Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J. (J. J.), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – apsaugos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad tikrinimo metu J. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus jo bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos jis negalėjo, tačiau stovėdamas pirštu nosies galą pataikyti galėjo tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs. Neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, pirmuoju matavimu 2025 m. spalio 28 d. 16.00 val. jam nustatytas 1,85 promilės girtumas, o antruoju matavimu 16.16 val. – 1,90 promilės girtumas (1 b. t., b. l. 12–13, 15–16).

2025 m. spalio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo Minsko pl., Daržininkų k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., automobilis buvo purvinas, tačiau stiprių apgadinimų nefiksuota (b. l. 17–23). Tą pačią dieną priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu šis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus m., Minsko pl. 2025 m. spalio 31 d. S. V. buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t., b. l. 25–27, 36).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, kategorija M1-AC, 2013 m. pasirinkimo metų vertė su PVM sudaro 5429 Eur (b. l. 29). VĮ „Regitra“ duomenimis matyti, kad automobilis „VW Passat“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. V. vardu (b. l. 28).

2025 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad tą pačią dieną apie 16.00 val., Minsko pl., A3 kelyje, ties Daržininkų k., Vilniaus r. sav., J. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 4–5).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino visiškai. Jo kaltę, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio patikros rezultatai, iš kurių matyti, kad kaltinamajam įvykio metu nustatytas 1,85 promilės girtumas, taip pat policijos pareigūnų užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nesugebėjimas eiti tiesia linija pėda po pėdos. Iš Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos jaunesniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. spalio 28 d. apie 15.53 val., Minsko pl., A3 kelyje, ties Daržininkų k., Vilniaus r. sav., buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris dideliu greičiu važiavo antrąja eismo juosta ir ilgosiomis šviesomis mirksėjo kitiems eismo dalyviams, dėl ko buvo priimtas sprendimas jį sustabdyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo J. J., iš kurio sklido alkoholio kvapas, ir jis pats nurodė vartojęs alkoholio.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent – 2025 m. spalio 28 d., apie 16.00 val., Minsko pl., A3 kelyje, ties Daržininkų k., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. J. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Norvegijoje 2018 m. vasario 27 d., iš paties kaltinamojo duotų paaiškinimų matyti, kad teistumas yra susijęs su vairavimu esant neblaiviam. J. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas pažymėtina, kad dauguma administracinių pažeidimų yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. nustatyto maksimalaus greičio viršijimu, vairavimu neturint teisės to daryti ir pan. J. J. dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ – apsaugos darbuotoju.

Spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje. J. J. padarė nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jo nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią ribą, atsižvelgiant į tai, kad jis nepadarė papildomų pavojingų pasekmių kitiems eismo dalyviams, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nekilo turtinė žala ar sužalojimai, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis dirba, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, yra skolingas antstoliams ir išlaiko šeimą, teismas sprendžia, jog 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur, bauda yra proporcinga, teisinga ir pakankama jo padarytiems veiksmams įvertinti, užtikrinanti prevenciją bei suderinama su teisingumo ir protingumo principais.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 20 MGL (1 000 Eur) piniginės baudos) ir J. J. skirtina 40 MGL (2 000 Eur) dydžio piniginė bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.

Atsižvelgus į skirtinos baudos dydį, į materialinę kaltinamojo padėtį, teismas nustato paskirtiną baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise J. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,85 promilės, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam 2025 m. spalio 29 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos 2025 m. spalio 29 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Bylos duomenimis šio automobilio savininkė pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra S. V., tačiau tiek kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. V. patvirtino, kad automobilis buvo faktiškai įgytas kaltinamojo bei liudytos bendromis lėšomis ir nuolat naudojamas būtent J. J.. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, jog S. V. nurodė, kad automobilis buvo registruotas jos vardu dėl kaltinamojo skolų antstoliams. Šios aplinkybės patvirtina, kad nors transporto priemonė formaliai registruota trečiojo asmens vardu, ji realiai buvo kaltinamojo žinioje ir būtent ja buvo padaryta nusikalstama veika. Spręsdamas klausimą dėl privalomojo konfiskavimo taikymo, teismas taip pat atsižvelgia į konfiskavimo tikslą – atimti galimybę ateityje dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamai veikai padaryti bei taikyti prevencinį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Be to kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamojo paaiškinimų, pačios S. V. paaiškinimų, pati S. V. neturi vairuotojo pažymėjimo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog automobilis buvo faktiškai naudojamas kaltinamojo. Nors iš ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė, kad jai automobilis yra reikalingas, kad galėtų jį parduoti ir padėti J. J. padengti baudą ( b.l.46). Šiuo atveju pažymėtina, jog automobilis buvo nusikalstamos veikos priemonė, ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra konfiskuojama arba transporto priemonę, arba transporto priemonės vertęs atitinkanti pinigų sumą, kuri, pagal VšĮ Emprekis yra 5429 Eur ( b.l. 29). Nors pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso tretiesiems asmenims, paprastai konfiskuojama jos vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo faktiškai valdoma kaltinamojo, būtent ja padaryta nusikalstama veika, taip pat siekiant prevencinio poveikio, teismas pripažįsta, jog automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos priemonė, todėl J. J. skiria turto konfiskavimą – konfiskuoja valstybės nuosavybėn patį automobilį, o ne jo vertę.

Pagal BK 72? straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, jog dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose nėra prilyginamas priverstiniam gydymui nuo priklausomybės ligų, o yra laikytinas edukacine priemone, skirta supažindinti asmenis su alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų daroma žala, skatinti juos kritiškai įvertinti savo elgesį bei sudaryti prielaidas apsvarstyti savanoriško gydymosi galimybę. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama ilgalaikėje perspektyvoje mažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, skaičių, darant prevencinį poveikį asmens elgesiui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad J. J. padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,85 promilės girtumas – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors kaltinamasis nurodė, kad nelaiko savęs piktnaudžiaujančiu alkoholiu ir anksčiau nėra daręs analogiškų pažeidimų, tačiau nustatytas girtumo laipsnis, jo paties paaiškinimai apie suvartoto alkoholio kiekį bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vairavimas po alkoholio vartojimo, eismo saugumo pažeidimas, būtinybė taikyti priverstinį transporto priemonės sustabdymą) leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam yra tikslinga suteikti struktūruotą informaciją apie alkoholio vartojimo daromą žalą ir jo poveikį sprendimų priėmimui. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kas leidžia daryti išvadą, kad edukacinio pobūdžio priemonė gali turėti teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, prisidėti prie jo socialinės reabilitacijos, atsakomybės didinimo ir padėti užkirsti kelią analogiškų nusikalstamų veikų pasikartojimui ateityje. Ši priemonė laikytina proporcinga ir adekvačia, nes suderina visuomenės interesą užtikrinti eismo saugumą su kaltinamojo interesu gauti prevencinę pagalbą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamam J. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 250,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo J. J. atmestinas.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas J. J. į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01979844 perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. (J. J.) paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio piniginę baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis J. J. (J. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, J. J. (J. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, J. J. (J. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą J. J. (J. J.) į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.