2019 m. spalio 17 d. pranešimu įspėjo apie sutarties nutraukimą. Ieškovo teigimu, sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 21 d. 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu AS Citadele banka Lietuvos filialas reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialui, pastarasis 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 7 d. Perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę į šį įsiskolinimą perleido ieškovui PlusPlus Capital. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. sausio 7 d. pranešimu. Atsakovui nepadengus įsiskolinimo ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
13. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 228,13 Eur sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 21 d. (sutarties nutraukimo) ir iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Apelianto nuomone, teismas tinkamai neįvertino bei netaikė teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų įrodinėjimo taisyklių, padarė nepagrįstas išvadas, jog šis ieškovo reikalavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo praktikai. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.
15. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
16. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
18. Bylos duomenimis, pradinis kreditorius 2019 m. lapkričio 21 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Tačiau tai neužkerta ieškovui kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.1, 15.6 punktuose, pagal kuriuos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys) ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Tačiau teismas, nors ir pacitavo kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius, be kita ko, įgyja teisę reikalauti pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas prašė priteisti ne mokėjimo palūkanas, o negautas pajamas. Taip pat teismas šio reikalavimo netenkinimą motyvavo tuo, jog ieškovui jau priteista 88,43 Eur iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų sutartinių palūkanų, tačiau neatskleidė šių aplinkybių įtakos (pagrindo) galimybei taikyti civilinę atsakomybę negautų pajamų forma už vėlesnį laikotarpį (iki sutarties termino pabaigos). Pagal kasacinio teismo praktiką negautų pajamų skaičiavimui galėtų būti reikšmingas ne mokėjimo (pelno) palūkanų, bet priteistų/sumokėtų kompensuojamų palūkanų dydis. Šiuo atveju, ieškovas reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas už šį laikotarpį nereiškė.
20. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, jog paskola, kurios grąžinimo terminas 2021 m. rugpjūčio 20 d., suteikiama už 15,9 procentų metinę palūkanų normą, kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 565,13 Eur (Vartojimo kredito grąžinimo grafikas). Nėra nustatyta, kad ieškovas yra gavęs pagal sutartį priklausančią mokėjimo palūkanų sumą. Taigi, ieškovas (pradinis kreditorius) už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas įrodė negautų pajamų faktą.
21. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties Nr. VKA-2016-7508 Specialiosios dalies bei mokėjimo grafiko, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 191,11 Eur palūkanų.
22. Tačiau mokėjimo grafike numatytų palūkanų (konkrečia suma) priteisimas už vėlesnį laikotarpį gali pažeisti atsakovo teises, kadangi ieškinyje neįvertinta, kad atsakovas gali grąžinti kreditą iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Nors apelianto teigimu, atsakovui grąžinus kreditą, negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas, tačiau pareikštame reikalavime tokia galimybė bei realizavimo mechanizmas nenumatytas. Patenkinus ieškovo reikalavimą bei sprendimo pagrindu išdavus vykdomąjį raštą, galimas visos sumos priverstinis išieškojimas. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas už vėlesnį laikotarpį gali būti tenkinamas tik iš dalies, t. y. nurodant sutartyje numatytą skaičiavimo būdą (palūkanų dydį procentais nuo atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio) bei tai, kad nuostoliai palūkanų forma skaičiuojami iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau, nei sutarties termino pabaigos. Nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 15,9 procentų metinių palūkanų dydžio pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2021 m. sausio 20 d. – nuo 622,44 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 548,19 Eur, 2021 m. kovo 20 d. – 472,95 Eur, 2021 m. balandžio 20 d. – 396,72 Eur, 2021 m. gegužės 20 d. – 319,48 Eur, 2021 m. birželio 20 d. – 241,21 Eur, 2021 m. liepos 20 d. - 161,91 Eur, bei 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 81,56 Eur.
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant 191,11 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.), taip pat 15,9 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 23 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Kadangi iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami, iš atsakovo ieškovui priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. priteistos bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 47 Eur.
26. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris, iš esmės tenkinus apeliacinį skundą, priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (ieškovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai 1 773,10 Eur negrąžinto kredito, 88,43 Eur palūkanų, 191,11 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) (iš viso 2 052,64 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt du eurus 64 centus), 15,9 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2021 m. sausio 20 d. – 622,44 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 548,19 Eur, 2021 m. kovo 20 d. – 472,95 Eur, 2021 m. balandžio 20 d. – 396,72 Eur, 2021 m. gegužės 20 d. – 319,48 Eur, 2021 m. birželio 20 d. – 241,21 Eur, 2021 m. liepos 20 d. - 161,91 Eur, bei 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 81,56 Eur; taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 052,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo B. M. ieškovui „PlusPlus Capital“ AS 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.