Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d.

2. Komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis G. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo G. K. taikyti lygtinio paleidimo institutą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus lygtinio paleidimo taikymui, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės vykdymo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. K. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 65 balus, o tai priskiriama vidutinei rizikai. Tuo remiantis, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

7. Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nusikaltimus vykdydavo laisvu metu, spontaniškai kylant minčiai bendrininkų grupėje, draugų tarpe yra socialiai neigiamų asmenų. Šios aplinkybės kelia teismui abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių. Nuosprendyje yra informacijos apie agresyvų elgesį nusikaltimo įvykdymo metu, yra teistas už smurto vartojimą. Spręsdamas savo problemas, nesugeba rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį. Elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau labai pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis elgsis adekvačiai, nepasiduos impulsyvumui ir nekels grėsmės visuomenės saugumui, vėl nesitikėdamas bausmės neišvengiamumo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad G. K. bausmės atlikimo metu dirba valgyklos darbininku nuo 2019 m. vasario mėnesio, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasikeisti teigiama linkme, savo elgesiu įrodyti, kad jis gali būti paleistas lygtinai ir savo tikslų ateityje siekti tik teisėtais būdais, tačiau jos nėra pakankamos.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išlieka net keturi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip minėta, sudaro 65 balai. Pažymėtina, kad nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika sumažėjo tik 2 balais, o tai rodo nepakankamas nuteistojo pastangas mažinti riziką. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog iš 65 balų pagal OASys metodiką, net 39 balai yra dinaminiai (kintantys). Šiuos balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 25 dienos, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis G. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Apylinkės teismas, priešingai, nei teigia nuteistasis, teisingai vertino lygtinio paleidimo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą bylos aplinkybių visumoje. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.