Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. e2A-95-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
e2A-95-828/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39653-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
ŽŪB „Mongolija“, J. B.
Ieškovas
UAB „Scandagra“
Civilinė byla Nr. 2A-95-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39653-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ŽŪB „Mongolija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovams J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ dėl paskolos (refinansavimo) sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Scandagra“ ieškiniu teismo prašė pripažinti J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018-07-13 sudarytos Paskolos (refinansavimo) sutarties 6 punktą (įskaitant visus vėlesnius šios sutarties pakeitimus, susijusius su netesybomis) negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) toje dalyje, kiek ji viršija 0,022 % (dvidešimt dviejų tūkstantųjų procento) dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, kitoje dalyje sutartį paliekant galioti bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad 2016-11-09 tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl prekių pardavimo. Nuo 2016-11-17 iki 2017-03-23 pagal sutartį atsakovas nupirko iš ieškovės prekių už 168 911,16 Eur sumą. Atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo ieškovo sąskaitų už prekes. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 galutiniu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai nurodytą skolą.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018-07-13 atsakovas J. B. ir atsakovė ŽŪB „Mongolija“ sudarė paskolos (refinansavimo) sutartį pagal kurią ŽŪB „Mongolija“ įsipareigojo atsakovui suteikti 30 571,98 Eur paskolą, siekiant refinansuoti KU „Vilniaus kreditas“ pagal 2015-07-01 atsakovo ir kredito unijos sudarytą Kredito sutartį (atsakovui suteiktą ir negrąžintą kreditą). Refinansavimo sutartyje šalys sutarė, kad praleidus paskolos ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, atsakovas įsipareigoja refinansuotojui sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną.

4. Atsakovas nesumokėjo pirmosios 178,34 Eur įmokos, todėl Refinansavimo sutartis buvo pakeista. 2018-09-10 atsakovo mokėtinų delspinigių suma ŽŪB „Mongolija“ naudai išaugo 2,5 karto iki 0,5 proc. už kiekvieną dieną, kas sudaro net 182,5 proc. metinių palūkanų (0,5 % x 365 d.). Todėl atsakovo skola ŽŪB „Mongolija“ vien dėl netesybų skaičiavimo per vienerius metus išaugs neproporcingai ir atitinkamai sumažės kitų kreditorių galimybės atgauti iš atsakovo skolas, kadangi refinansuotojui įkeistas atsakovo turtas. Toks susitarimas dėl nepagrįstai didelių netesybų pažeidė ieškovės kaip atsakovo kreditoriaus teises.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodo, kad egzistuoja visos Actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl Refinansavimo sutarties 6 punktas (bei vėlesni minėto punkto pakeitimai) turėtų būti pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) toje dalyje, kiek nustatyta netesybų suma viršija 0,022 procento dydžio delspinigius, kitoje dalyje sutartį paliekant galioti. Turėtų būti laikoma, kad susitarimo dėl 0,5 proc. dydžio (anksčiau 0,2 proc.) netesybų nebuvo sudaryta ir toks susitarimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018-07-13 sudarytos Paskolos (refinansavimo) sutarties 6 punktą (įskaitant 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties pakeitimą,) negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) toje dalyje, kiek ji viršija 0,022 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, kitoje dalyje sutartį paliko galioti bei priteisė ieškovei iš atsakovų po 1456,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad 2016-11-09 tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl prekių pardavimo Nr. IM16/72. Nuo 2016-11-17 iki 2017-03-23 pagal sutartį atsakovas nupirko iš ieškovės prekių už 168 911,16 Eur sumą ir jam buvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui, kurių atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-12 išdavė teismo įsakymą atsakovo atžvilgiu, o atsakovui pareiškus prieštaravimus ieškovė pateikė ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-15 atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir tos pačios dienos preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisdamas visą ieškovės prašomą skolą iš atsakovo J. B.. Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

8. Taip pat nustatė, kad 2018-07-13 atsakovas J. B. ir atsakovė ŽŪB „Mongolija“ sudarė paskolos (refinansavimo) sutartį (toliau – Refinansavimo sutartis) pagal kurią ŽŪB „Mongolija“ įsipareigojo atsakovui suteikti 30 571,98 Eur paskolą, siekiant refinansuoti KU „Vilniaus kreditas“ pagal 2015-07-01 atsakovo ir kredito unijos sudarytą Kredito sutartį atsakovui suteiktą ir negrąžintą kreditą. Refinansavimo sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, praleidęs paskolos ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, įsipareigoja refinansuotojui sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Pagal mokėjimo grafiką atsakovas nesumokėjo pirmosios įmokos, todėl 2018-08-20 buvo sudarytas Refinansavimo sutarties pakeitimas, kuriuo šalys sutarė, kad pirmąją įmoką J. B. 178,34 Eur sumai paskolos davėjui turės atlikti ne 2018-08-15, bet 2018-08-31, paskolos gavėją atleidžiant nuo delspinigių mokėjimo už vėlavimą mokėti pirmąją įmoką; taip pat šalys susitarė pakeisti Refinansavimo sutarties 6 punktą, susitariant, kad paskolos gavėjas, praleidęs paskolos ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, įsipareigoja refinansuotojui sumokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Atsakovui J. B. neatlikus pirmosios palūkanų mokėjimo įmokos iki 2018-08-31, ŽŪB „Mongolija“ 2018-09-03 pranešė apie Refinansavimo sutarties nutraukimą nuo 2018-09-06 bei pareikalavo per 5 dienas nuo pranešimo įteikimo dienos grąžinti 30 571,98 Eur paskolą, sumokėti 4 187,73 Eur palūkanas bei įspėjo, jog nesumokėjus, bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną.

9. Teismas nurodė, kad ginčijama Refinansavimo sutartis buvo atsakovų sudaryta jau po prievolės kreditorei (ieškovei) atsiradimo, t. y. jos sudarymo metu jau egzistavo atsakovo J. B. skola. Todėl sąlyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką – atsakovą J. B., šiuo atveju kildinamos iš Refinansavimo sutarties, yra įvykdyta.

10. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, aktualus yra skolininko mokumas, jo galimybės įvykdyti prievolę. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-01-15 nutartimi taikė atsakovo turto areštą 175 600,04 Eur sumai ir 2018-01-16 Turto arešto aktų registre įregistruotas 175 600,04 Eur turto areštas atsakovo J. B. atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-07-30 nutartimi leido konkretų nutartyje išvardintą atsakovo turtą paskesniu įkeitimu įkeisti įsipareigojimams pagal Refinansavimo sutartį užtikrinti. Atsakovo turimo turto vertė yra 65 228 Eur. Atsakovo pagrindinės prievolės pagal Refinansavimo sutartį atsakovei ŽŪB „Mongolija“ užtikrintos hipoteka, dydis yra 30 571,98 Eur, netesybų ir nuostolių suma – 49 428,02 Eur, viso 80 000 Eur. Teismas sprendė, jog dėl Refinansavimo sutartyje ir jos pakeitime nustatytų netesybų dydžio (0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną), ieškovės reikalavimas nebus patenkintas. Be to, atsakovas J. B. turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti maksimaliąja hipoteka, o Refinansavimo sutarties sudarymo metu bendra atsakovui pritaikyto arešto suma siekė daugiau nei 520 000 Eur sumą. Teismas sutiko su ieškove, kad Refinansavimo sutartyje ir jos pakeitimu nustačius 0,5 proc. delspinigių dydį už kiekvieną vėlavimo dieną buvo pažeisti ieškovės kaip atsakovo kreditorės interesai, nes atsakovas, sutikdamas su delspinigių dydžio padidinimu, esant kitiems kreditoriams, sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškove. Be to, esant paskesniam atsakovo turto pagal Refinansavimo sutartį įkeitimui atsakovės ŽŪB „Mongolija“ naudai ieškovės reikalavimų galimybės dar labiau sumažėjo, pasikeitus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei dėl skolos dydžio padidėjimo delspinigių dalyje.

11. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog jo turto pakanka ieškovės reikalavimams patenkinti, nes tokių tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, bendra atsakovui pritaikyto arešto suma siekė daugiau nei 520 000 Eur sumą, atsakovo turimo turto vertė yra 65 228 Eur, atsakovas nepateikė duomenų, jog turi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas įsiskolinimo ieškovei išieškojimas.

12. Teismas nenustatė jokių įrodymų, kad Refinansavimo sandoris ir jo pakeitimas, kuriuo padidintas delspinigių dydis iki 0,5 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną buvo šalims privalomas sudaryti. Atsakovas jau seniai yra susidūręs su finansiniais sunkumais, dėl kurių refinansavimo jis niekur nesikreipė, todėl teismas abejojo sandorio privalomumu.

13. Teismas laikė atsakovo argumentus, kad Refinansavimo sutarties pakeitimas buvo reikalingas siekiant išsaugoti verslą ir atitiko protingo verslininko elgesio standartą, todėl sutarties pakeitimas jam buvo privalomas, deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Atsakovas J. B. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis apskritai ieškojo alternatyvių galimybių skoliniams įsipareigojimams padengti.

14. Atsakovo argumentus, kad iškėlus bankroto bylą kredito unijai, buvo sutrikęs atsakovo sąskaitos palaikymas, dėl ko atsakovui nebuvo pervedamos tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, laikė nepagrįstais, nes 2018-05-10 iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos lėšos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą unijoje ir jos buvo panaudotos atsakovo įsipareigojimams kredito unijai dengti.

15. Teismas laikė, kad atsakovas pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teises bei interesus. Taip pat sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai sudarydami Refinansavimo sutartį, padidinę delspinigių dydį, elgėsi nesąžiningai ir turėjo tikslą pažeisti kitų kreditorių teises, sukuriant kiek galima didesnius reikalavimus užtikrintus hipoteka, tokiu būdu sumažinant kitų kreditorių galimybes atgauti skolas.

16. Teismas atsakovų sąžiningumu abejojo dėl to, jog atsakovė ŽŪB „Mongolija“ įregistruota vieną mėnesį prieš 2018-07-13 Refinansavimo sutarties sudarymą, 2018-06-04 steigiamojo susirinkimo metu nuspręsta, kad bendrovės administracijos vadovas dirbs vieną valandą per mėnesį ir jam bus mokamas 5 Eur/val. darbo užmokestis. Atsakovas yra pažįstamas su ŽŪB „Mongolija“ steigėja N. D., nuo vaikystės pažįsta V. D., su kuriuo ir derėtasi dėl finansinių įsipareigojimų refinansavimo bei V. D. per savo dukrą N. D. paskolino pinigų; be to, atsakovas laidavo ir už V. D. priklausančią TŪB „Energija“ 300 000 Eur suma, nors atsakovas nėra jos vadovas ar/ir akcininkas.

17. Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus, kad neturi tikslo didinti delspinigių dydžio ir nėra jokių objektyvių kliūčių įsiskolinimą išieškoti per trumpiausius terminus, kadangi atsakovui nesumokėjus pirmosios įmokos, Refinansavimo sutartis buvo iš karto (pirmąją darbo dieną) nutraukta, pranešimas atsakovui apie sutarties nutraukimą įteiktas tą pačią dieną, t. y. 2019-09-03, vykdomasis įrašas atliktas 2018-10-10 ir vykdomasis dokumentas perduoti vykdyti priverstiniam vykdymui perduotas tik 2018-12-07.

18. Teismas darė išvadą, kad atsakovai, sudarydami Refinansavimo sutartį ir sutardami dėl delspinigių padidinimo nuo 0,2 proc. iki 0,5 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną, buvo nesąžiningi, dėl ko buvo sąmoningai sumažintos ieškovės galimybės į savo reikalavimo patenkinimą.

19. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad Refinansavimo sutartis atsakovo kreditoriams ir pačiam atsakovui buvo naudinga, kadangi refinansavus atsakovo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, buvo gerokai prailgintas kredito grąžinimo terminas, taip pat sumažintos už gautą kreditą mokėtinos palūkanos, kadangi nors ir prailgintas kredito grąžinimo terminas, tačiau atsakovui net nesumokėjus pirmosios įmokos, yra išieškomos 2,5 karto didesnės netesybos, taip pat nesumokėjus nei vienos įmokos, ŽŪB „Mongolija“ įgijo reikalavimą reikalauti palūkanų už visus 30 mėnesių (Refinansavimo sutarties 4 p., 10 p.), taip pat vertino, kad ir pačios įmokos dydis - 178,34 Eur kas mėnesį, kai pats atsakovas vykdė ūkinę veiklą, nelaikytinas itin dideliu. Be to, skolininko siekis jau esant ir taip apsunkintai jo finansinei padėčiai, sutinkant atsakovei ŽŪB „Mongolija“ mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną leido teismui abejoti abiejų atsakovų sąžiningumu.

20. Teismo nustatytos aplinkybės neleido daryti išvados, kad atsakovai Refinansavimo sutarties pakeitimu siekė išsaugoti šalių sutartinius santykius ir suteikė ūkininkui J. B. papildomą galimybę tinkamai įvykdyti Refinansavimo sutartį.

21. Teismas sprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes Refinansavimo sutartis sudaryta 2018-07-13, o ieškinys pareikštas 2018-12-17.

22. Teismas nurodė, kad Refinansavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ne visoje apimtyje, bet tik toje dalyje, kuri pažeidžia ieškovės kaip atsakovo kreditorės teises, nes tokiu būdu bus užtikrinta visų šalių skirtingų interesų pusiausvyra. Įvertinus tai, kad ieškovės teises pažeidė neprotingų netesybų nustatymas Refinansavimo sutartyje, t. y. Refinansavimo sutarties 6 punktas (0,2 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną), bei vėlesnis tokių netesybų padidinimas iki 0,5 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną (kas sudaro net 182,5 proc. metinių palūkanų) 2018-08-20 Paskolos (refinansavimo) sutarties pakeitimu, todėl šią sutarties nuostatą ir jos pakeitimą pripažino negaliojančiais tiek, kiek numatytas netesybų dydis viršija protingą dydį.

23. Teismas nustatė, kad Refinansavimo sutartimi šalys sutarė, kad atsakovo mokėtinų palūkanų norma yra 7 proc., suteikiant paskolą 30 mėnesių terminui (4 punktas). Kadangi Refinansavimo sutartis nutraukta po mėnesio, tai laikė, jog ieškovės nurodomas 0,022 proc. delspinigių dydis už kiekvieną vėlavimo mokėti dieną laikytinas protingu, kadangi ŽŪB „Mongolija“ gautų ne tik 7 proc. palūkanas už suteiktą paskolą paskaičiuotą už 30 mėnesių, bet ir gautų 0,022 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taip pat įvertino, kad atsakovui ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, delspinigių dydis sudarys daugiau kaip pusę suteiktos paskolos sumos. Teismo vertinimu 0,022 proc. delspinigių dydis atitiks tiek paties atsakovo, tiek ŽŪB „Mongolija“ interesus, tiek protingumo, sąžiningumo, teisingumo pricipus (CK 1.5 straipsnis) bei šiuo atveju nepažeis protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

24. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl delspinigių dydžio kaip nepagrįstus, nes ji nenurodė, kodėl šalių situacijoje 0,5 proc. delspinigių dydis sandorio sudarymo metu atitiko rinkos sąlygas.

25. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės. Tačiau nesant ginčui, kad pagrindinė prievolė atsakovo nėra įvykdyta, atsakovui praleidus įvykdymo terminus, atsakovė ŽŪB “Mongolija” pradėjo skaičiuoti delspinigius nuo neapmokėtos sumos, o paskaičiuotos sumos dydžio pagrįstumas turi tiesioginės įtakos ieškovės finansinių reikalavimo patenkinimo galimybėms, dėl ko vienareikšmiškai teigti, jog tai negalėjo pažeisti ieškovės teisių negalima.

26. Teismas darė išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos, ir yra pagrindas pripažinti J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018-07-13 sudarytos Paskolos (refinansavimo) sutarties 6 punktą, įskaitant 2018-08-20 jos pakeitimą, negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) toje dalyje, kiek ji viršija 0,022 procentų dydžio delspinigius skaičiuojamus nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), kitoje dalyje sutartį paliekant galioti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Apeliaciniu skundu ŽŪB „Mongolija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovės teisės nėra pažeistos bei byloje nėra būtinojo viseto sąlygų actio Pauliana instituto taikymui. Teismas visiškai neįvertino, jog atsakovo J. B. ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ sudarytos 2015 m. liepos 1 d. Kredito sutarties Nr. S0014064/15, iš kurios kylančius atsakovo įsipareigojimus Refinansavimo sutartimi būtent ir refinansavo ŽŪB „Mongolija“, bendrosios dalies 8.1. punkte taip pat buvo nustatytas 0,2 % dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigių dydis. Refinansavimo sutartimi delspinigių dydis nebuvo pakeistas, J. B. įsipareigojimų apimtis visiškai nepasikeitė.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovų nesąžiningumą įrodo tai, kad atsakovą J. B. ir ŽŪB „Mongolija “ akcininkus sieja artimi draugiški ryšiai. J. B. yra paprasčiausiai pažįstamas su ŽŪB „Mongolija“ akcininke N. D., tuo tarpu A. B. iki sandorio sudarymo J. B. nepažinojo. Nors N. D. J. B. ir pažįsta iš anksčiau, tačiau tiek ją, tiek ir A. B. su J. B. netiesiogiai sieja verslo santykiai. Be to, net jei J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ akcininkus sietų „artimi ryšiai“, tai savaime dar neleidžia konstatuoti ŽŪB „Mongolija“ nesąžiningumo, kuris yra būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga, nes į CK 6.67 straipsnyje nurodyta nesąžiningumo prezumpcijų sąrašą nei „artimi ryšiai", nei „ne artimi ryšiai" nepatenka. Ieškovė neįrodė, kad ŽŪB „Mongolija“ buvo nesąžininga. Visi ŽŪB „Mongolija“ veiksmai, sudarant ir vykdant tiek 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutartį, tiek ir sutarties pakeitimą visiškai atitinka įprastą verslo praktiką bei ŽŪB „Mongolija“ veiklos tikslus. Teismo sprendime išvardijami nesąžiningumo veiksmai (paskolos ėmimas kai turi daugybę kitų įsipareigojimų, sutikimas su palūkanų dydžiu) yra susiję su atsakovo J. B. veiksmais, o ne su atsakovės.

29. Pažymi, jog 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties pakeitimu, ŽŪB „Mongolija“ siekiant išsaugoti šalių sutartinius santykius, suteikė dar vieną galimybę atsakovui sumokėti skolą ir atidėjo mokėjimo terminą, tačiau, atitinkamai, buvo padidintas ir delspinigių dydis iki ieškovės ginčijamų 0,5 % įvertinant J. B. mokumo problemas. Pats refinansavimo sandoris buvo neabejotinai naudingas tiek atsakovui, tiek kitiems jo kreditoriams bei pačiai ieškovei, nes ji neginčijo visos 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties.

30. Mano, jog pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir siekia, jog negaliojančia būtų pripažinta tik J. B. nenaudinga 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties nuostata, nustatanti delspinigių dydį, tačiau būtų paliktos galioti visos J. B. naudingos 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties sąlygos paneigiant ŽŪB „Mongolija“ teises ir atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada, esą toks dalinis sandorio pripažinimas negaliojančiu „užtikrina visų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ir CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kadangi tokiu būdu sukeliamos neigiamos teisinės pasekmės sąžiningai sutarties šaliai ŽUB „Mongolija“.

31. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė visų būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. neįrodė, jog ginčijama sutarties dalis neatitinka įprastos verslo praktikos bei to, jog atsakovė ŽŪB „Mongolija“, sudarydama Refinansavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai siekė pakenkti ieškovės interesams. Ieškovė taip ir nepaaiškino, kokiu būdu ji nusprendė, kad būtent 0,022% delspinigių dydis nuo uždelstos sumos per dieną, gali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Verslo praktikoje šalys dažnai susitaria dėl gerokai didesnio delspinigių dydžio ir tai yra laikoma įprastais verslo subjektų veiksmais.

32. Be to, pati ieškovė yra nesąžininga, nes tarp jos ir ūkininko J. B. sudarytoje 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatytos 1 % mėnesinės palūkanos ir 0,06 dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (atitinkamai minėtos sutarties 3.2. ir 5.2. punktai) - toks dydis net tris kartus viršija pačios ieškovės įsivaizduojamą sąžiningą netesybų dydį ir pati ieškovė savo sandorių sudarymo praktikoje taip pat nesivadovauja Europos centrinio banko paskelbta palūkanų norma ir savo paties sudaromiems sandoriams netaiko „8 procentiniais punktais padidintos artimiausios sutarties sudarymo metui Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikytos fiksuotosios palūkanų normos“.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su netesybų dydžiu, kadangi tai visiškai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodomą netesybų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1834-330/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-443-196/2018).

34. Mano, jog J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018-07-13 sudarytos Paskolos (refinansavimo) sutarties 6 punkte (įskaitant 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties pakeitimą) nurodytas padidintas (pakeistas) palūkanų dydis yra protingas įvertinant minėtų sandorių sudarymo aplinkybių visetą. J. B. tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų (grafike nustatytu terminu nesumokėjus jau pirmosios mėnesinės įmokos) ir ŽŪB „Mongolija“ tuo pagrindu įgijus teisę 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutartį nutraukti prieš terminą, šalys ėmėsi derybų, siekdamos rasti galimus susidariusios situacijos sprendimo variantus. ŽŪB „Mongolija“ sutiko nesinaudoti savo teise į 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutarties nutraukimą, atidėti nesumokėtos įmokos mokėjimo terminą ir atleisti J. B. nuo susidariusių delspinigių mokėjimo, mainais už papildomų J. B. įsipareigojimų užtikrinimo priemonių nustatymą 2018-07-13 Paskolos (refinansavimo) sutartyje, t. y. delspinigių padidinimą.

35. Tokie ŽŪB „Mongolija“ veiksmai ir netesybų padidinimas nelaikytini akivaizdžiai neprotingais, nesąžiningais bei pažeidžiančiais sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Abi šalys yra verslo subjektai, kurie gali laisvai derėtis, sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, įvertinti sudaromų sandorių naudingumą. ŽŪB „Mongolija“, būdama pelno siekiančiu subjektu, neprivalėjo įvertinti ir atsižvelgti dar ir į ieškovės ar kitų J. B. kreditorių interesus ir veikti jų naudai.

36. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę - netesybų protingumą (galimybę jas mažinti) apskritai reguliuoja ne actio Pauliana institutas, o CK 6.73 straipsnio 2 dalis. Tačiau ieškovė šiuo straipsniu negrindė ieškinio, o savo pažeistas teises gynė per actio Pauliana sąlygas.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog visiškai sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog būtent toks delspinigių dydis, kuris neviršija 0,022% nuo uždelstos sumos per dieną, gali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Teismų praktikoje nėra laikomasi pozicijos, esą tik 0,022 % dydžio delspinigiai būtų protingi ir pagrįsti, praktikoje yra laikomasi pozicijos, kai protingomis pripažįstamos ir gerokai didesnio dydžio netesybos (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1688- 392/2015).

38. Atsakovo J. B. nuomone, nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės vertinant netesybų dydį yra tai, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, kad abi sutarties šalys yra verslo subjekto kriterijus atitinkantys asmenys, turintys patirties verslo ir derybų srityje bei galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius, o ieškovė net nėra ginčo sutartinių teisinių santykių šalis. ŽŪB „Mongolija“ nesąžiningumas byloje nėra įrodytas, o tarp J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ susiklosčiusiems santykiams, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija nėra ir negali būti taikoma.

39. Pažymi, jog atsakovas J. B. ieškojo galimybės refinansuoti įsipareigojimus pagal kredito unijos „Vilniaus kreditas“ kredito sutartį, tačiau dėl jo sunkios padėties kiti asmenys, išskyrus V. D. ir (ar) ŽŪB „Mongolija“ to nesutiko padaryti. Mano, kad 2018-08-20 pakeitimo sudarymas ir delspinigių padidinimas iki 0,5% už dieną, siekiant išsaugoti verslą, tiesiog atitiko protingo verslininko elgesio standartą, todėl sutarties pakeitimo sudarymas buvo faktinai privalomas ir tai neatitinka actio Pauliana sąlygų.

Atsiliepimas

40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Scandagra“ prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, atsakovės ŽŪB „Mongolija“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog nėra būtinojo viseto sąlygų actio Pauliana instituto taikymui. Atsakovė kvestionuoja nesąžiningumo kaip būtinos sąlygos egzistavimą ir siekia pagrįsti ŽŪB „Mongolija“ atliktų veiksmų teisėtumą, tačiau jie yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Atsakovų nesąžiningumą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo sandorio šalys nebuvo sąžiningos Refinansavimo sutarties sudarymo ir vėlesnio jos pakeitimo metu. Todėl CK 6.67 str. įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijų sąrašas nagrinėjamoje byloje nebuvo taikomas.

41. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovų ŽŪB „Mongolija“ ir J. B. veiksmai neatitiko sąžiningumo reikalavimo tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektais ir minėtų subjektų veiksmai buvo atlikti žinant arba turint žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises ir to buvo sąmoningai siekiama. Atsakovai sudarydami ginčijamą sandorį elgėsi nesąžiningai ir siekė sukurti tokią teisinę padėtį, kad kiti atsakovo J. B. kreditoriai (įskaitant ir ieškovę) negalėtų nukreipti išieškojimo į konkretų J. B. turtą, kuriuo maksimaliąją hipoteka buvo užtikrintas refinansuoto kredito grąžinimas. Pati apeliantė buvo įsteigta vos keletą mėnesių iki sutarties sudarymo, jokios realios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė ir joje nedirbo jokie darbuotojai išskyrus pirmininką. Todėl mano, jog ŽŪB „Mongolija“ buvo įsteigta tam, kad sudaryti nesąžiningomis sąlygomis Refinansavimo sutartį. J. B. neieškojo jokių kitų finansavimo šaltinių, o dėl suteikto kredito refinansavimo kreipėsi tik į ŽŪB „Mongolija“, kas papildomai patvirtina šalių nesąžiningumą ir iš anksto turėtą tikslą nesąžiningai apsaugoti J. B. turtą nuo kitų kreditorių išieškojimo.

42. Šalių nesąžiningumą taip pat įrodo ir su Refinansavimo sutarties vykdymu susijusios aplinkybės, nes Refinansavimo sutartis buvo nedelsiant pakeista po šios sutarties sudarymo ir toks pakeitimas (šalių elgesys) neatitiko protingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Nėra tikėtina, kad asmuo neturėjo 178,34 Eur sumos pirmai įmokai sumokėti, kai iki tol disponavo itin didelėmis sumomis. Mano, kad Refinansavimo sutarties pakeitimo pagrindinis tikslas buvo ne kas kita, bet siekis nesąžiningai sukurti papildomus įsipareigojimus J. B.. Be to, skubama buvo atlikti tik tuos veiksmus, kurie nulėmė neprotingo dydžio netesybų skaičiavimo pradžią, bet ne tuos veiksmus, kurie buvo susiję su realiu skolos išieškojimu. Todėl mano, kad ŽŪB „Mongolija“ nesiekė operatyvaus skolos atgavimo, bet turėjo tikslą gauti kiek galima didesnę netesybų sumą, kad kiti kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti išieškojimo į J. B. turtą, kuriuo buvo užtikrintos prievolės ŽŪB „Mongolija“ naudai, ir jų galimybės atgauti skolą ženkliai sumažėtų. Toks atsakovų elgesys, vertinant jį kompleksiškai kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos kitų kreditorių atžvilgiu ir sąmoningai veikė taip, kad pažeistų kitų kreditorių teises.

43. Pažymi, kad de facto priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš J. B. turto buvo pradėti kai nagrinėjamoje byloje buvo priimtas ŽŪB „Mongolija“ nepalankus teismo sprendimas ir didžioji dalis J. B. skolos (galbūt ir visa pagrindinė skolos dalis) šiuo metu jau yra tikrai padengta realizavus skolininko turtą. 2019 m. balandžio 2 d. iš esmės visas skolininkui J. B. priklausantis turtas, kuris buvo įkeistas ŽŪB „Mongolija“ naudai (išskyrus pinigines lėšas gautinas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir vieną nekilnojamąjį daiktą) buvo parduotas paties skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui. Tai leidžia manyti, kad susijusio asmens inicijuotoje vykdomojoje byloje turtas galimai perleidžiamas kitam susijusiam asmeniui ir nebūtinai už tinkamai nustatytą realią rinkos kainą, tokiu būdu galimai toliau pažeidžiant ieškovės bei kitų kreditorių teises. Kadangi minėtos aplinkybės įvyko po sprendimo priėmimo ir dėl to kartu su atsiliepimu teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po sprendimo priėmimo, ieškovė prašo priimti ir prie nagrinėjamos bylos prijungti aktualią informaciją iš turto arešto aktų registro, kadangi ji patvirtina ŽŪB „Mongolija“ ir J. B. nesąžiningumą.

44. Pažymi, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, o tai leidžia teigti, kad Refinansavimo sutarties šalys buvo akivaizdžiai nesąžiningos ir derino savo veiksmus, siekiant pažeisti kitų kreditorių teises. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog byloje atsakovus galimai atstovauja vienas asmuo ir/ar galimai vienas asmuo rengia procesinius dokumentus abiejų atsakovų vardu. Teismas sprendime konstatuodamas ŽŪB „Mongolija“ ir J. B. nesąžiningumą kompleksiškai vertino visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

45. Mano, kad byloje atsakovų J. B. ir ŽŪB „Mongolija“, kuri CK 6.66 straipsnyje reguliuojamų santykių aspektu vertintina kaip trečiasis asmuo, elgesys neatitiko protingumo ir ypač teisingumo principų reikalavimų, todėl teismo priimtame sprendime buvo pagrįstai konstatuotas šių asmenų nesąžiningumas. Šalių nesąžiningumą patvirtina nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina abiejų sandorių šalių sąmoningai atliktus sutartinius veiksmus, akivaizdžiai nukreiptus prieš kitų J. B. kreditorių interesus.

46. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendimą sumažinti J. B. mokėtinas netesybas nuo 0,5 proc. iki 0,022 proc. už dieną bei nurodo, kad tariamai nėra aišku, kokiu būdu nuspręsta, kad būtent toks delspinigių dydis, kuris neviršija 0,022 proc. nuo uždelstos sumos per dieną, gali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Apeliaciniame skunde pateikiamas skirtingose sutartyse įtvirtintų netesybų dydžio formalus lyginimas nėra logiškas ir pagrįstas, nes sutartys skiriasi savo esme. Taip pat nėra logiškas ir pagrįstas Refinansavimo sutartyje numatytų netesybų dydžio formalus lyginimas su skirtingose bylose suformuotais precedentais, nes sudaromi sandoriai negali būti vertinami atsietai nuo tokių sandorių sukeliamų teisinių padarinių, apsiribojant tik paties sandorio pavienių nuostatų formaliu vertinimu. Dėl to vien tai, kad skirtingose išnagrinėtose civilinėse bylose protingu pripažintas netesybų dydis formaliai sutampa su Refinansavimo sutartyje nustatytu netesybų dydžiu, neleidžia teigti, kad Refinansavimo sutartyje numatytas netesybų dydis buvo tariamai protingas, kadangi formalus netesybų dydžio lyginimas nėra galimas, neįvertinus tos aplinkybės, koks buvo netesybų nustatymo tikslas, ar šalys sąžiningai elgėsi sudarydamos atitinkamą susitarimą dėl netesybų ir jį vykdydamos, ar sąmoningai atliktais veiksmais pažeidė kitų kreditorių teises ir pan.

47. Pažymi, jog ŽŪB „Mongolija“ nutraukus su J. B. sudarytą Refinansavimo sutartį, ji per kur kas trumpesnį terminą nei buvo numatytas suteiktos paskolos grąžinimo terminas gaus visas J. B. turėtas sumokėti palūkanas už 30 mėnesių į priekį, nes su J. B. susitarė dėl tokių sutarties nutraukimo teisinių padarinių ir atgaus visą suteiktą paskolos sumą. Todėl didesnių nei sprendime numatytų netesybų taikymas būtų nepagrįstas ir neatitiktų civilinės teisės bendrųjų principų (CK 1.5 straipsnis) ir leistų ŽŪB „Mongolija“ iš savo atliktų neteisėtų veiksmų nesąžiningai praturtėti.

48. Atsižvelgus į actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį ir tikslą (atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą), teismas sprendimu pagrįstai sumažino Refinansavimo sutartyje numatytą netesybų dydį iki 0,022 proc.

49. ŽŪB „Mongolija“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo, nėra galima nesivadovauti CK 6.73 straipsniu ir jį aiškinančia teismų praktika. Su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nes actio Pauliana institutas ir netesybų mažinimo institutas yra visiškai skirtingi tiek savo esme, tiek taikymo sąlygomis. Dėl to susitarimas dėl netesybų dydžio turi būti pripažintas negaliojančiu tik toje apimtyje, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, t. y. ne visoje apimtyje, bet tik toje dalyje, kuri pažeidžia kreditoriaus kaip skolininko kreditoriaus teises, nes tokiu būdu bus užtikrinta visų šalių skirtingų interesų pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės ŽŪB „Mongolija“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

51. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priimti naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 6 d. turto arešto aktų nuorašus, kadangi jų būtinybė iškilo pateikti po teismo sprendimo priėmimo dienos.

52. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kodėl jos pateikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo dabar. Kolegijos vertinimu, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės pateikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia byloje nagrinėtinas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateikiamus įrodymus priimti atsisako.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasi šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ŽŪB „Mongolija“ apeliacinį skundą, pripažįsta, kad ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

55. Byloje kilo ginčas dėl paskolos (refinansavimo) sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Apeliantė ŽŪB „Mongolija“ teigia, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir byloje nebuvo įrodytas atsakovų nesąžiningumas, todėl nėra būtinojo sąlygų viseto actio Pauliana instituto taikymui; ieškovė pati yra nesąžininga, nes jos pačios su atsakovu sudarytoje sutartyje nustatytos neprotingai didelės netesybos; atsakovų refinansavimo sutartyje nustatytas netesybų dydis yra protingas, atitiko padėtį rinkoje. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai taikė acto Pauliano institutą, kadangi netesybų mažinimo klausimą reguliuoja CK 6.73 straipsnio 2 dalis.

56. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

57. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių, bent vieną įrodžius, gali i būti pripažįstama, kad sandoris ar sandorio dalis pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Byloje nėra ginčo, kad, sudarant Refinansavimo sutartį, atsakovas J. B. buvo faktiškai nemokus, ko pasekoje ir buvo sudaryta pati 2018-07-13 paskolos (refinansavimo) sutartis, pagal kurią ŽŪB „Mongolija“ įsipareigojo atsakovui suteikti 30 571,98 Eur paskolą, siekiant refinansuoti KU „Vilniaus kreditas“ pagal 2015-07-01 atsakovo ir kredito unijos sudarytą Kredito sutartį atsakovui suteiktą ir negrąžintą kreditą.

58. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovo J. B. sudaryta Refinansavimo sutartis bei jos pakeitimas, kai šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, praleidęs paskolos ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, įsipareigoja refinansuotojui sumokėti 0,2 proc. (vėliau ir 0,5 proc.) dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, ir šių prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeičiamas visas atsakovo turtas, pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Kadangi prievolės pagal 2018-07-13 Refinansavimo sutartį yra užtikrintos hipoteka - išvengiama kreditorių eiliškumo taisyklių, o nustatant nepagrįstai didelius delspinigius (0,2 proc.) bei vėliau juos dar padidinant (iki 0,5 proc.) - sumažėja galimybės kt. kreditoriams (tame tarpe ir ieškovei) gauti savo reikalavimų patenkinimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, bendra atsakovui pritaikyto arešto suma siekia daugiau nei 520 000 Eur, o atsakovo turimo turto vertė yra tik 65 228 Eur. Taigi esant vėlesniam šio atsakovo J. B. turto pagal Refinansavimo sutartį įkeitimui atsakovės ŽŪB „Mongolija“ naudai ieškovės reikalavimų patenkinimo galimybės dar labiau sumažėjo dėl skolos dydžio padidėjimo delspinigių dalyje. Todėl pagrįstai teismo konstatuota, kad atsakovas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu (jo dalimi) pažeidė ieškovės teises (CK 6.66 str. 1 d.).

59. Nepagrįsti apelianto argumentai ir apie atsakovų nesąžiningumą kaip actio Pauliana sąlygą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija negalioja, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius.

60. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo konstatuoti atsakovo ir atsakovės steigėjo santykiai neįrodo jų nesąžiningumo. Tačiau kolegija šioje dalyje t.p. sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo prieš kreditorių tikimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryšiais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

61. Byloje nustatyta, kad 2018-06-08 buvo įregistruota atsakovė ŽŪB „Mongolija“, kurios steigėja yra N. D.. 2018-06-04 steigiamojo susirinkimo metu nuspręsta, kad bendrovės administracijos vadovas dirbs vieną valandą per mėnesį ir jam bus mokamas 5 Eur/val. darbo užmokestis. Netrukus po to 2018-07-13 ŽŪB „Mongolija“ ir atsakovas J. B. pasirašė ginčo Refinansavimo sutartį, kurios 6 p. buvo numatytos didelės 0,2 pro. netesybos. Kaip pripažįsta pati apeliantė, atsakovas ir N. D. gerai pažinojo vienas kitą, dar prieš sudarant refinansavimo sutartį ar įsteigiant pačią įmonę. Be to nustatyta, kad atsakovas yra pažįstamas ir su ŽŪB „Mongolija“ steigėjos N. D. giminaičiu V. D.. Atsakovas laidavo už V. D. priklausančią TŪB „Energija“ 300 000 Eur suma, nors atsakovas nėra jos vadovas ar akcininkas. Atsakovui nesumokėjus tik vienos pirmosios sąlyginai nedidelės (178,34 Eur) įmokos pagal ginčo sutartį, ŽŪB „Mongolija“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. pakeitė Refinansavimo sutarties 6 punkto sąlygą, padidindama netesybos dar daugiau (iki 0,5 proc.), kas sudaro net 182,5 proc. metinių palūkanų. Ne gana to, atsakovas J. B. įsipareigojo, pažeidęs mokėjimo terminą bent vieną dieną ir nesumokėjęs net ir mažiausios sumos, ŽŪB „Mongolija“ nedelsiant grąžinti ne tik visą suteiktą paskolą, bet ir iškart sumokėti visas palūkanas, kurios turėjo būti mokamos per 30 mėnesių laikotarpį, t. y. per visą paskolos grąžinimo terminą. Atsakovui taip ir nesumokėjus pirmosios įmokos 2018 m. rugsėjo 3 d. ginčo sandoris buvo nutrauktas, vykdomasis įrašas atliktas 2018-10-10, o vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui tik 2018-12-07.

62. 61 p. nurodytos byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo ir atsakovės steigėjos, jos giminaičio santykius, atsakovės įsteigimą (kitos veiklos be ginčo sutarties sudarymo nevykdymą) vertinant jas kartu su ginčo sutarties minėtomis sudarymo, vykdymo, pakeitimo, nutraukimo ir išieškojimo pagal ją aplinkybėmis (sutartis sudaryta nedelsiant po atsakovės įsteigimo, joje numatytos didesnės nei įprastai netesybos, atsakovas nesumoka net pirmosios sąlyginai nedidelės įmokos, sutartis skubiai pakeičiama (padidinant netesybas), atsakovui ir toliau nesumokant sąlyginai nedidelės įmokos, sutartis skubiai nutraukiama, tačiau išieškojimas pagal ją pradedamas vėliau – taigi skubama buvo atlikti tik tuos veiksmus, kurie nulėmė neprotingo dydžio netesybų skaičiavimo pradžią, bet ne tuos veiksmus, kurie buvo susiję su realiu skolos išieškojimu), kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovai, sudarydami ginčo sutartį, buvo nesąžiningi, ką ir pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, atsakovų nurodyti veiksmai buvo atlikti, žinant arba turint žinoti, kad sudaromas (keičiamas) sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises. Atsakovams turėjo būti žinoma, kad jie sukuria tokią teisinę padėtį, kad kiti atsakovo J. B. kreditoriai (įskaitant ir ieškovę) negalės nukreipti išieškojimo į konkretų J. B. turtą, kuris buvo įkeistas atsakovei, tokiu būdu jį apsaugant. Todėl atsakovų nesąžiningumą patvirtina ne vien nurodyti artimi atsakovo ir kt. minėtų asmenų santykiai, bet šių santykių ir minėtų nustatytų aplinkybių apie ginčo sutarties sudarymą, vykdymą, išieškojimą pagal ją visetas. Kas teismų praktikoje pripažįstama (nutarties 60 p. nurodyta praktika). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė atsakovų nesąžiningumą, kaip actio Pauliana instituto sąlygą.

63. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ginčo sutartyje nustatytos 0,2 proc. bei 0,5 proc. netesybos už kiekvieną vėlavimo dieną buvo protingos. Įvertinus kitas sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas J. B. įsipareigojo, pažeidęs mokėjimo terminą bent vieną dieną ir nesumokėjęs net ir mažiausios sumos, ŽŪB „Mongolija“ nedelsiant grąžinti ne tik visą suteiktą paskolą, bet ir iškart sumokėti visas palūkanas, kurios turėjo būti mokamos per 30 mėnesių laikotarpį, t. y. per visą paskolos grąžinimo terminą, bei aplinkybę, kad šių prievolių įvykdymas dar užtikrinamas ir įkeitimu, nėra pagrindo pripažinti, kad sutartyje nustatytas dar vienas šių prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybomis (0,2 proc. už kiekvieną dieną, o vėliau ir 0,5 proc. už kiekvieną dieną, kas sudaro net 182,5 proc. metinių palūkanų) būtų protingas ir sąžiningas, nors ir buvo refinansuojama paskola, kurios negrąžinimo rizika padidinta, kaip teigia apeliantė. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad atsakovas J. B. stengtųsi ieškoti palankesnių refinansavimo sąlygų (su mažesnėmis netesybomis), kreiptųsi į kredito įstaigas, domėtųsi, kokiomis sąlygomis jos gali suteikti kreditą refinansavimui. Dėl to, kolegijos vertinimu, ir pats ginčo sutartyje nustatytas nepagrįstai didelis netesybų dydis patvirtina atsakovų nesąžiningumą.

64. Apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei teigia, jog Refinansavimo sutarties netesybos yra normos ribose. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Kaip matyti, šioje byloje ieškinys yra grindžiamas actio Pauliana pagrindu bei ginčijama nesąžiningai sudaryta sandorio dalis, o apeliantės nurodomose bylose yra nurodomos visai kitos aplinkybės, nieko bendro neturinčios su šia byla, todėl esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali vadovautis apeliantės nurodoma teismų praktika bei pagal ją spręsti, ar ginčo sutartyje nustatytos netesybos protingos.

65. Atsižvelgus į anksčiau aptartas ginčo sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, kredito grąžinimo terminą bei prievolių pagal sutartį užtikrinimą įkeitimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad protingumo bei sąžiningumo reikalavimus atitinkantis netesybų dydis (metinis) nagrinėjamu atveju turėtų būti 8 procentiniais punktais padidinta artimiausia Refinansavimo sutarties sudarymo metui (2018 m. liepos 13 d.) Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma, kas sudaro 0,022 proc. už kiekvieną dieną (8 proc. / 365 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sutartyje buvo numatyta 7 metinių procentų dydžio J. B. mokėtinų palūkanų norma, ŽŪB „Mongolija“ suteikiant J. B. paskolą 30 mėnesių terminui. Taigi 0,022 proc. netesybų nustatymas turėtų atitikti protingus ŽŪB „Mongolija“ kaip kreditoriaus lūkesčius, kadangi ŽŪB „Mongolija“ turėtų gauti ne tik planuotus 7 proc. už suteiktą paskolą (4.184,73 EUR palūkanų suma paskaičiuota už 30 mėnesių terminą), bet ir 0,022 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kai, kaip minėta, šių prievolių įvykdymas dar papildomai užtikrintas ir įkeitimu.

66. Pažymėtina, jog actio Pauliana institutas ir netesybų mažinimo institutas yra visiškai skirtingi tiek savo esme, tiek paskirtimi, tiek taikymo sąlygomis. Šioje byloje sprendžiama dėl actio Pauliana instituto taikymo. Todėl visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio, turėjo taikyti ir jų mažinimo institutą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Ieškovė UAB „Scandagra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

69. Netenkinus atsakovės ŽŪB „Mongolija“ apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš ieškovės, kadangi kitas atsakovas šiuo atveju nėra pateikęs apeliacinio skundo. Pažymėtina, jog ieškovės nurodoma LAT praktika neatitinka šios bylos aplinkybių, kadangi nurodytose bylose kasacinius skundus pateikė keli atsakovai, o šiuo atveju – tik vienas atsakovas. Todėl teisėjų kolegija ja nesivadovauja.

70. Ieškovė prašo už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisti 1 815 Eur. Nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 7, 8, 8.11 punktai). Dėl to ieškovei iš atsakovės ŽŪB „Mongolija“ priteistina 1 261 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

71. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės ŽŪB „Mongolija“ (juridinio asmens kodas 304854969) ieškovei UAB „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) 1 261 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Vygintas MažuikaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė