Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios UAB „Kasijonas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. K. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, laikantis CPK 130 straipsnyje numatytos tvarkos, 2017 m. birželio 2 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė bankrutavusi UAB „Kasijonas“ prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 2056-173/ 2016 UAB „Kasijonas“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės direktoriaus pareigas ėjo J. K..

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti įmonės kreditorius (kreditoriai); įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, likvidatorius. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo prievolė kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys įmonėje teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti tokiu neveikimu kreditoriams sąlygotą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

UAB „Kasijonas“ bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus pareiškimo pagrindu. Tuometinis įmonės vadovas J. K. nesikreipė į teismą dėl UAB „Kasijonas“ bankroto bylos iškėlimo – savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolę, sudarė sąlygas didėti bendrovės įsiskolinimams – padarė žalos įmonės kreditoriams. Bankrutavusios UAB „Kasijonas“ ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis (pasyvas) ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo jų kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Žala Bankrutavusios UAB „Kasijonas“ kreditoriams atsirado dėl atsakovo įstatyme numatytų pareigų savalaikio nevykdymo, dėl to konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organui nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankrutavusios UAB „Kasijonas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma iš viso sudaro 8716,76 Eur (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, 2017 m. balandžio 26 d. patikslintas kreditorių sąrašas). Įvertinus ištirtus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kasijonas“ iškėlimo atsakovas J. K. sąlygojo bankrutavusios UAB „Kasijonas“ kreditoriams 8716,76 Eur žalą, kuri priteistina iš atsakovo.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tai, jog tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditorių nėra, o bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriams atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė bendrovės kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8716,76 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiolika eurų 76 ct) žalos atlyginimo bankrutavusiai UAB „Kasijonas“ (j. a. k. 301697651) ir 196,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas J. K. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d., 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.