Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-7-733/2023

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: e2-7-733/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00721-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Robertas Povilaitis
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Neringos turtas“, Valstybės įmonė „Registrų centras“
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “

Kategorijos

2.1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4Žala
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis

Civilinė byla Nr. e2-7-733/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00721-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.3.3.

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. B.,atsakovės atstovui advokatui A. J.,trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neringos turtas“ atstovui advokatui S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Neringos turtas“ ir Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas V. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, reikalauja priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“) 5000 Eur piniginę kompensaciją už jo asmeninio turto - 38,06 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinimą.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2015-11-24 notarine dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 8149) pagrindu jo tėvas P. J. padovanojo savo sūnui, t. y. ieškovui V. J., 38,06 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas ar ginčo butas). 2016-10-03 ieškovas per savo atstovę pagal įgaliojimą S. V. gavo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ raštą Nr. SB-RS-16-0369 „Dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) mokesčio už techninės būklės įvertinimą“ su 2015-01-14 daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir namas ar ginčo namas) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, inicijuoto atsakovės, protokolo Nr. SB-SP-15-0003 (toliau – ir protokolas) kopiją. Susirinkimo metu, kurio dalyvių saraše buvo nurodytas ir P. J., pastarojo teigimu, nedalyvavęs susirinkime ir nepasirašęs jokiame minėto susirinkimo dalyvių sąraše, buvo nuspręsta namą nugriauti, nes jo techninė būklė, neva, neatitiko STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ nuostatų, vienok šis klausimas į susirinkimo darbotvarkę net nebuvo įtrauktas. 2018-10-12 ieškovo atstovui advokatui užsakius, o kitą dieną iš trečiojo asmens Valstybės įstaigos (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ gavus parengtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie ieškovui priklausantį butą, paaiškėjo, jog 2017-04-18 asmens prašymo bei tos pačios dienos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu butas buvo sunaikintas ir išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Prašymo, kurį atsakovė pateikė VĮ „Registrų centras“ kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Neringos kelias“ (toliau – ir UAB „Neringos turtas“ (kuri 2019-09-20 atskirta iš UAB „Neringos kelias“)) turinys liudija, jog tokius procesinius veiksmus, kaip nekilnojamojo daikto (patalpos) įregistravimą/išregistravimą, nuosavybės teisės į statinį išregistravimą bei paiešką nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje apie ieškovui priklausantį nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliko atsakovė. Deklaracijos turinys liudija, jog visus namo, o tuo pačiu ir ieškovui priklausančio buto sunaikinimo darbus inicijavo ir įvykdė taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“. Ieškovas, kaip buto savininkas, nebuvo informuotas atsakovės apie ketinimą sunaikinti jo nuosavybę, ji buvo sunaikinta atsakovės, nesulaukus jo pritarimo/nepritarimo tokių veiksmų atlikimui. Sprendimas sunaikinti ieškovo nuosavybę atsakovės nebuvo paskelbtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad neturėdama ieškovo įgalinimų veikti jo vardu ir administruoti šiam asmeninės nuosavybės teisme priklausantį butą, atsakovė savavališkai be buto savininko žinios ir pritarimo sunaikino šiam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl tokių veiksmų kaltininkė turėtų atlyginti ieškovui jo turto vertės netekimą pinigais. Nurodo, kad protokole nurodoma, jog susirinkime, apie kurį namo patalpų savininkams neva buvo paskelbta namo skelbimų lentoje ir išsiunčiant registruotais laiškais, dalyvavo tuo metu buvęs buto savininku P. J., kuris pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše. Tačiau pastarojo teigimu, jis nedalyvavo minėtame susirinkime, nes jam apie jį ir jo darbotvarkę nebuvo tinkamai pranešta. Vizualiai palyginus P. J. parašą susirinkimo dalyvių sąraše su 2015-11-24 dovanojimo sutartyje bei 2004-03-02 (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašytame testamente, jie skiriasi, tam turėtų būti skiriama grafologinė rašysenos ekspertizė. Tad tikėtina, jog 2015-01-14 namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas įvyko vienam iš namo bendrasavininkų jame nedalyvaujant, nes jis apie susirinkimą nebuvo informuotas. Ieškovas pastebi, kad protokolo turinys liudija, jog susirinkimo metu buvo svarstyti ir priimti sprendimai ne tik susirinkimo darbotvarkėje nurodytais, tačiau ir į ją neįtrauktais klausimais. Pirmuoju klausimu (butų savininkų supažindinimas su namo techninės būklės (ekspertizės) įvertinimu, informavimas apie pastato avarinę būklę bei kitas su pastato būkle susijusias grėsmes) buvo nuspręsta, jog namo patalpų savininkai yra supažindinti su namo techninės būklės (ekspertizė) įvertinimu. Susirinkime dalyvaujantiems patalpų savininkams įteikta atliktos ekspertizės kopija. Tad akivaizdu, jog su ekspertizės išvada savininkams turėjo būti sudaryta galimybė išsamiai susipažinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Antruoju susirinkimo klausimu buvo numatyta svarstyti sprendimą dėl namo butų savininkų iškeldinimo dėl avarinės pastato būklės ir pastato nugriovimo projekto užsakymo, tačiau šis klausimas nebuvo svarstytas ir dėl jo priimtas sprendimas. Vietoj jo buvo svarstytas į susirinkimo darbotvarkę neįtrauktas namo nugriovimo klausimas, nes neva jo techninė būklė neatitiko STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ nuostatų reikalavimų. Taip pat susirinkime neva buvo svarstytas į susirinkimo darbotvarkę neįtrauktas klausimas dėl pastato griovimo metu darbo saugos užtikrinimui pastato griovimo projekto parengimo. Šie abu klausimai 2015-01-14 namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo svarstyti pažeidžiant jų pateikimo tvarką, o priimti sprendimai apribojo P. J., kaip tuometinio buto savininko teises ir teisėtus interesus, todėl laikytini niekiniais ir negaliojančiais, nes prieštarauja impertyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir moralei ir todėl yra negaliojantys, nepriklausomai nuo to, ar yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar tokio sprendimo nėra. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad 2015-11-24 dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas turtas, kurio vertė sutartyje buvo nurodyta 10000 Eur, todėl atsakovė, neteisėtai sunaikinusi ieškovui priklausantį butą, turi atlyginti jo dovanojimo sutartyje nurodytą vertę, kurią prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. 2023-01-26 pateiktu rašytiniu pareiškimu ieškovo atstovas advokatas A. B. nurodo, kad atsižvelgiant į paskutinio teismo posėdžio liudininkų parodymus, teismo jiems užduotus klausimus bei ginčo buto vertę, nustatytą VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, ieškovas mažina savo ieškinio reikalavimus nuo 10000 Eur sumos iki 5000 Eur sumos.

4. Ieškovo atstovas advokatas A. B. prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ žinojo, jog pasikeitė buto savininkas. Abejoja ar egzistavo protokolas ir ar P. J. jį pasirašė. P. J., apklausiamas teismo posėdyje, kategoriškai neigė, kad dalyvavo susirinkime ir teigė nepasirašęs protokolo. Protokolų turinys yra identiškas, tik viename jų įrašyta, kad dalyvavo 5 bendrasavininkiai, kitame protokole, jog – 6 bendrasavininkiai. Manytina, kad susirinkimo protokolas, pateiktas savivaldybei, yra teisingas. P. J. sužinojo apie tai, kad namas bus griaunamas, pamatęs, jog teritorija aplink namą yra aptverta. Jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, jis tą pačią dieną būtų pasirašęs protokolą ir prašymą dėl socialinio būsto paskyrimo. Liudytojas M. S. nurodė, kad sprendimą nugriauti turėjo priimti visi savininkai. Susirinkimo protokole turėjo būti įrašyta ne P. J., o V. J. pavardė. Nerandant savininko, turėjo būti kreipiamasi į teismą dėl leidimo nugriauti avarinį pastatą. Įtraukti į protokolą darbotvarkėje nenumatytus klausimus galima tik tada, kai susirinkime dalyvauja visi savininkai, o to nebuvo. Savininkai su ekspetizės išvadomis turėjo būti supažindinti kur kas anksčiau, o ne susirinkimo dieną. Nebuvo svarstytas iškeldinimo iš patalpų klausimas. P. J. buvo atimta teisė spręsti dėl savo nuosavybės. Protokolo sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas atsisako pusės ieškinio vertės. Byla neturėtų būti pasipelnymo šaltinis. Būtų teisinga priteisti iš atsakovės 5000 Eur. Atstovas abejoja, jei, anot atsakovės, butas buvo bevertis, kodėl UAB „Neringos kelias“ pirko penkis butus tame pastate ir tapo nereikalingo turto savininke. Vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2015-11-19. Byloje yra du protokolai tuo pačiu numeriu, tos pačios datos, bet skirtingais duomenimis. Jei vertinti, kad vienas iš jų yra klastotė ir teisingas yra tas, kuriame įrašyti penki savininkai, kam ginčyti protokolą, nes jis yra niekinis. Visa procedūra buvo vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir ji yra atsakinga.

5. Ieškovo atstovas advokatas A. B. 2022-09-22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad būsto būklės įvertinimas atliktas 2014 m. pabaigoje, o pranešimą ieškovo atstovė S. V. gavo 2016-09-30, kai viskas jau buvo nugriauta. Bute iki 2015 m. gegužės vidurio gyveno ieškovo tėvas. Sužinojęs, kad namas bus griaunamas, P. J. kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto, 2015-05-19 pasirašė nuomos sutartį ir išsikėlė į socialinį būstą. Kad primtas sprendimas namą griauti, P. J. greičiausiai sužinojo 2015 m. gegužės mėn.

Atsiliepimas

6. Atsakovės atstovas advokatas A. J. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje pateikti duomenys iš savivaldybės apie socialinio būsto suteikimą P. J.. Prašyme dėl socialinio būsto suteikimo jis rašo, kad jo butas yra avarinės būklės name, kurį reikia nugriauti. Reiškia negalima teigti, kad P. J. nežinojo, jog namas bus griaunamas. P. J. tą patį kartoja 2015-02-24 prašyme, kuriame jis patvirtina, kad namas yra avarinės būklės. 2015-01-16 P. J. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, reiškia jis dalyvavo 2015-01-14 susirinkime ir žinojo apie buto avarinę būklę. P. J. savo rašytiniais paaiškinimais parodo, kad jis neturi lėšų buto rekonstruoti. Liudytoja S. V. parodė, kad einant pas notarę dėl dovanojimo sutarties neva pasiėmė P. J. iš avarinės būklės namo. Tačiau faktai rodo, kad prieš pasirašant dovanojimo sutartį, 2015-05-19 sudaryta nuomos sutartis, P. J. turėjo būstą, gautą iš savivaldybės ir negyveno avariniame name. Ieškovas remiasi registro duomenimis. Paskutiniai kadastriniai duomenys yra pakankami seni ir neatspindi tikros namo būklės. Vidutinė rinkos vertė yra nulis, nes namas yra nugriautas. Kad statinys buvo avarinės būklės, ginčo nėra, tai pripažino ir pats P. J.. Kad nugriauti statinį, reikalingos tam tikros lėšos, todėl galima kalbėti tik apie neigiamą būsto vertę. Statinio vertė po jo nugriovimo yra nulis. P. J. trys rašyti prašymai savivaldybei dėl socialinio būsto suteikimo įrodo, kad jis žinojo, jog statinys yra avarinės būklės ir turi būti nugriautas. Nėra pagrindo teigti, kad jis ruošėsi rekonstruoti butą ginčo name. Pasirašant dovanojimo sutartį, V. J. atstovavo giminaitė S. V., nes V. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Kad ieškovas žinojo apie tai, jog butas avarinis, nekyla abejonių. Buvo keliamas klausimas dėl rašysenos ekspertizės, tačiau į bylą įrodymai nepateikti. Atstovas mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ji nėra būsto savininkė, o tiesiog vykdė procedūrinius veiksmus dėl avarinio namo nugriovimo. Ieškinio senatis yra praleista, prašymo atstatyti senaties terminą nepareikšta. Savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas yra ieškinio senatis. P. J. nurodė, kad jo poreikiai yra nedideli, jis įpratęs gyventi paprastai, bet net su tokiais poreikiais jis nematė galimybės gyventi tame name. Pirkimo - pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad skolų nėra, bet tai nepatvirtinta jokiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymomis. P. J. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl socialinio būsto suteikimo. 2017 m. V. J. buvimas savininku neturi reikšmės, nes vyko tęstinis procesas, pradėtas nuo 2014 m. P. J. savo poziciją galėjo išreikšti ir žodžiu, yra toks dalykas kaip konkliudentiniai veiksmai.

7. Atsakovės atstovas advokatas A. J. 2022-09-22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad akivaizdu, jog ieškovas 2015 m. gegužės mėn., kai nuosavybė buvo aptverta, suprato, kad būstas bus griaunamas, todėl išsikėlė į socialinį būstą. Sakyti, kad buto savininkas nežinojo, jog būstas bus griaunamas, nėra pagrindo. Į siunčiamus laiškus būsto savininkas neatsiliepė, jų neatsiėmė. Ieškovui buvo arba privalėjo būti žinoma, kad buto būklė yra avarinė. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pastatas buvo avarinės būklės, ieškovas šių įrodymų neginčija. Namo bendraturčių reikiamu balsų skaičiumi buvo nuspręsta dėl konkurso namo nugriovimo darbams atlikti. Atsakovė vykdė priimtą sprendimą - įstatymu numatytą pareigą. Yra 2 namo bendraturčių sprendimai. Jeigu konstatuojama namo avarinė būklė, namo administratorius privalo imtis priemonių. Dėl to buvo kreiptasi dėl namo būklės įvertinimo. Atsakovė neturėjo dėl to atsiklausti namo bendraturčių nuomonės. Būklės įvertinimo akte konstatuota, kad namo techninė būklė yra tokia, jog jis gresia sugriūti ir sužaloti žmones. Tai yra privalomasis reikalavimas, kurį įvykdė atsakovė. Lėšas dėl namo remonto darbų privalėjo rinkti bendrasavininkiai. Turimos rezervinės lėšos buvo labai menkos. Iš byloje esančio priedo Nr. 4 matyti, kad buvo viešas skelbimas dėl gyventojų susirinkimo. P. J. padovanojo savo sūnui butą, jau žinodamas, kad namą ruošiamasi nugriauti. Kadangi namas buvo aptvertas, skelbimas galėjo būti pakabintas kad ir ant tvoros.

8. 2021-09-09 atsakovės atstovas advokatas A. J. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo pateikiantis įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimų nepagrįstumą: 1) UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ atliktą 2014-12-29 pastato gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimo aktą, kuriuo konstatuota, kad pastatas yra avarinės būklės. Ieškovas specialisto padarytų išvadų dėl namo avarinės būklės neneigia. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2014-10-07 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) nurodyta, kad statinys nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Iš nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad pastato savininkai turi pareigą nugriauti statinį, jeigu konstatuojama statinio avarinė būklė. Todėl ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, neįrodo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų; 2) Dokumentus, patvirtinančius reikiamų procedūrų organizavimą ir pravedimą: 2014-11-06 statinio apžiūros aktą, 2015-01-14 butų savininkų susirinkimo protokolą, atsakovės pranešimą dėl 2016-04-15 susirinkimo sušaukimo, 2016-04-15 protokolą dėl namo griovimo darbų rangovo parinkimo pagal įvykusį konkursą, konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolą, gautus pasiūlymus dėl pastato griovimo aprašo parengimo. Atsakovė teigia mananti, kad nėra tinkama atsakovė byloje, nes teisės aktuose įtvirtintą pareigą priimti sprendimus dėl avarinės būklės statinio nugriovimo įvykdė namo bendraturčiai, o atsakovė nėra gyvenamojo namo bendraturtė, ji tik administravo bendraturčiams prikausiusią bendrą dalinę nuosavybę. Nurodo, kad statinio išregistravimo pagrindas - 2017-04-18 deklaracija apie statybos užbaigimą. Bylos duomenų visuma, aplinkybė, kad ieškovas pritarė statinio griovimui, nugriautas viešame registre registruotas nekilnojamas daiktas atsakovei leidžia teigti, jog ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti apie statinio nugriovimą nuo sprendimų priėmimo momento - 2015-01-14 sprendimo nugriauti pastatą, 2017-04-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą. CK numato 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovas yra ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašo teismo ieškovo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

9. Trečiojo asmens UAB „Neringos turtas“ atstovas advokatas S. Č. su iešiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. P. J. paaiškino, kad namas buvo degęs kelis kartus, kad jame nebuvo nei elektros, nei vandens ir gyventi jame nebuvo galima. Klausimas dėl ekspertizės akto neatitikimo faktinėms aplinkybėms nekeliamas. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir pastato nugriovimas yra teisėtas veiksmas. Teiginys, kad parašas yra ne P. J., neįrodytas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet įrodymai į bylą nepateikti. Teismas turėtų kritiškai vertinti P. J. parodymus, nes posėdžio metu jis, net nežiūrėdamas į pateikiamus dokumentus, pareiškia, kad parašas tai jo, tai ne jo. Jo parodymai prieštaringi. Sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad 2015-01-14 pasirašius protokolą, jau 2015-01-16 P. J. kreipėsi dėl socialinio būsto suteikimo. Mano, kad senaties terminas yra praleistas. Galima pritaikyti 6 mėnesių senaties terminą protokolui nuginčyti. Dovanojimo sutartyje nurodyta buto vertė nėra reali. Pastatas buvo avarinis ir neremontuotinas. Pats ieškovas nežino kokia reali žala buvo padaryta, ji byloje neįrodyta. Teismas neturėtų išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip nustatyti žalą, kai visi supranta, kad butas buvo bevertis. Įrodžius, kad pastatas nebuvo avarinės būklės, būtų galima įrodinėti buto vertę.

10. Trečiojo asmens UAB „Neringos turtas“ atstovas advokatas S. Č. 2022-09-22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tretysis asmuo yra atsakovės pusėje. Mano, kad visi veiksmai buvo atlikti teisėtai. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, yra statybos teisės aktai, numatantys, kad savininkai privalo namą prižiūrėti. Kai pastato būklė kelia pavojų, turi būti priimtas sprendimas jį nugriauti.

11. Trečiojo asmens UAB „Neringos turtas“ atstovė I. D. 2021-10-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tretysis asmuo neturi atsakovei pretenzijų dėl avarinės būklės namo statinio nugriovimo.

12. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra, nurodo, kad ginčo butas 1994-08-09 – 2015-12-04 buvo registruotas nuosavybės teise P. J., o 2015-12-04 – 2017-05-05 pagal 2015-11-24 Dovanojimo sutartį Nr. 8149 buvo įregistruotas V. J.. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2017-04-18 buvo pateiktas pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalies butų savininkės UAB „Neringos kelias“ ir turto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ prašymas pagal 2017-04-18 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2017-01-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą išregistruoti nugriautą pastatą ir patalpas bei nuosavybės teises į juos, tame tarpe ir V. J. priklausantį butą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 33 punktu, kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2017-05-05 priėmė sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu) išregistruoti nugriautą pastatą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame suformuotas patalpas bei nuosavybės teises į jas, tame tarpe ir V. J. priklausantį butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

13. Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Iš trečiojo asmens gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-11-24 notarine tvarka sudaryta tarp P. J. ir V. J., atstovaujamo pagal įgaliojimą S. V., dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 8149) ieškovo V. J. tėvas P. J. padovanojo savo sūnui, t. y. ieškovui, 38,06 kv. m. bendro ploto butą - patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad vidutinė buto rinkos vertė 2420 Eur, vertės nustatymo data 2015-11-19. Šalių susitarimu dovanojamo daikto vertė – 10000 Eur.

15. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-12-04 išrašas patvirtina, kad V. J. ginčo butą, kuris pastatytas 1910 m., ir kurio vidutinė rinkos vertė 2015-11-19 masinio vertinimo metu buvo 2420 Eur, asmeninės nuosavybės teise valdė nuo 2015-12-04. Po 2017-04-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, vidutinė buto rinkos vertė buvo 0 Eur, nuosavybės teisė į jį pasibaigė 2017-05-05 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-12 išrašas). UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ atstovas M. S. ir UAB „Neringos kelias“ (iš kurios 2019-09-20 atskirta UAB „Neringos turtas“) atstovė T. D. VĮ „Registrų centras“ pateikė prašymą Nr. 14239367, kuris priimtas 2017-04-18, iki 2017-05-05 atlikti patalpų, tame tarpe ir ginčo buto, išregistravimą. Prie prašymo pridėjo rašytinį pritarimą 2015-11-26 Nr. RPP-37-151126-00053 ir deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą 2017-04-18.

16. Byloje pateiktas 2014-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ 2014-11-06 Statinio apžiūros aktas Nr. SB-AA-14-0036, kuriame nurodyta, kad būtina atlikti pastato ekspertizę.

17. UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2014-12-29 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimo aktas Nr. 14/24-ST, jo priedas.

18. Byloje pateiktas 2015-01-14 daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. SB-SP-15-0003, iš kurio matyti, kad name yra 6 butai, susirinkime dalyvavo 6 patalpų savininkai, turintys 6 balsus, t. y. 100 proc. Nurodoma, kad pranešimas apie susirinkimą paskelbtas namo skelbimų lentoje ir išsiunčiant registruotais laiškais. Susirinkimo darbotvarkės klausimai: 1) Butų savininkų supažindinimas su namo techninės būklės (ekspertizės) įvertinimu, informavimas apie pastato avarinę būklę bei kitas su pastato būkle susijusias grėsmes; 2) Sprendimo dėl namo butų savininkų išsikeldinimo dėl avarinės pastato būklės ir pastato nugriovimo projekto užsakymo; 3) Kiti patalpų savininkų iškelti klausimai. Nuspręsta: 1) Pastatą nugriauti, nes jo techninė būklė neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ nuostatų reikalavimų; 2) Pastato griovimo metu darbo saugos užtikrinimui parengti pastato griovimo projektą. Abu sprendimai priimti, balsavus „už“ šešiems, t. y. visų butų savininkams. Iš prie protokolo pridėto dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo trečiojo asmens UAB „Neringos turtas“ (tuo metu buvusios UAB „Neringos kelias“) - penkių butų savininkės, atstovas bei P. J..

19. Atsakovė pateikė į bylą P. J. 2015-02-24 ranka rašytą prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui suteikti jam socialinį būstą, nes „namas, kuriame yra mano butas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, kuris turi būti nugriautas, nepriklausomai nuo mano valios. Bute gyventi pavojinga gyvybei. < ...>.“ Iš esmės analogišką prašymą P. J. pateikė ir 2015-02-27, kartu, be kita ko, pridėdamas ir UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ raštą, kuriame nurodyta, kad 2014-09-18 buvo atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės vertinimas (ekspertizė), kurios išvadomis nustatyta avarinė pastato būklė, kad 2015-01-14 įvyko butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu savininkai informuoti apie pastato avarinę būklę, priimtas sprendimas pastatą nugriauti bei, kad 2015-01-16 gautas prašymas iš P. J. kreiptis jo vardu į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo galimybių, kadangi nugriovus namą, jis neturės kur gyventi. Prie šio rašto pridėtas 2015-01-14 daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. SB-SP-15-0003, iš esmės identiškas nurodytam sprendimo 18 punkte, tačiau jame nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 5 patalpų savininkai, turintys 5 balsus, t. y. 83 proc., jo priede – dalyvių sąraše nėra P. J. parašo.

20. Nustatyta, kad 2015-05-19 P. J. su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sudarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį (pakeistą 2016-05-02), kuria jam buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini).

21. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ 2016-04-01 pranešimo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai kviečiami 2016-04-15 į susirinkimą, kuriame, be kita ko, numatytas klausimas dėl namo nugriovimo darbų rangovo parinkimo pagal įvykusį konkursą.

22. Iš 2016-04-15 daugiabučio namo butų savininkų protokolo Nr. SB-SP-16-0054 matyti, kad susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl namo nugriovimo darbų rangovo parinkimo, nedalyvavo P. J..

23. 2016-10-03 ieškovas nuorodo per savo atstovę pagal įgaliojimą S. V. gavo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ raštą Nr. SB-RS-16-0369 „Dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) mokesčio už techninės būklės įvertinimą“ su 2015-01-14 daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, inicijuoto atsakovės, protokolo Nr. SB-SP-15-0003 kopija.

24. Liudytojas P. J. parodė, kad ginčo butą 2004 m. testamentu buvo užrašęs sūnui - ieškovui. Kai sužinojo, kad butas bus griaunamas, sudarė buto dovanojimo sūnui sutartį, nes to paprašė sūnus. Notarei nesakė, kad butas bus griaunamas, nes jis dar nebuvo pradėtas griauti. P. J. paaiškino gyvenęs antrame aukšte. Dar jam tebegyvenant, namo pirmame aukšte du kartus kilo gaisras. Jis neturėjo lėšų buto remontui. Namas buvo molinis, tokios būklės, kad jį praktiškai reikėjo iš naujo statyti. Savo butą liudytojas teigia šiek tiek paremontuodavęs. Vieną kartą kreipėsi dėl stogo, buvo pakeistas vienas šiferio lakštas. Kaimynų name nebeliko, liudytojas praktiškai liko jame vienas. Padovanojo butą sūnui, nes niekas nesumokėjo už butą. Už jį jam buvo siūloma sumokėti 3000 Eur, tiek jam atrodė per mažai. Sūnaus žmona sakė, kad „jam sumokės kapeikas“, kad geriau tegul perrašo butą jiems, o jie viską susitvarkys. Sūnus žinojo, kad namą ruošiamasi nugriauti. Ginčo bute nebuvo vandens, kai nebesusimokėjo, jam buvo atjungta ir elektra. Kažkas pavogė elektros skaitiklį, po to ir televizorių. Mano, kad 2013 m. elektros name, turbūt, jau nebebuvo. Apie 5 metus iki išsikėlimo iš buto elektros ten jau nebuvo. Liudytojas taip pat parodė, kad turi galvos traumą, atminties sutrikimų, yra gydomas psichiatrų, vartoja vaistus, gydėsi Psichikos centre dėl depresijos. Nuo 2015 m. nebevartoja alkoholio, iki tol gerdavo.

25. UAB (duomenys neskelbtini) 2022-09-27 raštu nurodė, kad P. J. 2015-10-01 – 2015-12-01 šioje įstaigoje nesilankė.

26. Liudytojas M. S. parodė, kad apie 10 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“), buvo (duomenys neskelbtini), o paskui (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėn. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Administravimo nuostatai numato, ką turi atlikti administratorius. Pamena, kad ginčo pastatas buvo avarinės būklės. Yra vykdomi nuolatiniai pastato būklės stebėjimai. Pripažinimui, kad pastatas yra avarinės būklės, samdomi ekspertai, kurie atlieka nuodugnų vertinimą, teikia išvadą dėl pastato būklės. Pagal procedūrą turėjo būti kviečiamas savininkų susirinkimas, užsakyta ekspertizė. Šiuo konkrečiu atveju nepamena ar ekspertizė buvo užsakyta bendrovės iniciatyva, ar buvo nuspręsta savininkų susirinkime. Susirinkimas tikrai vyko, sprendimas priimtas balsų dauguma. Susirinkime buvo juridinis ir fizinis asmuo. Dėl nugriovimo yra reikalingas šimtaprocentinis visų savininkų pritarimas. Buvo parengtas griovimo projektas ir pastatas nugriautas. Mano, kad susirinkimų tikrai buvo ne vienas. Nepamena, ar dėl nugriovimo buvo vienas, ar keli susirinkimai. Kiek pamena, susirinkimai vyko administratoriaus patalpose, nes M. J. g. name nebuvo tam tinkamų patalpų, namas buvo nešildomas. Dažniausiai susirinkimui pirmininkaudavo administratoriaus atstovas, bet pirmininkas galėjo būti išrinktas ir iš savininkų. Ant susirinkimo protokolo pasirašydavo patys dalyvaujantys savininkai. Negalėjo būti, kad už savininką pasirašytų kitas asmuo. Dalyvių sąrašą sudarydavo administratorius. Sąrašas būdavo atspausdinamas dažniausiai susirinkimo metu. Darbotvarkėje yra toks punktas kaip savininkų pageidavimai. Jei savininkas iškeldavo klausimą, kurį reikia spręsti savininkams balsuojant, šis klausimas į protokolą galėjo būti įrašomas ranka. Dienotvarkė būdavo numatoma jau iš anksto, todėl būdavo palikta galimybė, jeigu iškeltų klausimus, juos užfiksuoti. Protokolas dažniausiai pasirašomas susirinkimo metu, tą pačią dieną.

27. Liudytoja T. D. parodė, kad dirbo direktore UAB „Neringos kelias“, gal 2010 - 2018 m., tiksliai neatsimena. Atsimena pastatą (duomenys neskelbtini), nes dalis šio pastato (keli butai - greičiau trys) priklausė UAB „Neringos kelias“. Name niekas negyveno. Vienas iš savininkų buvo P. J.. Pamena, kad buvo kažkoks televizinis skandalas, nes P. J. buvo atėjęs atsiprašyti akcininko S. S. dėl to. Pastatas buvo administruojamas UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“, administratorius ne vieną kartą perspėjo, kad namas yra avarinės būklės. Mano, kad greičiausiai namo administratorius užsakė ekspertizę. Buvo susirinkimas, kuriame greičiausiai buvo svarstoma dėl pastato nugriovimo, liudytoja neprisimena. Pamena, kad teko bendrauti su administratoriaus darbuotoja R. Š.. Negali atsakyti į klausimą ar susirinkime dalyvavo P. J., neprisimena. Neatsimena, kur vyko susirinkimas, greičiausiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ patalpose. Neatsimena, kada būdavo surašomas ir pasirašomas susirinkimo protokolas. Negali atsakyti, kodėl surašyti du skirtingi protokolai. Teigia, kad parašai ant protokolų yra jos, bet pati protokolų ji nerašė ir nerengė, tik pasirašė. Visus susirinkimus inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“. Kai buvo svarstomi šie klausimai, P. J. name jau negyveno. Liudytoja atsimena, kad yra buvusi susirinkime kartu su P. J., bet nepamena kokie klausimai buvo svarstomi. Jis norėjo parduoti savo butą UAB „Neringos kelias“ už labai didelę, neadekvačią kainą, kuri netenkino bendrovės. Būstas buvo paverstas landyne, žmonės ten negyveno ir P. J. neketino jo renovuoti. Teko sutikti P. J. gatvėje ir jis labai džiaugėsi, kad gavo socialinį būstą. Liudytoja teigia buvusi tame name ir matė, kad jame niekas negyveno. Nebuvo visuose namo butuose, lankėsi tik toje laiptinėje, kurioje buvo bendrovės ir P. J. butai.

28. Liudytoja S. V. parodė, kad jos sesuo A. J. yra V. J. žmona. V. J. 2015-11-10 surašė jai įgaliojimą dėl atstovavimo tvarkant buto reikalus. Ji jokių pranešimų dėl buto M. J. g. negavo, jokios skelbimo lentos name nebuvo. Buto sąskaitas rasdavo ant laiptų prie buto. P. J. bute po jo padovanojimo V. J. trumpai dar gyveno, bet po to greitai išsikėlė. Nėra girdėjusi apie susirinkimą dėl namo nugriovimo, negavo jokio pranešimo. Parodė, kad 2015 m. namo būklė nebuvo gera. Pranešimuose būdavo rašoma, kad reikia mokėti už kažkokius remontus. P. J. nelabai gaudėsi dėl mokesčių mokėjimo, todėl V. J. parašė įgaliojimą liudytojai. P. J. kreipėsi į laikraštį, kariavo, nes kažkas norėjo iš jo nupirkti butą už 2000 Eur, o jį palikti be būsto. Nežino, kam V. J. buvo reikalingas tas butas M. J. g., gal norėjo turėti turtą, žemės prie jo. Jie žinojo, kad buto būklė nekokia, gal ir būtų sutikę dėl jo nugriovimo, bet niekas to nepranešė. Buto vertę nustatė notarė. Nežino, kaip dovanojimo sutartyje atsirado tekstas, kad buto kaina nustatoma šalių susitarimu. UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ buvo informuotas, kad bus naujas buto savininkas. Mano, kad pasirašant dovanojimo sutartį, P. J. vis dar gyveno tame bute, nes kai atėjo pas jį į tą butą, jis iš ten išėjo. Liudytoja sako nežinanti, ar jis ten tuo metu tebegyveno.

29. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punktą (redakcija, galiojusi deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą 2017-04-18 metu) pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Analogiškai reglementuota Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte, galiojusiame 2015-01-14 – sprendimo nugriauti statinį metu.

30. Byloje ginčo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) tuo pačiu ir jame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės, nėra. Kaip ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ar prieš tai buvęs jo savininkas būtų ketinęs jį renovuoti. Tai patvirtina byloje nenuginčyti įrodymai, aptarti sprendimo 16, 17 punktuose. Ieškovo tėvas, prieš tai buvęs ginčo buto savininku, pats namą vertino kaip avarinės būklės (sprendimo 19, 24 punktai).

31. Ieškovas teigia, kad sprendimo 18 punkte nurodyto daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolo P. J. nepasirašė, kad parašas yra ne jo, t. y. teigia, jog nedavė sutikimo nugriauti ginčo namą. Teismo vertinimu, ieškovas aplinkybės, kad liudytojas P. J. nepasirašė sprendimo 18 punkte nurodyto protokolo, byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis). Nors ir ketino, tačiau ieškovas galiausiai neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Tai, kad byloje yra iš esmės identiškas protokolas, tačiau be P. J. parašo, nepaneigia pasirašytojo dokumento buvimo. Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Neringos turtas“ pozicija, kad aplinkybę, jog ieškovo tėvas nurodo nieko nežinojęs apie 2015-01-14 gyventojų susirinkimą, paneigia ta aplinkybė, kad P. J. jau 2015-01-16 per UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto skyrimo, kadangi nugriovus namą, jis neturės kur gyventi.

32. Nors ieškovas nurodo, kad sutikimo nugriauti namą jo tėvas nedavė ir ant protokolo, kuriame įtvirtintas sprendimas nugriauti pastatą, nepasirašė, tačiau šio dokumento, jo galimo neteisėtumo, ar bet kurio kito, susijusio su ginčo namo ar jame buvusio ginčo buto nugriovimu, jo išregistravimo iš registrų įstaigos, byloje neginčija. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, straipsnio sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra.

33. CK 4.85 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi 2015-01-14) nustato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas teigia sužinojęs apie 2015-01-14 protokolą 2016-10-03 (sprendimo 23 punktas). Atsakovė pažymi, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti (CK 1.124 straipsnis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nėra pareikštas reikalavimas nuginčyti ar pripažinti niekiniu ginčo 2015-01-14 protokolą ir jame užfiksuotą sprendimą pastatą nugriauti, nespręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo.

34. Ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovės 5000 Eur piniginę kompensaciją už jo ginčo buto sunaikinimą. Šis reikalavimas tiek atsakovės, tiek teismo vertinamas kaip reikalavimas atlyginti žalą.

35. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, įvertinus bylos medžiagą, į tai, kad jau dovanojimo sandorio metu ieškovui buvo žinoma apie sprendimą nugriauti ginčo namą, į VĮ „Registrų centras“ 2017-05-05 priimtą sprendimą išregistruoti nugriautą pastatą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo išviešinimą, konstatuotina, kad šiam reikalavimui pareikšti yra suėjusi ieškinio senatis. Ieškovas neprašo atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

36. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

37. Vistik nagrinėjamu atveju teismas mano esant reikalinga pasisakyti dėl reikalavimo atlyginti žalą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

39. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, atliktų atsakovės, nenurodė, kokias teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai ir šių aplinkybių neįrodė. Taip pat neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų: kad žala kilo dėl atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jos dydžio. Todėl esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

40. Sutiktina su atsakovės atstovo advokato A. J. argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį tik įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams, o sprendimus priima namo gyventojai, todėl nėra tinkama atsakovė byloje. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

41. Ieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Neringos turtas“ ir 63,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),

- 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neringos turtas“, juridinio asmens kodas 305433460,

- 63,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis