- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- ATP-465-658/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03597-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2011 m. gegužės 10 d. nutarimu E. B. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teisės medžioti atėmimu 24 mėnesiams, už ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 150 Lt bauda. Galutinė nuobauda paskirta – teisės medžioti atėmimas 24 mėnesiams su ginklo CZ 550 22-50 cal. Nr. (duomenys neskelbtini), šovinių dėtuvės, 8 šovinių, optikos, žibinto ir ginklo dėklo konfiskavimu.
Administracinė nuobauda E. B. buvo paskirta už tai, kad jis 2011-05-02 20 val. Kauno rajone medžiotojų klubo „Gynia“ medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku medžiojo medžioklės bokštelyje tykojant su medžiokliniu šautuvu CZ 550 Nr. (duomenys neskelbtini) 22-250 cal., priklausančiu medžiotojui L. V. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin. 2010, Nr. 110-5652, Nr. 144-7379) 58.2 punkto reikalavimus - draudžiama būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Be to, patikrinimo metu E. B. Kauno rajone medžiotojų klubo „Gynia" medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku medžiojo tykojant iš bokštelio medžiokliniu šautuvu CZ 550 Nr. (duomenys neskelbtini) 22-250 cal., priklausančiu medžiotojui L. V. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin. 2010, Nr. 110-5652, Nr. 144-7379) 58.9 punkto reikalavimus – draudžiama medžioti medžiokliu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą.
Šalies argumentai
E. B. skundu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadarė jam inkriminuotų pažeidimų. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse, sudėties. Teismas nurodė, kad E. B. nuo pat pradžių nepripažino padaryto pažeidimo. Jo parodymus patvirtino J. V.. Medžioklės vadovas L. R. taip pat patvirtino, kad E. B. į medžioklę atsivežė savo draugą, o pats medžioklėje dalyvavo kaip žiūrovas, todėl į medžioklės lapą buvo įrašytas tik J. V.. Teismui abejonių sukėlė liudytojų A. M., A. S., J. V. parodymai. Teismas nurodė, kad šių liudytojų parodymuose galima įžvelgti suinteresuotumą. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos bei apklaustų liudytojų parodymų nenustatyta, kad E. B. planavo medžioti, kadangi nors ir turėjo su savimi medžiotojo bilietą, nesiregistravo į medžioklės lapą, siekė tik kartu būti bokštelyje su tinkamus medžioklei dokumentus turinčiu kolega, netykojo žvėrių tikslu nušauti, kadangi neturėjo tam skirtų įrankių.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Kauno rajono apylinkės teismui. Institucijos nuomone, teismas nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nutarimą priėmė pažeidžiant ATPK 256, 257, 281, 292 straipsnių reikalavimus. Skunde tvirtinama, kad vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, yra pareigūnų matyti medžiojančių asmenų veiksmai medžioklės plotuose. 2011 m. gegužės 2 d. apie 20 val. Kauno rajone medžiotojų klubo „Gynia" medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai J. V. ir L. M. matė iš miško į palaukę išeinantį vieną asmenį, kuris turėjo kuprinę, ginklą, įdėtą į žalią dėklą, ir baltą maišą. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius J. V. atpažino medžiotoją E. B.. Liudytojai stebėjo asmenį: būtent E. B. pasidėjo prie bokštelio žalią dėtuvę su joje buvusiu ginklu ir kuprinę, po to, paėjęs link pareigūnų stebėjimo vietos, iš turėto balto maišo išpylė jauką žvėrims ir grįžo prie bokštelio. Po to matė, kad medžiotojas E. B., įlipęs į bokštelį, pro ant šautuvo uždėtą optinį taikiklį stebėjo aplinką. Į įvykio vietą atvykę kiti du reide dalyvavę liudytojai A. M. ir A. S., įlipę į medžioklės bokštelį, taip pat matė iš dėklo išimtą graižtvinį šautuvą, žalią šautuvo dėklą, kuprinę su prožektoriumi. Jau atvykus policijos pareigūnams ir iškėlus iš bokštelio šautuvą, buvo nustatyta, kad šautuvas užtaisytas (iš viso rasti 8 šoviniai: vienas šovinys šautuvo vamzdyje, trys dėtuvėje ir 4 šoviniai buvo įdėti ant šautuvo rankenos specialiame laikiklyje. Šiuos faktus patvirtina filmuota medžiaga). Visą stebėjimo laikotarpį ir sulaikius medžiotoją E. B., atvykus policijai, nė vienas kitas asmuo (nei J. V., nei L. R.) neatvyko prie minėto bokštelio. Be to, į medžiotojų namelį J. V. atvyko vienas, o medžioklės vadovą L. R. atvežė visai kitas žmogus. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina, kad medžiotojo E. B. veiksmai yra medžiojimas tykojant. Vykdant medžiojimą tykojant, būtina turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir medžioklės lapą. Pats E. B. nurodė, kad tokio leidimo jis neturi. Taigi, medžiotojas E. B. 2011-05-02 Kauno rajone medžiotojų klubo „Gynia" medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku medžiojo tykojant su medžiokliniu šautuvu, priklausančiu medžiotojui J. V., neturėdamas teisės nešioti (laikyti) ginklą. Liudytojų - Institucijos vyresniojo specialisto A. M., neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių J. V., L. M., A. S. parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Būtent iš šių liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir E. B. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. E. B. bei jo draugo ir bendradarbio J. V. parodymai vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija. Be to, nei J. V., nei L. R. nematė E. B. veiksmų medžioklės bokštelyje. Šių liudytojų parodymai nėra išsamūs, jie tiksliai negali nurodyti ką darė medžioklės bokštelyje buvęs E. B., todėl jie negali paneigti liudytojų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių J. V., L. M. matytų aplinkybių (pats E. B. išpylė masalą žvėrims, užlipo į bokštelį su ginklu, ten jį išėmė iš dėklo). Šias aplinkybes patvirtina įvykio metu 2011 m. gegužės 2 d. E. B. rašytas paaiškinimas, kad bokštelyje buvo su draugo šautuvu. Tik jo 2011 m. gegužės 6 d. paaiškinime atsiranda teiginys, kad J. V. paliko ginklą bokštelyje bei užtruko veždamas medžioklės vadovą L. R.. Abejotini E. B. teiginiai, kad tai jo kviestas svečias J. V. buvo neatsakingas ir jį paliko bokštelyje su ginklu, ir kitos išeities kaip nelikti su ginklu jis neturėjo. Nors E. B. teigia, kad ginklą bokštelyje paliko J. V., bet pareigūnai matė prie medžioklės bokštelio ateinantį tik E. B., jokio kito ateinančio ar nueinančio, lipančio į ar išlipančio iš bokštelio asmens nebuvo. Visos šios aplinkybės, Institucijos įsitikinimu, patvirtina, kad pats E. B., neturėdamas teisės laikyti (nešiotis) ginklo ir neturėdamas medžioklės lapo medžiojo tykojant. Teismas nurodo, kad J. V. parodymus patvirtina 2011-05-10 nutarimas, kuriuo jis nubaustas už šautuvo palikimą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. V. nubaustas administracine nuobauda už tai, kad jis 2011-05-02 vykusios medžioklės metu perdavė jam priklausantį medžioklinį ginklą medžiotojui E. B., neturinčiam galiojančio leidimo laikyti (nešioti) ginklą ir neįrašytam į medžioklės lapą. Institucijai kyla abejonė dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo šioje byloje. Nekorektiški ir visai nesuprantami teismo argumentai, kad liudytojų – aplinkos apsaugos inspektorių parodymuose galima įžvelgti šiokį tokį suinteresuotumą, nes jie buvo gavę konkretų pranešimą, jog būtent tuo metu ir toje vietoje E. B. medžios be galiojančio leidimo ginklui. Apeliaciniame skunde taip pat iškeliamas bylos teismingumo klausimas. Administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta yra Kauno rajonas (MK „Gynia" medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku). Taigi, ši byla, Institucijos nuomone, teisminga Kauno rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. E. B. tvirtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai nutraukė bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu. Jo nuomone, veikoje nenustatytas ATPK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo būtinasis objektyviosios pusės požymis – medžiojimas. Aplinkybė, kad jis buvo bokštelyje, nesant jokių kitų duomenų, medžiojimo fakto nepatvirtina. Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-04 nutartyje Nr. N756-393/2010. E. B. teigia, kad kadangi byloje nepaneigta, jog jis dalyvavo medžioklėje kaip žiūrovas, o tokiam asmeniui įstatymo leidėjas nenumato pareigos turėti su savimi bet kokius medžioklės dokumentus, kontroliuoti, kad kiti asmenys juos turėtų, laikytina, kad administracinė nuobauda neturėjo būti skirta ir yra panaikinta teisėtai. E. B. taip pat nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais dėl bylos nagrinėjimo teismingumo. Jo nuomone, nutarimas neturėtų būti naikinamas vien dėl tos priežasties, jog byla buvo išnagrinėta nesilaikant ATPK 281 straipsnyje nurodytų priskirtinumo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N5-497/2007, adm. byla II-1304-281/2010).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas E. B. pareikštas dėl to, kad jis medžiojo, neturėdamas galiojančių medžioklės lapo ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.2, 58.9 punktų reikalavimus. Institucijos nutarimu E. B. buvo nubaustas už ATPK 85 straipsnio 2, 5 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog E. B. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, kaltė gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tik tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės (LVAT nutartys Nr. N62-880/2011, N444-1280/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pačiu yra ir pakankamai duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė patikėjęs E. B. nurodytais teiginiais, kad jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė, ignoruodamas net penkių pareigūnų, iš kurių du tiesiogiai stebėjo daromus pažeidimus, parodymus, rašytinę bylos medžiagą.
Priešingai nei kad konstatavo apylinkės teismas, pažeidimo faktą (medžiojimą be medžioklės lapo ir neturint leidimo laikyti (nešiotis) ginklą) patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų J. V., L. M., A. S., A. M., A. G. teisme duoti parodymai, stebėjimo aktas, A. M. tarnybinis pranešimas, kiti rašytiniai įrodymai.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. parodymų matyti, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotų pažeidimų, tvirtino, kad pasikvietė į medžioklę savo kolegą J. V. ir ketino būti kartu su juo bokštelyje kaip žiūrovas, kadangi pats asmeniškai negali dalyvauti medžioklėse dėl sulaikyto leidimo nešiotis (laikyti) ginklus. Į medžioklės plotus atvyko gerokai pavėlavę (apie 19 val. 45 min.), todėl nuvyko užsiregistruoti pas kitą medžioklės vadovą- L. R.. Atvykus pas L. R. į namus, buvo užpildyti reikiami medžioklės dokumentai, į medžioklės lapą užsirašė ir J. V.. J. V. automobiliu atvyko prie vietos, kurioje planavo sėdėti kartu. Kadangi svečias nežino medžioklės plotų, tai jie kartu miško taku nuėjo link bokštelio. J. V. pasiėmė su savimi turėtą šautuvą ir asmeninius daiktus. E. B. su savimi nešėsi pusmaišį grūdų, savo daiktų dėžę ir asmeninius daiktus. Priėjus bokštelį, J. V. jis liepė lipti į bokštelį, o tuo tarpu pats keliose vietose pabėrė pašarų žvėrims. J. V., palikęs savo daiktus bokštelyje, grįžo prie automobilio ir nuvežė medžioklės vadovą iki jo žvėrių laukimo vietos. Grįžęs į bokštelį, ginklo jis iš dėklo neėmė, žiūronais apžvelgė pamiškę. Netrukus prie bokštelio priėjo Gyvosios gamtos inspekcijos darbuotojai. Apylinkės teismas, patikėjęs E. B. parodymais, administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukė. Tačiau teismas visiškai nevertino liudytojų, t.y., aplinkos apsaugos pareigūnų parodymų.
Liudytojas - Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas A. M. parodė, kad 2011-05-02 gavus pranešimą, jis su neetatiniais inspektoriais nuvyko į įvykio vietą. Ten jis išleido du neetatinius inspektorius, kad nueitų ir apsižiūrėtų situaciją, o jis su neetatiniu inspektoriumi A. S. liko automobilyje. Apie 20 val. jam paskambino ir pranešė, kad prie bokštelio atėjęs žmogus pasipylė pašarų, užlipo į bokštelį ir iškišęs šautuvą žiūrinėjo. Kai jis atvažiavo, E. B. jau buvo išlipęs iš bokštelio, o šautuvas buvo bokštelyje. Šautuvas buvo išimtas iš dėklo ir atremtas į bokštelio sieną. E. B. neturėjo nei vieno leidimo. E. B. iš pradžių siūlė tartis vietoje, prašė nefiksuoti pažeidimo, o toliau pateikė versiją, kad atėjo kažkoks medžiotojas ir paliko tą šautuvą. Negalėjo būti taip, kad kitas medžiotojas dar buvo, nes neetatiniai inspektoriai stebėjo viską ir daugiau žmonių nematė, E. B. atėjo vienas. Bokštelyje esantį ginklą apžiūrėjo visi. Ginklas buvo užtaisytas, buvo rasti graižtviniai aštuoni šoviniai, keturi šoviniai ant dėtuvės, kiti dėtuvėje ir vienas vamzdyje. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino faktą, kad bokštelyje buvo medžioklinis šautuvas išimtas iš dėklo, šautuve buvo optika, priekyje dar buvo žiūronai, striukė. E. B. neturėjo leidimo. J. V. nukėlė šautuvą iš bokštelio.
Liudytojai L. M. ir J. V. tiesiogiai stebėjo pažeidimo padarymo vietą. Abu liudytojai patvirtino, kad matomumas tuo metu buvo geras. Liudytojas L. M. parodė, kad būdami apie 150 metrų nuo bokštelio, apie 20 val. pamatė ateinantį žmogų su kuprine, baltu maišu, ginklo dėklu. Tas žmogus buvo vienas. Prie bokštelio jis pasidėjo kuprinę ir ginklą su dėklu, su baltu maišu artėjo prie jų, papylė pašarą, grįžo iki paliktų daiktų, pasiėmė juos ir užlipo į bokštelį, iš bokštelio buvo iškišęs šautuvą. Priėję prie bokštelio, jie paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Užlipus į bokštelį, jame buvo ginklas išimtas iš dėklo ir atremtas į sieną. Pamatę, kad bokštelyje yra ginklas, apie tai informavo A. M.. Atvykus A. M., buvo iškviesta policija. Liudytojas J. V. davė parodymus, analogiškus L. M. parodymams. Jis patvirtino, kad E. B. prie bokštelio atėjo vienas, kitų asmenų nebuvo, atsinešė ginklą, pabėrė pašarą ir užlipęs į bokštelį su ginklu dairėsi. Užlipus į bokštelį, buvo matyti kampe pastatytas išimtas iš dėklo užtaisytas ginklas su optiniu taikikliu.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad iki pietų gavo telefoninį skambutį, jog E. B. medžios bokštelyje, todėl buvo surengtas reidas. Informacija pasitvirtino. E. B. medžiojo neturėdamas leidimo ginklui, neįrašytas į medžioklės lapą. Kol ginklas buvo dėkle, inspektoriai prie ginklo nėjo.
Įvertinus aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus matyti, kad apie esmines įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu aplinkos apsaugos pareigūnų duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Jų parodymuose esantys nežymūs ir nereikšmingi skirtumai apie tai, kaip ginklas buvo iškeltas iš bokštelio, nedaro šių įrodymų niekiniais. Smulkūs parodymų nesutapimai paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo pažeidimo padarymo dienos iki apklausos teisme. Pažymėtina, kad liudytojai J. V. ir L. M. tiesiogiai stebėjo E. B., sekė jo veiksmus, matė, kaip jis vienas atėjo prie bokštelio nešinas kuprine, ginklu, maišu, kaip pabarstė pašarus ir užlipęs į bokštelį išsitraukęs ginklą per optinį taikiklį apžiūrinėjo aplinką. Šių liudytojų parodymus patvirtino A. M., A. S., iš dalies J. V. parodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šie liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai laikytini objektyviais įrodymais, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Be to, jų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga: stebėjimo aktas (b.l. 24), tarnybinis pranešimas (b.l. 26). Būtent iš šių liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuosekli įvykių seka. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. B.. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad E. B. neigdamas savo kaltę, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Abejonių E. B. parodymų teisingumu sukelia ir tai, kad per gana ilgą laiko tarpą, kol buvo vykdomas stebėjimas, atliekamas E. B. patikrinimas, iškviesti policijos pareigūnai, apžiūrimas ginklas, J. V., kuris, kaip tvirtino E. B. bei pats J. V., turėjo medžioti, taip ir neatvyko. L. R. ir J. V. parodymai vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, taigi nematė, ar E. B. buvo išėmęs ginklą iš dėklo ar ne, ar medžiojo tykodamas. Tuo tarpu apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi šių liudytojų neinformatyviais parodymais. Be to, šių liudytojų parodymai vertinami atsargiai, kadangi jie visgi gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, nes J. V. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kolega, L. R. taip pat pažįstamas, medžioklės vadovas. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad J. V. parodymus patvirtina 2011 gegužės 10 d. nutarimas, kuriuo jis nubaustas už šautuvo palikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. V. minėtu nutarimu nubaustas ne už šautuvo palikimą, o už tai, kad jis 2011 m. gegužės 2 d. vykusios medžioklės metu perdavė jam priklausantį medžioklinį ginklą medžiotojui E. B., neturinčiam galiojančio leidimo laikyti (nešioti) ginklą ir neįrašytam į medžioklės lapą (b.l. 47). Be to, liudytojų J. V. ir L. R. parodymai negali paneigti liudytojų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių J. V., L. M. tiesiogiai matytų aplinkybių, kad E. B. vienas atėjo prie bokštelio, nešinas ginklu ir kitais daiktais, išpylė masalą žvėrims, užlipo į bokštelį su ginklu ir ten išsitraukęs ginklą iš dėklo per optinį taikiklį stebėjo aplinką, ginklas buvo užtaisytas, t.y., medžiojo tykodamas - medžiojamųjų gyvūnų laukė medžioklės bokštelyje, prieš tai paviliojęs masalu. E. B. yra medžiotojas, jam yra išduotas medžiotojo bilietas (b.l. 29), tad jis neabejotinai žino medžioklės taisykles. Vykdant medžiojimą tykojant, būtina turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir medžioklės lapą. Pats E. B. nurodė, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklą jis neturi, kadangi jam yra iškelta baudžiamoji byla, į medžioklės lapą jis taip pat nebuvo įrašytas (b.l. 38, 40).
Apeliacinės instancijos teismas nelogišku laiko skundžiamo nutarimo motyvą, kad pareigūnų parodymuose galima įžvelgti šiokį tokį suinteresuotumą, kadangi jie laukė būtent E. B.. Taisyklių 75 punkte numatyta, kad medžioklės taisyklių vykdymą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei kitos institucijos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. A. G. patvirtino, kad buvo gauta informacija, kad tam tikru laiku tam tikroje vietoje bus vykdomas teisės pažeidimas. Šis pranešimas buvo užregistruotas Institucijos telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnale (b.l. 27, 28). Gavus informaciją apie pažeidimą, buvo nuspręsta surengti reidą. Kad reidas buvo vykdomas teisėtai patvirtina išrašas iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos reidų registravimo žurnalo (b.l. 16-17), kur nurodyta, kad reidas vykdomas nuo 18 val. iki 22 val., surašyti reido darbuotojai ir reido vadovas. Taigi Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tik vykdė savo pareigas, jas bevykdydami, užfiksavo pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. B. 2011 m. gegužės 2 d. Kauno rajone medžiotojų klubo „Gynia" medžioklės ploto vienete ties Girelės mišku medžiojo tykojant su medžiokliniu šautuvu, priklausančiu medžiotojui J. V., neturėdamas teisės nešioti (laikyti) ginklą ir be medžioklės lapo, t.y., jis pažeidė Taisyklių 58.2 ir 58.9 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Nors E. B. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad jo veiksmai negali būti laikomi medžiojimu ir pateikė nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N756-393/2010, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. B. paminėtoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui, todėl priimant sprendimą dėl E. B. kaltės, remtis minėta nutartimi nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pagal teismingumą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija taip pat ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir mano, kad E. B. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai nubaustas už ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, ir kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi ATPK 302¹¹ straipsnis numato, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse, ir kad apylinkės teismo nutarimu byla nutraukta nepagrįstai, įrodymus vertinant pažeidžiant ATPK reikalavimus, skundžiamą nutarimą naikina. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. B. Institucijos 2011-05-10 nutarimu yra pagrįstai nubaustas už ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. Tačiau Institucija, skirdama administracinius teisės pažeidimus padariusiam asmeniui nuobaudą, visgi nepagrįstai taikė ATPK 26 straipsnio nuostatas ir konfiskavo J. V. priklausantį ginklą CZ 550 22-50 cal. Nr. (duomenys neskelbtini), šovinių dėtuvę, 8 šovinius, optiką, žibintą ir ginklo dėklą.
Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Nagrinėjamu atveju E. B. padaryti pažeidimai nepatenka į šiame straipsnyje numatytų pažeidimų sąrašą, už kurių padarymą pažeidimo įrankis konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso konfiskuojamas daiktas. Nustatyta, kad ginklas CZ 550 22-50 cal. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginklo priklausiniai - šovinių dėtuvė, 8 šoviniai, optika, žibintas ir ginklo dėklas, priklausytų E. B., todėl daroma išvada, jog jie taip pat priklauso J. V.. Kadangi pažeidimo padarymo įrankis priklauso ne pažeidimus padariusiam asmeniui, jo konfiskavimas negalimas. Todėl panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą, kuriuo administracinė byla prieš E. B. nutraukta, ir pripažinus, kad E. B. pagrįstai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, Institucijos nutarimas pakeičiamas, panaikinant paskirtą pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimą.
Apeliaciniame skunde abejojama, ar byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal ATPK 281 straipsnio nuostatas ATPK 85 straipsnyje numatyti pažeidimai nagrinėjami pagal jų padarymo vietą. Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad E. B. skundas buvo paduotas per nuobaudą paskyrusią Instituciją. Institucijos atstovas skundą persiuntė Kauno miesto apylinkės teismui, taip išreikšdamas sutikimą, jog E. B. skundas būtų nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo ir Institucijos atstovai. Niekas iš proceso dalyvių nereiškė prašymų, kad byla būtų perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Iš to galima daryti išvada, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek Institucijai, paskyrusiai nuobaudą, skundo nagrinėjimo vieta buvo priimtina. Todėl šiuo atveju naikinant nutarimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo vien dėl to, kad skundas buvo išnagrinėtas ne pagal pažeidimo padarymo vietą, būtų pažeidžiamas proceso operatyvumo principas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:
E. B. skundą tenkinti iš dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. gegužės 10 d. nutarimą, kuriuo E. B. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 2 ir 5 dalyse, padarymą nubaustas galutine nuobauda - teisės medžioti atėmimu 24 mėnesiams su ginklo CZ 550 22-50 cal. Nr. (duomenys neskelbtini), šovinių dėtuvės, 8 šovinių, optikos, žibinto ir ginklo dėklo konfiskavimu, pakeisti: panaikinti nutarimo dalį dėl ginklo CZ 550 22-50 cal. Nr. (duomenys neskelbtini), šovinių dėtuvės, 8 šovinių, optikos, žibinto ir ginklo dėklo konfiskavimo.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.