- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1690-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23273-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. (E. J.) ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės E. M. 4 282,32 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:
1.1. 2020 m. gruodžio 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – ir Sutartis) išnuomojo atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
1.2. 2022 m. birželio mėnesį ieškovas gavo pranešimą iš Buto kaimynų, kad atsakovė pastebėta su šunimi, nors pagal Sutartį, Bute laikyti gyvūnus be raštiško ieškovo sutikimo draudžiama. Ieškovas, pasinaudojęs Sutartyje numatyta teise apžiūrėti Butą, 2022 m. birželio 14 d., suderinęs su atsakove, Butą apžiūrėjo. Apžiūros metu pasitvirtino pranešimas, kad Bute, be ieškovo rašytinio sutikimo, laikomas šuo, todėl 2022 m. birželio 20 d. raštu, el. paštu, įspėjo atsakovę, kad 2022 m. birželio 14 d. buvo užfiksuota, jog patalpomis ji naudojasi ne pagal Sutartyje nurodytas sąlygas – be nuomotojo rašytinio sutikimo laiko gyvūną. 2022 m. liepos 21 d. ieškovas, pakartotinai patikrinęs Butą, nustatė, kad Sutarties pažeidimas nepašalintas – Bute toliau laikomas gyvūnas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsakovei fiziškai įteikė ir el. paštu išsiuntė 2022 m. liepos 24 d. Pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą.
1.3. 2022 m. liepos 27 d. atsakovė perdavė patalpas ir šalys pasirašė Priedą Nr. 2 prie 2020 m. gruodžio 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties – priėmimo-perdavimo aktą (toliau – ir Perdavimo-priėmimo aktas). Perdavimo-priėmimo akte atsakovė pripažino ir sutiko atlyginti žalą dėl suplėšytų šilkinių užuolaidų, sudaužyto kavos staliuko, taip pat sumokėti už patalpų valymą bei nesumokėtus komunalinius mokesčius.
1.4. Kitą dieną (2022 m. liepos 28 d.) ieškovas papildomai iškvietė antstolę Brigitą Palavinskienę, kad šį užfiksuotų Butui padarytą žalą. Antstolė 2022 m. liepos 28 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti duomenys rodo, jog žala padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, ypač įvertinus šilkinių užuolaidų sugadinimo mastą ir pažeidimų pobūdį.
1.5. Ieškovas skolos ir nuostolių dengimui įskaitė 103,23 Eur atsakovės nuomos mokesčio permoką už 2022 m. liepos mėn. keturias dienas ir 1500 Eur atsakovės sumokėtą depozitą. Siuntė jai pretenziją, detalizuodamas, ką įskaitė ir kokia žala liko neatlyginta, tačiau atsakovė nereagavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutikinimą su ieškiniu grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovė nurodė, kad apžiūrint perduodamą Butą pati nedalyvavo. Tačiau paprašė, kad kartu su ieškovu apžiūroje dalyvautų jos draugas R. B.. Apžiūrint butą nuolat palaikė ryšį su R. B.. Jis informavo, kad ieškovui apžiūrint butą ant vienų užuolaidų (virtuvės) ieškovas nurodė (parodė) skylę. Taip pat užfiksuotas nuskilęs žurnalinio staliuko stiklas.
2.2. Ieškovas pilnai ir nuosekliai apžiūrėjęs Butą, jame buvusius daiktus (baldus, užuolaidas, kitus daiktus), pats surašė Perdavimo-priėmimo aktą, kuriame ir nurodė apie sugadintą užuolaidą ir žurnalinį staliuką (pirmame punkte). Taip pat ieškovas šiame akte nurodė ir dėl mokėtinų mokesčių už butą. R. B. šį aktą atvežė jai į darbą susipažinti. Nors ir žinojo, kad užuolaidos tikrai nesugadino (tačiau pradėjusi nuomoti butą (priimdama butą nuomai) atidžiai užuolaidų neapžiūrinėjo), o žurnalinis staliukas skilo jai iškraustant daiktus iš buto (per neatsargumą užkliudžius daiktais), su nurodytais trūkumais sutiko.
2.3. Pažymėjo, kad pagal Sutartį, ieškovui buvo sumokėjusi 1 500 Eur depozitą (užstatą), bei egzistavo 103,23 Eur permoka. Reiškia, egzistavo ieškovo prievolė jai 1 603,23 Eur sumai, ir atitinkamai jos prievolės ieškovui. Nusprendė nesiginčyti su ieškovu dėl aplinkybių nurodytų Perdavimo-priėmimo akte ir sutiko, kad jo nuostoliai už užuolaidą, staliuką, bei komunalinius mokesčius ir valymą būtų įskaityti į minėtą sumą, todėl Perdavimo-priėmimo aktą pasirašė, jį nusifotografavo ir R. B. jį nuvežė bei atidavė ieškovui. R. B. teigimu, ieškovas perskaitė bei sutiko su jame nurodytomis jos pastabomis dėl įskaitymo, jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė.
2.4. Vertina, kad pagrįstai manė (ir mano šiuo metu), jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas, jos prievolės ieškovui yra pasibaigusios. Vėliau ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, reikalauti visiškai nepagrįstų piniginių sumų už sugadintas užuolaidas (jau už kelias (visas), o ne už vieną) bei staliuką.
2.5. Ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti skolą už 2022 m. birželio, liepos mėnesių buto nuomos, komunalinius mokesčius yra nepagrįsti, nes ši prievolė pasibaigusi, kaip minėta CK 6.130 straipsnio pagrindu, t. y. įskaitymu. Ši suma sudarė 505,97 Eur. Lygiai taip pat įskaityta ir 100 Eur bauda už neišvalytas patalpas, turint omenyje ir tai, jog pagal Sutarties 4.3 punktą, užstatas gali būti įskaitomas į nuomininko nesumokėtas sumas. Ieškovo naudai dar liko 997,26 Eur, kuriuos sutiko įskaityti (ir įskaitė) į ieškovo patirtą žalą dėl virtuvės užuolaidos ir staliuko sugadinimo.
2.6. Jeigu ieškovas ir turėjo reikalavimo teisę dėl žalos (nuostolių atlyginimo) tai tik dėl minėtame akte nurodytų sugadinimų. Sutarties 11.2 punkte, kuris iš esmės ir reglamentuoja žalos atlyginimo klausimus, nurodyta, jog tarp šalių pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas, ir nuomotojas (ieškovas) likus ne mažiau kaip 48 val., apžiūri patalpas (Butą). Taigi, jeigu ieškovas ir turėjo reikalavimo teisę dėl žalos (nuostolių atlyginimo) tai tik dėl minėtame akte nurodytų sugadinimų, nes kaip jau buvo minėta, ieškovas atidžiai ir nuosekliai apžiūrėjo visą butą, visus daiktus, užuolaidas ir t. t., ir jokių pretenzijų dėl kitų (išskyrus virtuvės) užuolaidų sugadinimo (jo buvimo apžiūros metu), nereiškė ir nenurodė.
2.7. Be to, ieškovo pateiktas antstolės 2022 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitinka šiam dokumentui įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi antstolis fiksuoja tiek ieškovo, tiek M. D. (ieškovo dukros) nuomones, pastebėjimus, dėmesio atkreipimus ir pan., t. y. pažeidžiant objektyvumo, ir nešališkumo principus, todėl toks dokumentas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.
2.8. Ieškovo pateikti dokumentai (komerciniai pasiūlymai) dėl užuolaidų (konkrečiai dėl vienos užuolaidos) neįrodo jo patirtos žalos (nuostolių) dydžio. Akivaizdu, kad užuolaida nebuvo nauja. Jokių duomenų, įrodymų apie tai kada, už kokią kainą šią užuolaidą įsigijo, ieškovas nepateikė. Neabejotina, jog nenauja, turinti natūralių nusidėvėjimo požymių užuolaida, negali būti vertinama taip pat, kaip nauja užuolaida. Taigi, ieškovo reikalavimas atlyginti 4 462 Eur už tariamą visų užuolaidų sugadinimą yra nei pagrįstas, nei įrodytas ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų.
2.9. Ieškovas žalos dydžio dėl sugadinto staliuko ieškinio pagrindu faktiškai net neįrodinėja, apsiribodamas (pateikdamas) vienintelę nuorodą į internetinę parduotuvę, bei, jo nuomone, staliuko panašumą. Jokių kitų duomenų, įrodymų ieškovas apie tai, kada, už kokią kainą šį staliuką įsigijo, nepateikė. Be to, jis nenaujas, turintis natūralių nusidėvėjimo požymių. Pagal internetinių parduotuvių duomenis, naują panašų staliuką galima įsigyti nuo 44 Eur iki 255 Eur kainą, o nenaują (dėvėtą) dar pigiau. Todėl ieškovo teiginys (nuomonė), jog šis sugadintas staliukas vertas (dėl to patirti nuostoliai sudaro) 506 Eur nepagrįstas ir neįrodytas.
3. Ieškovas dublike nurodė, kad palaikė ieškinyje pareikštus prašymus. Atsikirsdamas į atsiliepime nurodytus argumentus nurodė, kad:
3.1. Antstolis turi teisę fiksuoti paslaugos užsakovo nurodomas faktines aplinkybes ir teisės aktai to nedraudžia. Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2022 m. liepos 28 d., t. y. 1 dieną po Buto grąžinimo, o Sutarties 11.2 punktas suteikia teisę ieškovui pretenzijas reikšti per 10 dienų nuo nuomininko (atsakovės) išsikėlimo momento.
3.2. Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, jai nesilaikius Sutarties sąlygų ir laikant naminį gyvūną Bute. Byloje yra pateikti duomenys apie Sutarties nutraukimą ir įspėjimus atsakovei, Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas nėra ginčijamas. Tai yra svarbu, kadangi žala užuolaidoms yra galimai padaryta atsakovės šuns, t. y. žala užuolaidoms atsirado kaip tiesioginė Sutarties reikalavimo nelaikyti gyvūnų Bute pasekmė.
3.3. Nurodė, kad, reaguodamas į atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl žalos dydžio, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus UAB „Smart claims“ žalos dydžiui nustatyti, kurie 2023 m. sausio 26 d. pateikė išvadą Nr. W/23/01/0018 dėl Butui padarytos žalos dydžio (toliau – ir UAB „Smart claims“ išvada). Šioje išvadoje pažymėta, kad visos 3 užuolaidos apatinėje dalyje yra sugadintos: daugybinės skylės, nuo 1 kv. cm. iki 30 kv. cm. ploto; skylių kraštai nelygūs, apibrizgę, skylės nėra iškirptos žirklėmis ir/ar kitu aštriu daiktu; skylės yra kiauryminės, tai nėra įplėšimai, neatsargiai kliudžius aštriu daiktu; defektų pobūdis ir vieta indikuoja, kad labiausiai tikėtina sugadinimo priežastis yra naminio gyvūno poveikio rezultatas/suplėšymai/išgraužimai. Nurodyti rašytiniai įrodymai leidžia identifikuoti, kad žala Butui buvo padaryta laikotarpiu, kai Butu naudojosi atsakovė. UAB „Smart claims“ išvadoje taip pat pažymėta, kad analogiškos medžiagos ir matmenų užuolaidų pasiuvimo ir pakabinimo kaina yra 4 462 Eur, o analogiško sudaužytam staliukui kaina yra vertinama 506 Eur.
3.4. Pažymėjo, kad nėra išsaugojęs užuolaidų ir kavos staliuko įsigijimo dokumentų, kadangi neturėjo teisinės pareigos tokius dokumentus rinkti ir negalėjo numanyti ar pagrįstai tikėtis neteisėtų atsakovės veiksmų sugadinant jo turtą.
3.5. Atsakydamas į keliamą klausimą dėl daiktų nusidėvėjimo nurodė, kad siekia kompensuoti savo praradimus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų netinkamai vykdant Sutartį, t. y. reikalauja visiškai pašalinti atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmes. Atsakovė nepateikia jokių objektyvių duomenų kiek kainuotų žalos užuolaidoms šalinimas jai priimtinu būdu (įvertinant nusidėvėjimą, perkant dėvėtus daiktus) ar bet kokiu kitu alternatyviu būdu, o tik neigia jo pateiktus įrodymus. Jeigu atsakovė turi duomenų apie galimybę pigiau pašalinti Sutarties pažeidimo pasekmes, tokie rašytiniai įrodymai turėtų būti pateikti į Bylą vertinimui, o jų nepateikus, turėtų būti vadovaujamasi esamais.
4. Atsakovė triplike nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus atsikirtimus. Papildomai pažymėjo, kad:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovo nurodomas Sutarties 11.2 punktas suteikia jam teisę reikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo per 10 dienų po nuomininko išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Taigi, pretenzijų reiškimas siejamas su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu, kas ir buvo atlikta. Tačiau tai nereiškia, kad šalys sulygo ir ieškovui suteikiama teisė perėmus patalpas savo dispozicijon iš naujo ir vienašališkai fiksuoti patalpų ar turto pažeidimus. Šiuo atveju ieškovo nurodoma faktinė aplinkybė, kad antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo įvyko kitą dieną, teisiškai nėra svarbi, nes patalpos jau buvo grąžintos ieškovui, kaip tai numatyta Sutarties 12.6 punkte.
4.2. Ieškovo pateikta UAB „Smart claims“ išvada, jog užuolaidų sugadinimai atsirado dėl naminio gyvūno poveikio, niekuo nepagrįsta, kadangi neaišku, kokios srities ekspertai yra M. D. ir S. T., kokia jų kvalifikacija ir pan., nes tokios išvados reikalauja specialiųjų (trasologijos) žinių.
4.3. Ieškovo bandymas vertinti staliuką 506 Eur suma laikytinas piktnaudžiavimu teise. Pažymėjo, kad jai pavyko rasti prekyboje tokį patį staliuką, kuris buvo pas ieškovą (ir buvo sugadintas). Priešingai nei teigia ieškovas, jo vertė yra 139 Eur, o ne 506 Eur.
4.4. Nors ieškovas ir nėra pateikęs aiškių duomenų (įrodymų) apie tikslų užuolaidų dydį (matmenis), nurodant, jog reikia 14 metrų, tikėtina, jog galimai užuolaidos virtuvėje yra 3,5 metrų. Nurodė, kad kreipėsi į „Admaja“, prekiaujančia tokiomis užuolaidomis (100 proc. šilkas), ir taip pat gavo komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta tokių užuolaidų 1 metro kaina su pamušalu, pasiuvimu, lyginimu ir t. t. Tai sudarytų 238,15 Eur/m. Reiškia, Perdavimo-priėmimo akte nurodytos sugadintos užuolaidos vertė (ir šiuo atveju naujos užuolaidos, neįvertinus nusidėvėjimo), sudarytų 833,52 Eur (3,5 m. x 238,15 Eur/m), t. y. ieškovui likusi suma (858,26 Eur) pilnai šią žalą kompensuoja ir jis neturi jokios reikalavimo teisės jos atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui 3 915,32 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 382,82 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog būtent atsakovė atliko ieškovo nurodomus Buto apgadinimus: sugadino virtuvės užuolaidas ir sulaužė stiklinį staliuką (ką patvirtino/pripažino ir pati atsakovė), taip pat sugadino užuolaidas, esančias svetainėje. Nurodė, kad šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina ieškovo pateiktas antstolės 2022 m. liepos 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (kuriuo nėra pagrindo abejoti ir/ar juo nesiremti, kaip kad prašė atsakovė) ir prie jo pridėtos nuotraukos, vaizdo medžiaga, padaryti kitą dieną po šalių Perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad kartu su Sutartimi tarp šalių buvo pasirašytas ir perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nebuvo užfiksuota jokių buto sugadinimų/defektų, taip pat atsakovė per visą nuomos laikotarpį (daugiau nei 1,5 metų) nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl buto kokybės/apgadinimų ir pan. (byloje tokių duomenų nepateikta), todėl laikė, jog butas atsakovei perduotas tvarkingas – įskaitant užuolaidas ir stiklinį staliuką.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyto turto (staliuko ir užuolaidų) apgadinimus konstatavo ir jo pasitelkti tretieji asmenys – UAB „Smart Claims“. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, sudarant Perdavimo-priėmimo aktą, nenurodė svetainės užuolaidų sugadinimų, nepaneigia jo teisės tokias pretenzijas reikšti atsakovei ir vėliau (kaip kad atsitiko ir šiuo atveju); tokia galimybė buvo numatyta ir Sutarties 11.2 punkte, kuriame ieškovui suteikta teisė pretenzijas dėl žalos atlyginimo reikšti per 10 kalendorinių dienų po atsakovės išsikėlimo momento ir atitinkamai po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (priešingai nei siekė aiškinti atsakovė).
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pritarė ieškovo pozicijai, kad dėl didelio užuolaidų kiekio, jų suklostavimo, drapiravimo, svetainės užuolaidų sugadinimų ieškovas su sutuoktine galėjo ir nepastebėti buto perdavimo metu (2022 m. liepos 27 d.); šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir antstolės darytas vaizdo įrašas, iš kurio matosi, jog sugadinimai/skylės ant minėtų užuolaidų buvo surastos bei užfiksuotos ne iš karto.
10. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės (ir liudytojo R. B.) poziciją, kad užuolaidų sugadinimai galimai jau buvo iki nuomos sutarties pradžios, arba atsirado tarp buto perdavimo 2022 m. liepos 27 d. ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. liepos 28 d., kadangi atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų; tuo labiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog ieškovas (ir su juo susiję asmenys) iš karto po atsakovės buto perdavimo būtų suinteresuoti patys gadinti jiems priklausančio buto turtą. Be to, teismas šiuo atveju atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek virtuvės užuolaidų, tiek svetainės užuolaidų sugadinimai iš esmės yra identiško pobūdžio, todėl, labiausiai tikėtina, buvo atlikti panašiu laikotarpiu ir aplinkybėmis. Nors šiuo atveju teisiškai nereikšminga kokiomis aplinkybėmis minėtos užuolaidos buvo sugadintos, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog jos, kaip konstatavo ir ieškovo pasitelkti ekspertai, atsirado dėl atsakovės ginčo bute laikyto (ką atsakovė patvirtino) naminio gyvūno poveikio.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė byloje, jog Butas – jame esantys daiktai: stiklinis staliukas ir trys užuolaidos, atsakovės buvo apgadintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o padaryti atsakovei gyvenant ginčo bute ir netinkamai juo naudojantis (be kita ko, nesilaikant nuomos sutarties sąlygų – bute laikant naminį gyvūną). Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, teismas nenustatė.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas įrodė, jog sugadintų trijų užuolaidų vertė (pagal UAB „Retroforma“ pateiktą komercinį pasiūlymą, kuris iš esmės buvo mažiausias iš visų į bylą pateiktų) sudaro 4 462 Eur; kiti į bylą pateikti pasiūlymai dėl užuolaidų buvo gerokai brangesni (ką nurodė ir UAB „Smart Claims“ išvadoje); be to, net ir pačios atsakovės pateiktame „Admaja“ pasiūlyme nurodyta 238,15 Eur/m kaina, apskaičiavus visų keistinų užuolaidų kainą, būtų gerokai didesnė nei ieškovo nurodyta 4 462 Eur, t. y. 7 620,80 Eur (238,15 Eur x 32 m). Teismas pažymėjo, jog pati „Admaja“ nurodė, jog vien tik virtuvės užuolaidų keitimui būtų reikalinga 14 m audinio, o tai sudarytų 3 334,10 Eur (14 m x 238,15 Eur/m) sumą; tuo tarpu svetainės užuolaidos buvo/yra dvigubos, t. y. gerokai didesnės (ginčo dėl to byloje nekilo). Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors, kaip nustatyta byloje, virtuvės užuolaidų plotis sudarė apie 3,5 m, o svetainės – apie 11 m (5,5 m x 2), tokių užuolaidų pasiuvimui, labiausiai tikėtina, reikalinga gerokai daugiau audinio (UAB „Retroforma nurodė 32 m. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti nurodytu kiekiu, atsakovė jo taip pat nenuginčijo, kadangi, kaip paaiškino ieškovas ir iš esmės nurodė atsakovės nurodyta „Admaja“ – užuolaidų šilko audinys yra pakankamai siauras (iki 1,5 m), todėl ieškovo nurodytų užuolaidų susiuvimui šilko audinys turėtų būti susiuvamas, atitinkamai jo reikia daugiau.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog sulaužyto/sugadinto stiklinio staliuko rinkos vertė šiuo metu sudaro 139 Eur, pateikdama iš esmės identiško staliuko (tiek išvaizdos (stiklo išlenkimai, kojelės ir pan.), tiek išmatavimų, tiek medžiagos, iš kurios padarytas staliukas, t. y. stiklo) pardavimo skelbimą („Baldų perlai“ skelbimas); tuo tarpu ieškovo pateiktas parduotuvės „berry“ staliuko pavyzdys – 506 Eur kainos, iš esmės skiriasi nuo sugadinto ginčo staliuko (ką iš esmės pripažino ir pats ieškovas), todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vadovosi būtent atsakovės pateiktu skelbimu ir vertino, jog sugadinto stiklinio staliuko vertė sudaro 139 Eur.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė ir 311,58 Eur išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ginčijamas sprendimas dalyje dėl žalos priteisimo už ieškovui priklausančių svetainės užuolaidų sugadinimą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
15.2. 2022 m. liepos 27 d. Buto perdavime dalyvavo pats ieškovas, jo sutuoktinė (H. J.) ir R. B. Tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, pripažino, jog buto perdavimo metu apžiūrėjo visas užuolaidas (prieš tai pamatę sugadintas virtuvės užuolaidas ir staliuką). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo sutuoktinė nurodė, jog jie galėjo nepastebėti (nepastebėjo) svetainės užuolaidų sugadinimo. Tačiau jų nepastabėjo ir R. B. (nes jų ir nebuvo). Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad taip galėjo atsitikti dėl tariamo didelio kiekio užuolaidų, jų suklostavimo ir drapiravimo. Pirmosios instancijos teismas net nepasisakė (neįvertino) kas yra užuolaidų suklostavimas, drapiravimas ir kaip tai gali įtakoti asmens gebėjimą pastebėti/nepastebėti jų sugadinimą (daug ir įvairaus dydžio skylių užuolaidų apačioje), ir kaip tuos sugadinimus, be jokių problemų, kitą dieną pastebėjo M. D. (ieškovo dukra).
15.3. Tiek UAB „Smart claims“ išvadoje, tiek antstolės faktinių aplinkybių protokole nurodyta, jog visose užuolaidose užfiksuotos daugybinės skylės, nuo 1 kv. cm., iki 30 kv. cm. (pakankamai didelio) ploto. Pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio pagrindo konstatavo, jog antstolio atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo metu, užuolaidų sugadinimas buvo surastas ne iš karto. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nuomonę dėl sunkumo rasti skyles užuolaidose išdėstė ne antstolė, o liudytoja M. D. Atsakovės teigimu, iš esmės faktiškai visas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paremtas tiek ieškovo, tiek M. D. nuomone, pastebėjimais, dėmesio atkreipimais, tokiu būdu pažeidžiant objektyvumo ir nešališkumo principus.
15.4. Be to, atsakovė nurodė, kad užuolaidos klostuojamos viršuje, todėl susidariusios bangelės apačioje jau nebūna tokios tankios, ir nesudaro sunkumų pamatyti skyles, įvertinus aplinkybę, jog ieškovas ir jo sutuoktinė jau buvo pamatę užuolaidų sugadinimą virtuvėje.
15.5. Akcentavo, kad vidutinio rūpestingumo, apdairumo reikalavimai keliami visiems civilinių teisinių santykių dalyviams, todėl tiek priėmus butą, tiek jį perdavus ieškovui šie reikalavimai galiojo abejoms šalims ir turėjo būti taikomi. Taigi, jokių svetainės užuolaidos pažeidimų, perduodant butą ieškovui, nebuvo ir jų nebuvo užfiksuota. Aplinkybė, jog kitą dieną (2022 m. liepos 28 d.) tokie svetainės užuolaidų sugadinimai jau buvo pastebėti, teisiškai nėra svarbi ir negali būti pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog mažai tikėtina, kad ieškovas (su juo susiję asmenys) po buto perdavimo būtų suinteresuoti patys gadinti savo turtą, ar šie apgadinimai atsirado po nuomos sutarties nutraukimo (buto perdavimo), laikytini prielaida, nes tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė teismui tvirtino, jog M. D. neturėjo buto raktų, ir į butą daugiau niekas negalėjo patekti. Tačiau nustatyta, jog M. D. buto raktus turėjo, ir į butą patekti galėjo bei, tariamai, pamatė svetainės užuolaidų sugadinimus.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovė nurodė, kad nesutinka ir su ginčijamame sprendime pateiktu Sutarties 11.2 punkto aiškinimu. Minėtame sutarties punkte nuomotojui suteikiama galimybė pareikšti pretenziją per 10 dienų nuo nuomininko išsikėlimo. Tačiau tokia pretenzija saistoma tarp šalių perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (jo turiniu), t. y. tokiame akte nustatytų buto pažeidimų/sugadinimų apimtimi. Priešingu atveju reikštų, kad net ir nesant nustatytų turto pažeidimų perdavimo-priėmimo akte, nuomotojas gali reikšti pretenzijas. Sistemiškai aiškinant ir Sutarties 11.3 punkto nuostatą, būtent joje ir kalbama apie galimybę skirti ekspertus, jeigu nesutariama dėl žalos dydžio, o ne paties žalos mąsto (turto pažeidimų/sugadinimų apimties). Toks sutarties nuostatų aiškinimas, atitinka CK 6.193 straipsnio nuostatas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
15.7. Atsakovė, pasisakydama dėl žalos dydžio, nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad žalos dydį būtina nustatyti tiksliai, įgyvendinti teisingos žalos atlyginimo principą, tačiau įvertindamas (nustatydamas) sugadintų užuolaidų vertę šiuos principus pažeidė. Byloje nėra jokių patikimų, aiškiai matomų duomenų apie sugadintų užuolaidų tikslų dydį (kiekį). Ginčijamame sprendime visur nurodoma apie 3,5 m, 11 m, iki 1,5 m ir pan. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įsitikinti (nustatyti) tikslaus užuolaidų dydžio. Tai yra svarbu, nes nuo jų dydžio priklauso jų vertė (kaina). Pirmosios instancijos teismas ieškovo tariamai patirtos žalos dydį (dėl sugadintų užuolaidų) nustatė iš ieškovo pateikto (gauto) bendrovės, užsiimančios užuolaidų prekyba, komercinio pasiūlymo. Tačiau nebuvo įvertintos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios įtakos žalos dydžiui nustatyti. Akivaizdu, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų bent jau kada jis įsigijo užuolaidas, nekalbant jau apie už kokią kainą jas įsigijo. Ieškovo ir jo sutuoktinės teigimu, užuolaidos bute naudojamos nuo 2017-2018 metų, o butas buvo visą laiką nuomojamas, tiek trumpalaikėms, tiek ilgesnėms nuomoms. Reiškia, bet kuriuo atveju, 2022 m. liepos 27 d. buto perdavimo metu, užuolaidos jau nebuvo naujos. O ir iš pateiktų užuolaidų fotonuotraukų akivaizdžiai matosi jų natūralus nusidėvėjimas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas užuolaidų vertę, privalėjo įvertinti ir jų nusidėvėjimą, t. y. vertė negalėjo būti siejama su šiuo metu siūlomomis naujų užuolaidų kainomis, ir tai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymi, kad nustačius tokį, kaip naujų užuolaidų kaina, žalos dydį, ieškovas nepagrįstai praturtės jos sąskaita.
16. Ieškovas E. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
16.1. Ieškovas įrodė, jog Buto apgadinimai atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai Butas buvo perduotas nuomai atsakovei. Atsakovės teikiami deklaratyvūs argumentai, kad sekančią dieną po Buto perdavimo užfiksuoti Buto apgadinimai atsirado ne dėl jos kaltės yra neįrodyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, neiškėlė jokios įtikinamos versijos, kaip buvo sugadintos užuolaidos svetainėje (virtuvės užuolaidų apgadinimai pripažįstami).
16.2. Atsakovė, kaip nuomininkė, turi pareigą grąžinti jai išnuomotą daiktą ir dalyvauti jo grąžinimo procedūroje arba atsiųsti tinkamai įgaliotą asmenį. Šios pareigos atsakovė neįvykdė ir Buto grąžinimo procedūroje nedalyvavo, jos atsiųstas asmuo nebuvo tinkamai įgaliotas ir nesiėmė spręsti jokių su Sutartimi susijusių klausimų, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Netinkamai perdavusi (grąžinusi) Butą atsakovė prisiima ir didesnę riziką dėl Buto apgadinimų fiksavimo tvarkos.
Šalies argumentai
16.3. Pažymėjo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu nuomos Sutarties 11.2 punkto aiškinimu. Nurodo, kad neužfiksavęs apgadinimų perdavimo-priėmimo aktu nepraranda teisės jų įrodinėti apskritai, o tik praranda galimybę juos įrodinėti konkrečiu dokumentu ir prisiima naštą pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių jo poziciją.
16.4. Sutartyje įtvirtinta, jog atsakovei yra perduodamos ne atskiros užuolaidos, o jų komplektas. Tai reiškia, kad įrodžius (atsakovei apeliacinės instancijos teisme jau ir pripažįstant), kad užuolaidos buvo sugadintos, reikalinga pakeisti visą užuolaidų komplektą. Taip pat pažymėjo, kad užuolaidų matmenys buvo įvertinti UAB „Smart claims“ išvadoje. Įrodinėjimo dalykas byloje buvo ne užuolaidų metrai ir centimetrai, o prarasto turto atkuriamoji vertė.
16.5. Atsakovė turėjo visas galimybes užsakyti ir į bylą pateikti kitą specialisto išvadą, prašyti byloje skirti ekspertizę, kuria būtų paneigta UAB „Smart claims“ išvada, tačiau tokiomis savo teisėmis nesinaudojo.
16.6. Akcentavo, kad priteisus jam žalą nepagrįstai nepraturtėjo, jo vienintelis siekis – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovui priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
20. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. gruodžio 15 d. laikotarpiui išnuomojo atsakovei 2 kambarių butą su terasa ir parkavimo vieta, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 15 d. tarp šalių sudarytas Susitarimas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo Sutarties galiojimas pratęstas vienerių metų laikotarpiui – nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. birželio 20 d. raštu, el. paštu, įspėjo atsakovę, jog 2022 m. birželio 14 d. buvo užfiksuota, kad patalpomis ji naudojasi ne pagal Sutartyje nurodytas sąlygas (be ieškovo rašytinio sutikimo laiko gyvūną – šunį, Sutarties 8.1 punktas), Ieškovas 2022 m. liepos 24 d. Pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą informavo atsakovę, kad ji per 7 dienas nuo pirmojo Sutarties pažeidimo ir rašytinio įspėjimo apie tai, pažeidimo nepašalino, t.y. Bute toliau laiko gyvūną, todėl ieškovas vienašališkai nutraukia sutartį. Buto perdavime, kuris vyko 2022 m. liepos 27 d., dalyvavo ieškovas ir jo sutuoktinė bei atsakovės draugas R. B. 2022 m. liepos 27 d tarp šalių sudarytas Priedas Nr. 2 prie 2020 m. gruodžio 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties – priėmimo-perdavimo aktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad suplėšyta prie virtuvės esanti šilkinė užuolaida bei sudaužytas stiklinis žurnalinis staliukas (šalių paaiškinimu, R. B. šį perdavimo-priėmimo aktą tą pačią dieną nuvežė pasirašyti atsakovei bei grąžino ieškovui). Ieškovas aiškina, kad kitą dieną, 2022 m. liepos 28 d., buvo pastebėta, jog sugadintos ir kitos, tame pačiame gyvenamajame kambaryje (kambaryje yra virtuvės ir svetainės zonos) esančios, šilkinės užuolaidos. Antstolės 2022 m. liepos 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad Buto apžiūros metu ieškovas atkreipė dėmesį, jog sugadintos naktinės užuolaidos, kurios yra brangios ir pasiūtos iš natūralaus šilko medžiagos su pamušalu; pasak ieškovo, gyvenamajame kambaryje kabo 3 naktinės užuolaidos ant dviejų langų, yra pakabinta 11 metų ant vieno lango ir 3,5 metrų ant kito lango; taip pat konstatuota, kad sugadinimai yra ant visų šių užuolaidų: nevienodo dydžio skylės, siūlų sutraukimai, audinio struktūros pažeidimai ir kt. (detali konstatavimo eiga užfiksuota vaizdo įraše ir fotofiksacijose, kurios pridėtos prie šio protokolo).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė sutartį, laikydama išsinuomotame bute šunį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo aplinkybių. Faktiškai atsakovė pripažįsta ir faktą, jog tam tikrą žalą ieškovo turtui padarė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovui priteistas žalos atlyginimas už 2 naktines svetainės užuolaidas, apie kurių sugadinimą nebuvo pažymėta Priėmimo-perdavimo akte. Atsakovė teigia, kad jokių svetainės užuolaidos pažeidimų, perduodant butą ieškovui, nebuvo, ir jų nebuvo užfiksuota, taigi, ji neturi pareigos atlyginti už jų sugadinimą, juolab pirmosios instancijos teismo priteistą sumą, kuri stokoja pagrindimo. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašydamas palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ieškovo teisės reikalauti žalos už sugadintas svetainės užuolaidas
22. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra ginčo, kad sutartį atsakovė pažeidė, laikydama išsinuomotame bute šunį. Atsakovės teigimu ieškovas pažeidė sutartį, pretenziją dėl sugadintų užuolaidų pareikšdamas pavėluotai, o taip prarado teisę reikalauti bet kokių papildomų, priėmimo-perdavimo akte neužfiksuotų nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
23. Priešingai nei teigia atsakovė, Sutarties 11.2 punkte nurodyta teisė reikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo nėra saistoma priėmimo-perdavimo akto turiniu, t. y. šiame akte nustatytų buto pažeidimų/sugadinimų apimtimi. Tokio vertinimo nesuponuoja nei lingvistinis, nei sisteminis sutarties aiškinimas, be to, toks aiškinimas būtų nesąžiningas (CK 6.193 straipsnis). Aptariamame Sutarties 11.2 punkte aiškiai išdėstyta, jog nuomininkui išsikeliant nuomotojas turi teisę pareikšti jam pretenzijas dėl žalos atlyginimo per 10 kalendorinių dienų po išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas, tačiau nei ši, nei kokia kita nuostata nedraudžia pareikšti pretenzijas ir dėl sugadinimų, kurie priėmimo-perdavimo akte neužfiksuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Sutarties nuostata suteikia teisę pretenzijas dėl žalos atlyginimo reikšti per 10 kalendorinių dienų po atsakovės išsikėlimo momento (kurio metu tarp šalių pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas). Bylos duomenimis, ieškovo 2022 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo atsakovei išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 6 d., t. y. per 10 kalendorinių dienų po atsakovės išsikėlimo momento (Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo). Tačiau esant situacijai, kuomet dalies užuolaidų (konkrečiai – svetainės užuolaidų) trūkumai šalių pasirašytame priėmimo-perdavimo akte neužfiksuoti, ieškovui šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad defektai atsirado butu naudojantis ieškovei.
24. Be to, kaip teisingai pažymėjo pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, neužfiksavęs apgadinimų priėmimo-perdavimo akte jis neprarado teisės juos įrodinėti apskritai, tik prarado galimybę sugadinimus įrodinėti konkrečiu dokumentu ir prisiėmė naštą pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių jo poziciją.
Dėl žalos fakto sugadinant svetainės užuolaidas (ne)buvimo bei jo atsiradimo priežasties
25. Pagal CK 6.499 straipsnį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi, tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti faktą, kad svetainės užuolaidos yra sugadintos nuomininkei naudojantis butu, o jam tai padarius, būtent apeliantė turėjo įrodyti, jog svetainės užuolaidos buvo sugadintos ne dėl jos kaltės.
26. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
27. Šiuo atveju kaip visiškai nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad svetainės užuolaidų defektai galėjo egzistuoti jau jai įsikeliant į butą. Tokie abstraktūs apeliantės samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, byloje esančių įrodymų visumos kontekste – neįtikėtini. Atmestini kaip visiškai mažai tikėtini ir atsakovės teiginiai, kad svetainės užuolaidos galėjo būti sugadintos po Perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.
28. Bylos duomenimis virtuvės užuolaidų sugadinimas užfiksuotas 2022 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašyti atsakovei nuvežė butą perdavęs jos draugas. Svetainės užuolaidų pažeidimai užfiksuoti kitą dieną po Buto perdavimo ieškovui, t.y. 2022 m. liepos 28 d. Šiuo atveju svarbu tai, kad kitą dieną po Buto perdavimo, t.y. 2022 m. liepos 28 d., ieškovas kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuri tos pačios dienos protokolu užfiksavo, be kita ko, užfiksavo, jog sugadinimai yra ant visų užuolaidų (dviejų langų), taigi ir ant svetainės užuolaidų. Apeliacinės instancijos teismas tai įvertinęs bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog ginčo užuolaidos yra tankiai klostuotos, sprendžia, kad Buto perdavimo metu jų pažeidimai tikėtinai galėjo būti nepastebėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tiek virtuvės užuolaidų, tiek svetainės užuolaidų sugadinimai iš esmės yra identiško pobūdžio, todėl, labiausiai tikėtina, buvo atlikti panašiu laikotarpiu ir aplinkybėmis. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas, remdamasis Sutarties 11.3 punktu, esant nesutarimui dėl žalos dydžio, pasitelkė ekspertus (UAB „Smart claims“) žalos dydžiui nustatyti, kurie 2023 m. sausio 26 d. Ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolio sumos, be kita ko, nurodyta, kad užuolaidose esančių defektų pobūdis ir vieta indikuoja, kad labiausiai tikėtina sugadinimo priežastis – naminio gyvūno poveikio rezultatas. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pritardamas pirmosios instancijos teismui, labiausiai tikėtina laiko, kad ginčo užuolaidų apgadinimai padaryti atsakovei gyvenant ginčo bute ir netinkamai juo naudojantis (be kita ko, nesilaikant Sutarties sąlygų – bute laikant naminį gyvūną).
30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teismo išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, ištyrus visus į bylą pateiktus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus, ir su jomis nesutikti pagrindo nėra.
31. Šiuo atveju ypač svarbu ir tai, kad užuolaidos (tiek virtuvės, tiek svetainės), šalims sudarant Sutartį, nuomininkei perduotos kaip vienas komplektas. Apeliantė sutinka ir neginčija, kad ji atsakinga už virtuvės užuolaidų sugadinimą. Taigi, vien šios aplinkybės pakaktų konstatuoti, kad nuostoliai sugadinant užuolaidas padaryti. O jiems pašalinti reikalinga pakeisti visas vienoje erdvėje esančias (tiek virtuvės, tiek svetainės) užuolaidas, kurios iš esmės vienodos, pasiūtos iš to paties audinio ir sukuria Buto interjere vientisą stilistinį vaizdą.
32. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovas byloje įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 - 6.249 straipsniai) - atsakovė neteisėtai veikė, pažeisdama sutartį, ir dėl to ieškovui kilo žala – buvo sugadintos be kita ko ir svetainės užuolaidos, taigi, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo turtui padarytą žalą visiškai (CK 6.251 straipsnis). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo priteisto konkretaus žalos dydžio (ne)pagrįstumo.
Dėl žalos dydžio
33. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu žalos, padarytos sugadinus užuolaidas, dydžiu – pažymi, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų apie sugadintų užuolaidų tikslų dydį (kiekį); nurodo, kad nebuvo įvertintas jų nusidėvėjimas.
34. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad virtuvės užuolaidų plotis yra 3,5 m, o svetainės – 5,5 m x 2 (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo: 37 min. 50 sek. – 41 min. 10 sek.). Pati atsakovė triplike nurodė, kad mano, jog užuolaidų virtuvėje plotis yra 3,5 m, o iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog svetainės užuolaidos, sudarytos iš dviejų gabalų yra akivaizdžiai platesnės nei virtuvės. Užuolaidų matmenys buvo įvertinti ir 2023 m. sausio 26 d. UAB „Smart claims“ išvadoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas galėjo klaidingai nurodyti užuolaidų plotį ir kad tik dėl to galėjo būti neteisingai įvertintas padarytos žalos dydis. Pastebėtina, kad priešingų įrodymų apie sugadintų užuolaidų matmenis atsakovė į bylą neteikė, jų išreikalauti neprašė.
35. Ieškovas į bylą, be kita ko, pateikė UAB „Retroforma“ 2022 m. liepos 29 d., t.y. dvi dienos po Buto perdavimo, parengtą Komercinį pasiūlymą, kuriame apskaičiuota naujų virtuvės ir svetainės užuolaidų pasiuvimo kaina sudaro 4 462 Eur. Atsakovė į bylą pateikė „Admaja“ 2023 m. vasario 9 d. pasiūlymą, kuriame apskaičiuota užuolaidų pasiuvimo kaina sudaro 238,15 Eur/m. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, „Admaja“ nurodyta kaina, apskaičiavus visų keistinų užuolaidų kainą, įvertinant tai, kad dėl užuolaidų klostavimo yra reikalingas didesnis medžiagos kiekis nei yra ieškovo nurodytas užuolaidų plotis, būtų gerokai didesnė nei ieškovo nurodyta 4 462 Eur kaina, t. y. 7 620,80 Eur (238,15 Eur x 32 m).
36. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi nuotraukose/vaizdo įraše matomi mechaniniai sugadinimai užuolaidose – atsiradę suplėšymai/skylės, nėra normalus nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija, kartu įvertinusi ir tą aplinkybę, kad ieškovo paaiškinimu užuolaidos įsigytos 2018 m. rudenį, įrenginėjant 2017 m. spalio 25 d. įsigytą Butą (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 47 sek. – 34 min. 05 sek.), pati atsakovė neneigė, kad užuolaidos mažai naudotos, kadangi langai papildomai dengti žaliuzėmis, taigi, užuolaidų pagrindinė funkcija – estetinė, sutinka, jog adekvati kompensacija už sugadintas užuolaidas šiuo atveju yra lygi naujų užuolaidų kainai, kurias ieškovas turės įsigyti, ruošdamas Butą kitiems nuomininkams. Kitu atveju nebūtų realizuotas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtų nuostolių dydį, tuo tarpu mažinti juos šiuo atveju pagrindo teisėjų kolegija nenustatė.
37. Apibendrinant, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje sutrinktus įrodymus, teisingai apskaičiavo ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį.
Dėl ginčo baigties
38. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 968 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
43. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovui priteistinos (CPK 98 straipsnis).
44. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.