Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Afganistano Islamo Emyratų pilietei S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad 2025 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. Lenkijos Respublikos teritorijoje Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Automobilyje vyko 8 neteisėtai esantys užsieniečiai, tarp jų vyko ir Afganistano Islamo Emyratų pilietė S. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 16 d. S. A. (toliau – užsienietė) buvo perduota iš Lenkijos Respublikos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) pareigūnų buvo sulaikyta iki 48 val. 2025 m. spalio 16 d. VSAT prie LR VRM sprendimu užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

4. Nustatant užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad asmuo yra neteisėtai, ji neturi galiojančio kelionės dokumento vizos arba leidimo gyventi, taip pat galimai atvykusi iš Latvijos Respublikos. VSAT prie LR VRM pradėjo procedūrą dėl užsienietės perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau nenustačius, kad asmuo atvyko iš Latvijos Respublikos užsienietę Latvijos Respublikos tarnybos priimti atsisakė.

5. VRIS ir Migris informacinių sistemų duomenimis – duomenų apie užsienietei išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie užsienietės paiešką nėra. Vizų modulio duomenimis apie išduotas ir galiojančias vizas duomenų nėra.

6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Nagrinėjamu atveju užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, kad nori prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taigi ji laikytina prieglobsčio prašytoja, jos prašymas nėra išnagrinėtas, sprendimas nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišakinti, todėl egzistuoja užsienietės Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas užsienietei, 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti Afganistano Islamo Emyratų pilietei S. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.