- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-897-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š., L. D., L. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –897– 227/ 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir atsakovo L. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-902/2015 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui L. Š., tretiesiems asmenims J. Š., L. D., L. J. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį dėl skolos už namo pastatymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2012-09-12 ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 113.112,78 Lt (32.759,73 Eur) žalos atlyginimą ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu žodžiu susitarė, kad jis jai apytiksliai už 50.000 Lt iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis pastatys rąstinį namą (iki apdailos), t.y. iškels sienojus ir stogo konstrukciją. Susitarė, kad atsiradus būtinybei (atsiradus nenumatytiems darbams, ir (ar) darbų padidėjimui, esant objektyviam poreikiui), kaina gali padidėti, bet nedaugiau 50.000 Lt (100 proc.). Atsakovui sumokėjo 52.508 Lt : 18.000 Lt grynais, 30.000 Lt pavedimu, 1.200 Lt už rąstų pervežimą, 900 Lt už rąstų impregnavimą, 208 Lt už impregnantą, 2.200 Lt už rąstų iškrovimą ir namo montavimą. Atsakovas 2008 metais perdavė darbus ieškovei ir ji juos priėmė, tačiau Statybos darbų perdavimo - priėmimo akto šalys nepasirašė. Ieškovė statybos defektus pastebėjo tik apsigyvenusi ginčo name. 2011 m. spalio mėn. ji apie tai informavo atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė pripažinti darbų defektus, atsisakė juos ištaisyti ir dar paprašė papildomai sumokėti už darbą. Defektus nustatė ir įvertino namo atitikimą standartams „Medinių namų gamintojų asociacija“. UAB „Narasta“ sudarė sąmatą, iš kurios matyti, kad defektų ištaisymui reikia 113.112,78 Lt . Ieškovė nusprendė nuostolius padengti iš savo lėšų, nes nebepasitiki atsakovo, kaip statybos rangovo, gebėjimais, todėl prašė iš atsakovo priteisti žalą pagal UAB „Narasta“ sudarytą defektų ištaisymo sąmatą (1 t.,b.l. 2, 89-96).
Atsakovas, patikslinęs priešieškinį (2 t., b.l. 121-122, 4 t., b.l. 81), prašė priteisti iš ieškovės 16.962,47 Eur (58.568 Lt) skolą už namo pastatymą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys susitarė, kad statinio kaina bus skaičiuojama mokant po 300 Lt už 1 m² pastatyto sienos ploto. Bendra kaina už sutartus darbus ir medžiagas būtų apie 111.000 Lt. Taip pat susitarė, kad išrinkimo ir surinkimo darbai bus apmokami pagal sugaištą laiką. Pripažįsta gavęs iš ieškovės 52.508 Lt. Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 2008 m. pastatyto vidutinė pastato rinkos kaina 111.076,94 Lt. Atmetus statybos defektų šalinimo išlaidas (25 proc), atliktų darbų vidutinė rinkos kaina , įskaitant medienos kaina-83.500 Lt. Ieškovė sumokėjo 52.500 Lt ir liko skolinga 30.992 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į 2014-11-19 statinio ekspertizės išvadas (atliktų statybos darbų vertė padidinta iki 136.270 Lt/39466,52 Eur su PVM), patikslintu 2015-01-07 priešieškiniu reikalavimus padidino nuo 30.992 Lt padidino iki 16.962,47 Eur (58.568 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš L. Š. L. K. 5.495,97 Eur žalos atlyginimo ir 1.555,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš L. K. L. Š. 3.914,24 Eur skolos už namo pastatymą ir 1.271,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš L. 43,08 Eur, iš L. K. - 48,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei L. K. iš teismo depozitinės sąskaitos jos 2015-05-11 sumokėtus 80 Eur už liudytojo R. P. iškvietimą. Paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apylinkės teismo 2012-10-08 nutartimi L. Š. turtui iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis pagal ieškovės reikalavimą.
Nustatė, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) pagal žodinį susitarimą susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, šalys susitarė, jog atsakovas iš savo medžiagų, organizuodamas statybos darbus, pastatys medinį rąstinį namą ieškovei pagal katalogą, pagal jo brėžinius pradės namo konstrukcijų gamybą, statinį surinks Rokiškyje, o vėliau statinys bus perkeltas į statybvietę (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog namo konstrukcija pradėta rinkti Rokiškyje 2007 metų pabaigoje, žiemą konservuota ir baigta 2008 metų pavasarį (3 t., 5, 2 t. 16-19), 2008 metų vasarą namas buvo pervežtas į statybvietę (duomenys neskelbtini)., kur 2008 metų rudenį iš naujo surinktas ir pastatytas ant pamatų (2 t. b.l. 20-21). Ieškovės prašymu V. S. IĮ 2008-02-20 parengė gyvenamojo namo su priklausiniais techninį projektą, kurio rengime dalyvavo ir dokumentus rengė trečiasis asmuo inžinierė L. D. (1 t., b. l. 9-50, 2 t., b. l. 13-15, 22-31, 56, 2 t. priedas). 2008-03-12 buvo išduotas statybos leidimas Nr. L10-08.0058 individualaus gyvenamojo namo su lauko inžinieriniais tinklais ir priklausiniais statybai pagal V. S. IĮ parengtą projektą, statybos techninis prižiūrėtojas L. J. (1t., b. l. 51-55). Už ginčo namo statybos darbus ieškovė sumokėjo atsakovui 52.508 Lt (1 t., b. l. 58, 104-107). 2010-12-21 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, konstatuojant, jog statyba užbaigta, statinio projektuotoju nurodyta V. S. įmonė, statinio statybos techniniu prižiūrėtoju L. J., kurie deklaraciją pasirašė, pastabų apie netinkamą darbų kokybę ar taisytinus defektus deklaracijoje nėra, statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 61-65). 2012-02-28 Statinio ekspertizės aktu Nr. SE 12-2 nustatyti pastato neatitikimai standartui „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kurių ištaisymui pagal pridedamą prie išvados lokalinę sąmatą reikėtų 113.112,78 Lt (1 t., b. l. 82-84), su rastais statybos trūkumais ir defektais susijusios aplinkybės buvo fiksuojamos 2012-08-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 85-86), nuotraukose (2 t., b. l. 5-10, 74-81, 3 t., b. l. 2-12, 30-32). 2013-02-08 teismo nutarties pagrindu atlikus teismo ekspertizę, jos akte Nr. 13-17 nurodomi statybos defektai ir jų atsiradimo priežastys: 1)apatinio rąsto įrengimo ant pamato darbai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų- defektas atsirado dėl projektuotojo veiksmų(pamato matmenys suprojektuoti didesni už pastato pirmojo aukšto matmenis; 2) pastato sienos tarpusavyje nesurištos- defektas dėl rangovo veiksmų, taip pat dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo); 3) sienų vertikalumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų-defektas dėl rangovo veiksmų, defekto atsiradimo priežastį- nesurištas sienas-privalėjo pastebėti statinio statybos techninis prižiūrėtojas; 4) rąstų ir sijų plyšiai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų- defektas dėl rangovo veiksmų, o statinio prižiūrėtojas galėjo dalies plyšių neatitiktį įprastai keliamiems reikalavimams nustatyti vizualiai; 5) plyšiai tarp rąstų neatitinka įprastai keliamų reikalavimų-defektas dėl rangovo veiksmų, kai kuriuos plyšius galėjo nustatyti ir statinio techninis prižiūrėtojas vizualiai apžiūros metu;6) sienų nelygumas neatitinka įprastai keliam reikalavimų- defektas dėl rangovo veiksmų-netinkamai paruoštų ir (arba) sudėtų sijų (Teismo ekspertizės aktas, 2 tomas).
Nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė eksperto T. B. Statinio ekspertizės išvada Nr. SE 12-2 (1 t., b.l. 82-83) ir UAB "Narasta" lokaline defektų šalinimo sąmata (1 t., b.l.84). Atsakovas sutiko atlyginti už statybos defektus 13.834 Lt (4.006,59 Eur).
Nurodė, kad teismas nesivadovauja UAB "Narasta" sudaryta lokaline defektų šalinimo sąmata dėl teismo ekspertizėje 2013-04-10 pateiktų išvadų apie tai, kad dalis nurodytų darbų (lauko sienų apšiltinimo, apdaila iš lauko įrengti, lauko langų ir durų apvadų permontavimo darbai, stogo pataisymas, vonios ir virtuvės kambarių langų apdailos perdarymo darbai, sienų ir pastogių dažymo darbai) nėra būtini siekiant ištaisyti defektus, o yra laikytini pastato pagerinimo darbais. Sprendė, kad pagal minėtą UAB "Narasta" sąmatą būtini darbai būtų tik rąstinio konstruktyvo sutvirtinimo darbai už 7.395 Lt. Teismas pripažino, jog namo dažymo darbai, atsižvelgiant į dabartinę pastato itin prastą būklę (ypatingai prasta vizuali pastato išvaizda, kaip teisme nurodė liudytoju apklaustas R. P., kuris dalyvavo atliekant 2014-11-19 ekspertizę ir vizualiai namą vertina kaip 60 metų senumo, nors pastarajam tik 4-5 metai), yra būtini ir nelaikytini pastato pagerinimo darbais, nes ieškovė buvo užsakiusi naują, pagal katalogą, geros išvaizdos rąstinį namą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su 2013-04-10 teismo ekspertizės akto Nr. 13-17 išvada dėl defektų (netinkamo pamato įrengimo, pastato nestabilumo, pastato nesandarumo) šalinimo paskaičiuotos vidutinės rinkos kainos – 27.895,40 Lt, pripažino, kad papildomai yra būtini namo dažymo darbai, kurie pagal UAB "Narasta" lokalinę defektų šalinimo sąmatą įvertinti 9.822,60 Lt (kitokio dažymo darbų įkainojimo šalys nepateikė, todėl teismas vadovaujasi šiuo). Tokiu būdu sprendė, jog, defektų šalinimo kaina būtų 37.718 Lt. Taip pat pripažino, jog yra pakankamai išsami 2014-11-19 ekspertizės išvados dalis dėl defektų šalinimo darbų paskaičiavimo, įvertino komisijos nario R. P. paaiškinimus, kad trūkumų ištaisymas už 38.188 Lt sumą yra realus, tačiau galimi įvairūs trūkumų šalinimo būdai. Liudytojo parodymais, namas nepripažintas avariniu ir gali būti tvarkomas pašalinant defektus.
Pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog namo apkalimas lentelėmis nėra būtinas. Ekspertizės išvadoje paskaičiuoti PVM, kiti mokesčiai, išlaidos taisant statybos defektus pasitelkus specialistus, kuriems bus mokamas darbo užmokestis ir bus patiriamos išlaidos. Atsakovas neįrodė, jog šios išlaidos ieškovei taisant trūkumus nebus būtinos.
Nurodė, kad ieškovė nėra pasirinkusi konkretaus pastatyto namo statybos trūkumų ištaisymo būdo, todėl teismas vadovaujasi 2014-11-19 ir 2013-04-10 ekspertizių duotais paskaičiavimais dėl trūkumų šalinimo išlaidų, pridedant dažymo darbus už 9.822,60 Lt prie 2013-04-10 teismo ekspertizės išvados ir išvedė paskaičiavimų vidurkį (37.718 Lt+38.188 Lt)/2 lygu 37.953 Lt suma, t.y. 10 991,95 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Įvertino ekspertizės išvadą ir sprendė, kad nustatyti esminiai statinio defektai padaryti dėl rangovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo), tiek dėl pačios ieškovės veiksmų arba jos neveikimo, kadangi būtent ieškovė turėjo pareigą organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę kontrolę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5punktu, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko, t.y. neužtikrino statinio statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros, buvo neapdairi ir veikė nepakankamai rūpestingai. Todėl statybos defektų atsiradimo riziką prisiėmė sau. Su projektuotoju ir techniniu prižiūrėtoju buvo sudarytos sutartys ir jų veikimas, jų veiksmai, padaryti sprendimai (neveikimas) taip pat lėmė statybos broko, kuris galėjo būti pastebėtas pradiniuose statybos etapuose, atsiradimą.
Pripažino, kad dėl statybos trūkumų yra kalti projektuotojas, techninis prižiūrėtojas, ieškovė, todėl atsakovo kaltė dėl statybos broko mažintina 50 proc., nes jis (rangovas) statymo procese dalyvavo tiek pirminiame, tiek vėlesniuose etapuose, rangovo darbo trūkumai buvo užfiksuoti praktiškai visuose statybos eigos etapuose, buvo nustatyta daug dėl rangovo kaltės padaryto statybos broko : tarpusavyje nesurištos pastato sienos, sienų vertikalumo neatitikimas, sienų nelygumai, pasvyrimas, rąstų ir sijų plyšiai, plyšiai tarp rąstų, netinkamas rąstų sudūrimas sienos viduryje, dideli rąstų skilimai, kai už medienos paruošimą buvo atsakingas atsakovas, jis kaltas dėl kinvarpų atsiradimo, nes pats statyboms ruošė rąstus, juos džiovino . Sprendė, kad atsakovas savo kaltės prezumpcijos įrodymais nepaneigė .Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė ½ dalis teismo paskaičiuotų būtinų išlaidų statybos trūkumams pašalinti, t.y. 5 495,97 Eur.
Pripažino, kad ieškinio senatis ieškinio reikalavimui pareikšti nėra praleista, nes namo statyba buvo pabaigta 2010-12-21 surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (1t., b.l. 61-62), o ieškinį ieškovė pareiškė 2012-09-12 (LR CK 6.698 str., 6.678 str., 6.664 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 16.962,47 Eur (58568 Lt) už statybos darbus (LR CK 6.676 str.) tuo pagrindu, jog pagal 2014-11-19 statinio ekspertizės išvadas atliktų statybos darbų vertė padidinta iki 136.270 Lt/39466,52 Eur su PVM, o ieškovė yra sumokėjusi 52.508 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgė į ieškovės teiginius, kad ji su atsakovu susitarė, jog atsakovas už 50.000 Lt iš savo medžiagų savo priemonėmis ir jėgomis pastatys rąstinį namą (iki apdailos), t.y. iškels sienojus ir stogo konstrukciją, o atsiradus būtinybei, kaina gali dar pakilti, bet nedaugiau kaip 100 proc., t.y. maksimali 100.000 Lt kaina už namą pagal katalogą 260 kv.m. ploto; kad susitarimo metu nebuvo jokios kalbos apie 300 Lt/kv.m kainą, kas sudarytų iš viso apie 111.000 Lt; be to, atsakovas savavališkai sumažino namo dydį iki 170 kv.m. arba 1/3 dalimi ir dėl ko kaina už namą atitinkamai turėjo pasikeisti. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad galima nustatyti šalių susitarimo dėl statybos kainos turinį, nesivadovaujant ekspertizės akte nustatyta rangovo (atsakovo) atliktų namo darbų vidutine rinkos kaina. Įvertinęs ieškovės, trečiojo asmens J. Š. parodymus pripažino, kad pradinėje statybų stadijoje (dar nepradėjus statybų) ieškovė pagal katalogą išsirinko 260 kv.m. ploto namą ir tikėjosi, jog atsakovas iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis pastatys rąstinį namą (iki apdailos) už 50.000 Lt, o kadangi šalys tikslių skaičiavimų dėl namo kainos nepadarė, galimai dėl to, jog atsakovas tokį namą statė pirmą kartą (2 t., b.l. 63) ir nežinojo tikslių medžiagų, jėgos sąnaudų, tikėtina, jog šalių maksimaliai sutarta fiksuota kaina, taip pat atsiradus papildomiems, nenumatytiems darbams, kitoms objektyvioms priežastims – buvo 100.000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas keitė priešinio reikalavimo dydį didindamas nuo pradinio priešieškinio reikalautų 15.000 Lt už neapmokėtą darbą (2 t., b.l. 109-110) , 2013-05-15 priešieškiniu – 30.992 (2 t., b.l. 121-122) , o paskutiniu priešieškiniu- 58.568 Lt (16.962,47 Eur). Laikė neįrodytu atsakovo teiginį buvus susitarimą dėl 300 Lt/kv.m kainos, juo labiau, kad atsakovui sumažinus statomo namo plotą iki 171,66 kv.m. (1 t., b.l. 61, 63), tarp šalių nevyko derybos dėl kainos pagal faktinį (itin sumažėjusį) statinio plotą, nebuvo perskaičiuotos statymo medžiagų ir darbo jėgos sąnaudos. Kadangi statomo namo plotas žymiai sumažėjo (nuo 260 kv.m. iki 171,66 kv.m.), todėl atitinkamai (proporcingai) sumažintina ir šalių sutarta kaina už namo pastatymą nuo 100.000 Lt iki 66. 023,08 Lt, nes statant mažesnį namą, reikalingos mažesnės medžiagų, jėgos, laiko sąnaudos.
Pripažino, kad ieškovė yra sumokėjusi už namo pastatymą atsakovui 52.508 Lt, todėl iš jos priteistina 13.515,08 Lt, t.y. 3.914,24 Eur (LR CK 6.38 str., 6.256 str., 6.672 str., 6.676 str. 1 d.). Pažymėjo, jog ir 2012-08-14, 2013-07-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (1 t., b.l. 85-86; 3 t., b.l. 46-52) užfiksuotuose pokalbiuose kalbama apie fiksuotą sumą (sutartą kainą) už visą namą, o ne už 1 kv.m. Sprendė, kad 66.023,08 Lt suma yra teisinga ir protinga suma atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie apmokėjimą už darbo jėgą, jog jis faktiškai patyrė daugiau sąnaudų statydamas ieškovei ginčo namą, o yra pateikti įrodymai tik apie patirtas sąnaudas už medžiagas (2 t., b.l. 170-183) tik 16.662,94 Lt / 4.825,92 Eur sumai. Todėl laikė neįrodytu priešieškinio reikalavimo dėl 300 Lt/kv.m. (ir daugiau) pagal faktiškai patirtas išlaidas statant ginčo namą, t.y. įsigyjant medžiagas, apmokant už darbo jėgą.
Pripažino, kad ieškovė iš viso patyrė 9.271,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat buvo įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 80 Eur už liudytojo R. P. iškvietimą (4 t., b.l. 144), šios lėšos nepanaudotos ir grąžintinos. Atsakovas patyrė 5.511,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje patirta 91,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas 16,78 proc., o atsakovo priešieškinys patenkintas 23,07 proc., bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos ir valstybei atlygintos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (LR CK 88, 93, 96, 98 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti sprendimą dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti arba ginčijamą sprendimą atitinkamai pakeisti arba panaikinus sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.t. 1210 Eur už ginčo namo remonto techninio darbo projekto rengimą.
Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašo priimti jos teikiamus naujus įrodymus: ginčo namo remonto darbų techninį projektą ir sąmatą (kopijas) (t.5, b.l.23-32); bei turėtų išlaidų pagrindimą (t.5, b.l.61-62), nes teismas nepagrįstai atmetė jos 2015-06-08 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad ji galėtų pateikti parengtą projektą dėl trūkumų šalinimo, kurio anksčiau negalėjo pateikti, nes eilė specialistų dėl ekspertizės išvadų neišsamumo ir nepakankamumo atsisakė parengti. Šiuo metu techninis projektas parengtas, jame nustatyti konkretūs techniniai sprendiniai, techniniai defektų šalinimo būdai ir nurodyti rangovo defektų šalinimo kaštai, kurie sudaro 34.586,82 Eur arba 119.421,37 Lt. 2015-09-18 prašymu paršo pridėti prie bylos dokumentus, susijusius su kita civiline byla, iškelta pagal L. Š. ieškinį dėl apmokėjimo už ginčo namo priklausinio- pirties pastatymą ( pranešimus, ieškinys)(t.64-68).
Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas jos reikalavimus, neatsižvelgė į pastatyto namo blogą kokybę. Priteista atsakovui pinigų suma- 19.121,61 Eur atitinka kokybiško namo pastatymo medžiagas ir darbus, o realiai namas avarinės būklės, netinkamas eksploatacijai, kaip pripažinta 2014-11-19 ekspertų komisijos ekspertizės. Kadangi teismas vadovavosi išvados dalimi dėl namo apimties ir kaštų, turėjo pripažinti ir išvados dalį dėl esminių statinio trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažinęs esant esminių namo statybos trūkumų, nenustatė ir neįvertino jų įtakos namo vertei. Namo netinkamumą gyventi ir dėl to esminiai mažos namo vertės, t.y atsakovui neįvykdžius rangos sutarties ir neatsiradus jai pareigos atsiskaityti, patvirtina byloje pateikta, tačiau teismo nepripažinta tinkamu įrodymu 2015-04-03 Nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita, tuo pažeidžiant CPK 177,185 straipsnio nuostatas. Pagal ją gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų – sienų surentimo ir stogo konstrukcijos rinkos vertė paskaičiuotų išlaidų metodu yra 9.900 Eur, o sumažėjusi rinkos vertė dėl ekspertizės akte nurodytų trūkumų yra 8.900 Eur (30.750 Lt). Todėl ji yra permokėjusi arba 6.189,18 Eur (21.370 Lt)(52.300 Lt- 30.730 Lt). Įvertinus minėtą permoką ir teismo hipotetiškai nustatytą defektų šalinimo kainą už 37. 718 Lt, nuostolių suma siektų 59.088 Lt arba 17.113,07 Eur.
Teismas, nustatydamas defektus, išimtinai rėmėsi tik eksperto S. M. aktu ir sąmata, ją papildydamas kai kuriais dažymo, apkalimo lentelėmis darbais bei jų kaina. Mano, kad ji negali būti pagrindu ginčo sprendimui, nes jame akcentuojami neesminiai, nesudėtingi ir nebrangiai šalinami pamato įrengimo netikslumai, nenustatyti esminiai trūkumai ir jų pasekmės.
Komisijos atlikta ekspertizė akcentavo, kad ginčo namo statyboje naudota visiškai tinkamai tam neparuošta medžiaga, kuri negali būti naudojama namo statyboje: pažeista kirvarpų, nedžiovinta, neimpregnuota, skirtingų medienos rūšių ir išmatavimų.
2013-04-10 akto išvados dalis dėl sienų nesurišimo, vertikalumo, nelygumo leido apsiriboti nepagrįsta išvada apie ginčo namo vertės sumažėjimą tik 25 procentais, o remonto darbų kainą - tik 27.895,40 Lt, tarp jų 10.648, 06 Lt pastato nestabilumo pašalinimo darbai ir 17.019,86 Lt - sandarinimo darbai . Jos metu neteisingai nustatyta defektų apimtis, jų priežastingumas, pasekmės ir taisymo kaštai. Dėl jos nurodytų netikslumų teismas skyrė naują ekspertizę.
2014-11-19 komisinė ekspertizė padarė kitokias esmines išvadas dėl statyboje naudotų medžiagų, konstrukcijų trūkumų, jų pasekmių, t.y. negalimumo naudoti pastato pagal paskirtį neištaisius dalies trūkumų, nes dalis nebegali būti ištaisyta ir priskirtinumo avariniams statiniams pagal keturis požymius(specialisto R. P. nuomonė), taip pat esminio pastato vertės sumažėjimo bei 2012-08-30 bendrovės "Narasta" sudarytos lokalinės remonto darbų sąmatos ir T. B. statinio ekspertizės išvadų pagrįstumo. Apskaičiavo, kad būtinų remonto darbų kaina- 38.118 Lt su PVM, tarp jų defektų šalinimo medžiagų kaina-13.539,9 Lt su PVM. Pripažinta, kad neanalizuoja namo estetikos ir architektūros. Ekspertizės akto 8 kl. (80 p.) nurodoma, jog 2012-08-30 bendrovės "Narasta" sudarytoje lokalinės remonto darbų sąmatoje pateikti darbai ir medžiagos yra būtini atliekant pastato konstruktyvo sustiprinimo ir apšiltinimo darbus. Tačiau šios sąmatos teismas nepagrįstai nevertino. Nesant konkretaus techninio projekto nebuvo galima nustatyti ir paskaičiuoti rangovo defektų šalinimo kaštus, remtis bendro pobūdžio ekspertizių skaičiavimais šiuo klausimu. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad galutinė defektų šalinimo kaina sudarytų 37.718 Lt, kuri aiškiai per maža, nes į sąmatą neįtraukti reikalingi darbai ir medžiagos konkrečių techninių sprendimų įgyvendinimui.
Teismas ginčo teisinius santykius pagrįstai pripažino vartojimo rangos teisiniais santykiais, tačiau dalyje dėl projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ir ieškovės kaltės nesilaikė šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ypatumų atsakomybės klausimu. Mažindamas atsakovo kaltę 50 procentų, nepagrindė, kokių ekspertizių išvadų pagrindu daro tokį sprendimą. Namo statyba buvo atliekama pagal atsakovo pateiktame kataloge nurodytą projektą ir ieškovė neturėjo pagrindo atsakovu abejoti. Todėl šalių susitarimas apėmė projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, kaip statybos proceso dalyvių, nereikalingumą ir nedalyvavimą statybos eigoje, o tik jos rezultatų įforminimą. Byloje nenustatytas šios susitarimo sąlygos iniciatorius, sąlyga turėtų būti aiškinama ją pasiūliusios šalies nenaudai, o šiuo atveju nepagrįstai atsakomybė perkelta ieškovei, kurios kaip vartotojos kaltės nėra. Projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo, nedalyvavusių namo statybos procese, teisinės pasekmės turėtų tekti tiktai atsakovui, o ieškovės, kaip vartotojos, kaltė ir aplaidumas negali būti nustatytas. Tai, kad atsakovas, būdamas rangovu, vartotojos atžvilgiu veikė nesąžiningai, įrodo byloje nustatytas profesionalams akivaizdus trūkumų - medžiagų (statyba iš neapdorotų medienos atliekų) ir konstrukcinių defektų - pobūdis, darbų atlikimas pasitelkiant pigiausius ir nekvalifikuotus darbuotojus, o ne pagal susitarimą – asmeniškai, bei teismo išvados. Atsakovui kaip verslininkui, veikusiam nesąžiningai, turėjo būti taikomi didesni atsakomybės standartai ir jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu.
Nurodo, kad ieškovė nėra atleidžiama nuo pareigos atsiskaityti už namo pastatymą, nes statinio kokybės klausimai pagal ieškinio reikalavimus išspręsti teismo sprendimu juos dalinai tenkinant, atsakovas neginčija defektų fakto (teismo eksperto S. M. įvertintų - 27 500 Lt, teismo ekspertės R. U. – 38.188 Lt, nekilnojamojo turto vertintojo išvadoje sumažėjusi rinkos vertė – 30.750 Lt). Priešingai apeliantei, komisinės ekspertų komisijos 2014-11-19 išvadoje atsakant į trečią klausimą nurodyta, jog pastatas nėra pripažįstamas avariniu. Ekspertas S. M. 2013-04-10 akte rangovo atliktus darbus įvertino 111.076 Lt (32.170 Eur), ekspertė R. U. 2014-11-19 akte – 136. 270 Lt (39. 466 Eur), nekilnojamojo turto vertintojas 2015-04-03 akte, kuriame nepagrįstai yra pritaikytas VPK koeficientas, naudojamas masiniu būdu neįvertintų statinių vidutinei rinkos kainai apskaičiuoti, - 149,118 Lt (43,187 Eur). Jis (atsakovas) rėmėsi eksperto S. M. vertinimu, t.y. mažiausia kaina, ir įvardintos specialistų išvados paneigia apeliacijos motyvus dėl statinio kainos ir skolos atsakovui dydžio. Apeliantės iniciatyva buvo paskirta komisijinė ekspertizė, bet ir šios išvados ieškovės netenkino ir ji prašo vadovautis naujai pateiktu techniniu projektu, kurio sąmatoje įvardinti darbai nesusiję su atsakovo atsakomybe (pamatų įrengimas, vidaus darbai), sąmata neišsami, nepagrindžiama įkainiais, prieštarauja ekspertų nurodytoms kainoms. Todėl šis įrodymas negali būti vertinamas. Atsakovas, sutikdamas su defektų faktais, rėmėsi didžiausia eksperto S. M. nustatyta defektų šalinimo kaina – 27.500 Lt (7 964 Eur), nes ekspertės R. U. nustatyta kaina: 38.188 Lt (11 060 Eur) (atmetus atsakovo ginčijamą namo apkalimo lentelėmis poziciją) lieka – 23. 368 Lt (6 767 Eur), nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta kaina – 20.489 Lt (5 934 Eur). Abiejų ekspertizių metu buvo nustatyta ir įvertinta visų statybos dalyvių atsakomybė, ieškovė buvo namo statybos iniciatorė, todėl sutarties sąlygos aiškinamos ne jos naudai, ieškovė organizavo statinio projektų rengimą, derinimą, keitimą, samdė projektuotojus, techninį prižiūrėtoją, todėl jos pareiga buvo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.
Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. Š. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 4.006,59 Eur už defektų šalinimą. Priešieškinį tenkinti pilnai priteisiant iš ieškovės 16.962,47 Eur už namo pastatymą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepaisė teisminės praktikos, netinkamai vertino byloje įrodymus. Teismas nepagrįstai pripažino, jog papildomai yra būtini namo dažymo darbai UAB „Narasta“ lokalinėje sąmatoje įvertinti 9 822,60 Lt. Teismo ekspertas dažymo darbus vertino kaip pastato pagerinimą, teismas neatsižvelgė į teismo ekspertų (S. M., R. U.) išvadas, kad dėl statytojo/statinio naudotojo namo nepriežiūros: nesaugojo lauko sienų, apatinių rastų vainiko, nepadengė lauko sienų apsauginėmis medžiagomis, neapšildė iš vidaus, konstrukcija peršalo, nenaikino kinvarpų bei techninės priežiūros statybos metu nebuvimo - namo estetinė išvaizda yra bloga ir už tai nuo 2008 metų atsakinga ieškovė. Aplinkybę, kad pastačius namą jo išvaizda atitiko estetiką patvirtina trečiasis asmuo L. D., 2008 metų foto nuotraukose, o UAB „Narasta“ internetinėje svetainėje skelbiamose fotonuotraukose statinys padengtas apsauginėmis medžiagomis, pretenzijas ieškovė pareiškė tik 2010 m., kad rąstai buvo impregnuoti patvirtino ieškovė ieškinyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada buvus šalių susitarimą dėl fiksuotos kainos už namo pastatymą. Teigia, kad yra pagrindo remtis ekspertų skaičiavimais (LAT 2013-02-14 nutartis c.b.Nr.3K-3-29/2013). Be to, ieškovė 2015-06-10 teismo posėdyje pripažino, kad buvo tartasi dėl 100.000 Lt kainos, tą patvirtina ir 2012-07-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieškovės 2012-06-28 pasisakymai, pati ieškovė patvirtino, jog dėl kainos nesiderėjo, nors ją turėjo žinoti iš namo projektuotojų, jos vyras yra statybininkas, sesuo J. Š. gyveno su atsakovu, todėl jie turėjo žinoti statybų kainas, skaičiuojant statybos darbų vertę vadovaujamasi skaičiavimo kainų nustatymo principais, statybinės vertės kainynais imant pagrindu 1 kubinio ar kvadratinio metro statybos kainą, kas pagrindžia atsakovo poziciją dėl 1 kvadratinio metro kainos (300 Lt).
Namas buvo pradėtas statyti 2007m. Rokiškyje pagal ieškovės pasirinktą katalogo brėžinį ir tik 2008 m. pavasarį ieškovė pateikė statinio projektą, kuriame, lyginant su katalogo brėžiniais, jos iniciatyva, o ne atsakovo, buvo padaryta nemažai konstrukcinių pakeitimų, rengiant namo techninį projektą buvo sumažintas namo plotas, ką patvirtina faktinių aplinkybių fiksavimo protokole užfiksuotame 2012-06-28 pokalbyje tarp L. K. ir T. Š.. Taip pat pagal kataloginius brėžinius į bendrą 260 m² namo plotą įskaičiuotas 30 m² atviros terasos plotas, o pagal techninį projektą 29,64m² pastatyta atvira veranda į suprojektuotą 182,81 m² plotą – neįskaičiuota. Be to, ekspertai, nepriklausomas turto vertintojas, apskaičiuodami vidutinę statinio vertę, vertino realius (panaudota 75-79 m³ medienos) statinio medžiagos kiekius, kurių įsigijimo dokumentus pateikė, o ne namo plotą pagal katalogo brėžinius ar statinio projektą. Medienos įsigijimo, apmokėjimo už darbus dydį paliudijimo ir namą statęs liudytojas J. B.. Eksperto S. M. vertinimu 2008 m. statytos l m² spygliuočio sienos vidutinė rinkos kaina - 310,67 Lt medžiagų kaina – 45.091 Lt, statinio kaina – 111.076 Lt, o ekspertės R. U. vertinimu - 404 Lt, medžiagų kaina 41.458 Lt, statinio kaina – 136.270 Lt. Atsakovas priešieškinio 15.000 Lt sumai nebuvo pareiškęs, pradiniu ieškiniu prašė priteisti 30.992 Lt skolą jau atmetęs statybos defektų šalinimo išlaidas (27.00 Lt), priešieškinį patikslino pagal eksperto išvadą, jog rastinio namo vidutinė rinkos kaina buvo 111.076,94 Lt, ir siekiant išvengti dvigubo defektų išlaidų priteisimo patikslino priešieškinį.
Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė darbų rezultatais pradėjo naudotis 2008 m., o apie defektus pareiškė tik gavusi jo 2011-11-30 pranešimą apie galutinį atsiskaitymą. Ieškovė, ignoruodama atsakovo 2011-11-30, 2011-12-14, 2011-12-27, 2012-02-01, 2012-04-13 pranešimus ir atsisakydama pateikti statinio projektą, nebendradarbiaudama su atsakovu - pažeidė prievolių vykdymo principus, tačiau teismas to nevertino.
Atsiliepimas
Ieškovė L. K. atsiliepime nesutinka su atsakovo skundu.
Nurodo ,kad atsakovas iki jos pareikalavimo šalinti trūkumus, nereiškė jai pretenzijų dėl apmokėjimo už darbą. Nesutinka, kad atsakovas, gavęs iš jos techninį projektą, buvo priverstas mažinti statomo namo plotą, nes techninis projektas buvo parengtas pagal atsakovo savavališkai sumažintą namo plotą galimai pagal turimos pigiai įsigytos medienos kiekį, nors buvo įsipareigojęs susitarimą vykdyti pagal kataloginį pavyzdį. Nesutinka su skundo teiginiais dėl atsakovo naudotos medienos kokybės, jos defektų atsiradimo priežasties ir laiko, t.y. kad defektai atsirado ne dėl namo statybos, bet dėl jo netinkamo eksploatavimo. Atsakovas iš esmės neginčijęs namo konstrukcijos montavimo trūkumų, bando klaidinti teismą dėl panaudotų medžiagų kokybės. Ekspertų komisija nustatė, kad mediena buvo drėgna, galimai nepakankamai impregnuota ir tai buvo esminis trūkumas. Pažymėjo, kad eksperto M. nuomonę dėl namo apkalimo darbų patvirtino ekspertų komisija. Ji nustatė, kad dėl nustatytų trūkumų pastatu negalima naudotis neatlikus jo remonto darbų, tarp jų pastato neapkalant medienos lentelėmis. Taip pat ekspertų komisija nurodė, jog atsakovas naudojo netinkamus statybos produktus, nesilaikė rąstų rentimo technologijos, neužtikrino pakankamo laikančiųjų elementų stiprumo, nevykdė įstatymų reikalavimų, todėl atsakovas nepagrįstai bando ieškovei, projektuotojui, techniniam prižiūrėtojui perkelti atsakomybę. Atsakovas neįrodė, kad yra tinkamai įvykdęs savo prievolę ištaisyti darbų defektus ir perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl neturi teisės reikalauti atsiskaitymo už šiuos darbus.
Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundas pasirašytas ne apelianto, neteisingai teigiama, kad buvo sudaryta sutartis, nors buvo tik žodinis susitarimas. Namas buvo statomas pagal katalogo brėžinį, projektas ieškovės padarytas statybos leidimui gauti, kai namas jau buvo surinktas, jo rangovas neprašė, statė pagal katalogo brėžinį. Neteisingai nurodoma, kad apie defektus užsakovė pareiškė tik 2011 m. lapkričio 30 dieną, kadangi su atsakovu 2009 m. rugpjūčio mėn. vietoje apžiūrėti namo defektai, kuriuos žadėjo ištaisyti, tačiau to nepadarė.
Ieškovės L. K. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo L. Š. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Keistinos skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalys, kuriomis iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinys dėl skolos už namo pastatymą priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK ) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo ir ieškovės apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantė L. K. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvuoja. CPK 321 straipsnio 1 dalyje suformuota bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodine tvarka byla nagrinėjama tik tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, tarp jų išdėstytus skunduose, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė prašo priimti jos teikiamus su skundu naujus įrodymus: ginčo namo remonto darbų techninį projektą ir sąmatą (kopijas) (t.5, b.l.23-32), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2015-06-08 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad ji galėtų pateikti parengtą projektą, nepagrįstai netenkino, šiuo metu techninis projektas parengtas, jame nustatyti konkretūs techniniai sprendiniai, techniniai defektų šalinimo būdai ir nurodyti rangovo defektų šalinimo kaštai, kurie sudaro 34 586,82 Eur arba 119 421,37 Lt. Techninis projektas ir atlikimo skaičiavimai (sąmata) įrodo ieškinio teiginius, UAB „Narasta“ pateiktus preliminarius remonto skaičiavimus.
Teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad keli specialistai atsisakė parengti atitinkamą projektą (t.4, b.l. 145-147) ir tuo pagrindu prašė atidėti teismo posėdį, tačiau jos prašymai dviejuose teismo posėdžiuose nebuvo patenkinti. Taip pat tai, jog šioje byloje reikšminga nustatyti aplinkybę, kokiu konkrečiu pastatyto namo statybos trūkumų ištaisymo būdu ieškovė planuoja šalinti defektus ir kiek tai kainuoja, nes skundžiamajame sprendime konstatuota, kad ieškovei, nepasirinkus trūkumų šalinimo būdo, teismas sprendžia pagal ekspertų išvadas, su kuriomis ieškovė nesutinka. Todėl priima naujai su skundu pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus: ginčo namo remonto darbų techninį projektą ir sąmatą (kopijas), bei su šių dokumentų ruošimu patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 314 str.)(t.5, b.l. 60-61).
Teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti prie 2015-09-18 ieškovės prašymo pridėtus dokumentus ( t.5, b.l. 64-68.), kaip susijusius ne su šia byla o su kita šalių byla, nagrinėjama apylinkės teisme pagal L. Š. ieškinį L. K. dėl apmokėjimo už pastatytą pirtį (t.5, b.l. 64-68) ir neturinčių reikšmės nagrinėjamai bylai.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja, pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų.
Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą už statybos defektus
Byloje nustatyta, kad tarp šalių pagal žodinį susitarimą susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai: atsakovas iš savo medžiagų, organizuodamas statybos darbus, ieškovei pagal katalogą turėjo pastatyti medinį rąstinį namą, statinį surinkti Rokiškyje, o vėliau statinį perkelti į statybvietę (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog namo konstrukcija pradėta rinkti Rokiškyje 2007 metų pabaigoje, žiemą konservuota ir baigta 2008 metų pavasarį (3 t., 5, 2 t. 16-19), 2008 metų vasarą namas buvo pervežtas į statybvietę (duomenys neskelbtini), kur 2008 metų rudenį iš naujo surinktas ir pastatytas ant pamatų (2 t. b.l. 20-21). 2010-12-21 pasirašyta Valstybinės teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSU-1255, konstatuojant, jog statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius, statinio projektuotoju nurodyta V. S. įmonė, statinio statybos techniniu prižiūrėtoju L. J., jie šią deklaraciją pasirašė, pastabų apie netinkamą darbų kokybę ar taisytinus defektus deklaracijoje nėra, statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 61-65). Ieškovė patikslintu ieškiniu įrodinėjo, kad statybos darbai atlikti netinkamai, prašė priteisti iš atsakovo 113.112,78 Lt (32759,73 Eur) žalos atlyginimą dėl defektų ištaisymo, paskaičiuotą pagal UAB „Narasta“ sudarytą defektų ištaisymo lokaline sąmata (t.1, b.l. 84). Atsakovas sutiko ieškovei atlyginti 13.834 Lt (4.006,59 Eur) už statybos defektus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo UAB „Narasta“ defektų ištaisymo lokaline sąmata, išskyrus dažymo darbus už 9.822,60 Lt, pripažinęs, kad jie būtini. Šią sumą pridėjęs prie 2013-04-10 teismo ekspertizės išvados, įvertinęs 2014-11-19 ekspertizių išvadas dėl trūkumų ištaisymo, išvedė paskaičiavimų vidurkį. Teismas sprendė, kad defektų pašalinimui reikalingi 10.991,95 Eur. Įvertinęs, kad defektai atsirado ne tik dėl rangovo, bet ir dėl ieškovės, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo kaltės, sprendė, kad atsakovas yra atsakingas dėl 50 proc. statybos darbų defektų atsiradimo. Todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 5.495,97 Eur . Su teismo išvadomis dėl ieškinio tenkinimo iš dalies nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Byloje nėra ginčo, kad šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos ne tik statybos rangą, bet ir vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 str.). Šios išvados nė viena šalių nekvestionuoja ir kolegijos vertinimu ji yra pagrįsta tinkama teisės normų analize ir faktinių aplinkybių (atliekami statybos rangos darbai asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovė veikė kaip fizinis asmuo, atsakovas teikė statybos rangos paslaugas kaip komerciškai besiverčiantis šia veikla profesionalas) vertinimu.
Šalies argumentai
Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.678 straipsnis. Taip pat CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, jei ko kita nenumato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arbe dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Užsakovas, per garantinį terminą nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (CK 6.697 str. 5 d.).
Atsakovas byloje neginčijo, kad statant namą atsirado tam tikri defektai ir sutiko ieškovei atlyginti 13 834 Lt (4.006,59 Eur) už statybos defektus. Tačiau teigė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinio netenkinti, su kuo nėra pagrindo sutikti.
Garantinius terminus esant rangos teisiniams santykiams numato CK 6.698 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyti garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Įvertinus tai, kad 2010-12-21 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (t.1, b.l. 61), konstatuojant, jog statyba užbaigta, pripažintina, kad aukščiau minėti garantiniai terminai, taip pat ir 5 metų garantinis terminas statybos darbams, skaičiuotini nuo minėtos datos. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.
Byloje iš šalių susirašinėjimo laikotarpyje nuo 2011-11-30 iki 2012-04-16 nustatyta, kad atsakovas siekė geranoriškai spręsti situaciją dėl apmokėjimo už atliktus darbus, taip pat prašė ieškovės įvardinti konkrečius darbų trūkumus po to, kai ji 2012-01-15 susitikimo metu pareiškė pretenzijas dėl statinio būklės. Atsakovas 2012 -04-13 pranešime taip pat nurodė, kad nori situaciją spręsti geranoriškai, prašo pateikti statinio projektą, projektavimo dokumentus (t.1, b.l. 97-103). Iš minėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas 2012-04-13 nebuvo kategoriškai atsakęs spręsti defektų šalinimo klausimo. Įvertinus tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2012-09-12, nepraėjus vieneriems metams nuo 2012-04-13 pareiškimo dienos, negalima sutikti su apeliantu L. Š., kad ieškovė yra praradusi teisę reikšti jam reikalavimus dėl defektų atsiradimo praleidus ieškinio senatį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senatis ieškinio reikalavimui dėl defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo pareikšti nepraleista.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, jog prie defektų šalinimo išlaidų turėtų būti pridėti 9.822,60 Lt už dažymo darbus, nes jie eksperto S. M. įvertinti kaip pastato pagerinimo darbai, be to, teismo ekspertai pripažino, jog dėl blogos estetinės išvaizdos yra atsakinga pati ieškovė bei techninis prižiūrėtojas. Kadangi apeliantas neginčija dažymo darbų vertės, teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar dažymo darbai priskirtini prie būtinų darbų defektų pašalinimui.
Šalies argumentai
Ieškovė savo reikalavimus grindė UAB „Narasta“ 2012-08-30 lokaline sąmata, dėl kurios pasisakyta 2014-11-19 ekspertizės akto 8 klausime. Ekspertų komisijos nurodyta, kad sąmatoje pateikti darbai ir medžiagos yra būtini, atliekant pastato konstruktyvo sustiprinimo ir pastato apšiltinimo darbus. Tarp sąmatoje numatytų darbų yra įtraukti ir 9.822,60 Lt vertės namo dažymo darbai. Tuo tarpu ekspertas D. M. savo 2013-04-10 teismo ekspertizės akte pažymėjo, kad namo dažymo darbai, nurodyti UAB „Narasta“ lokalinėje sąmatoje, nėra būtini siekiant ištaisyti defektus. Esant šiam prieštaravimui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dažymo darbų būtinumo, vertino aplinkybę, jog atsakovas statyboms panaudojo netinkamą medieną bei vadovavosi 2014-11-19 ekspertų komisijos atliktos ekspertizės išvadomis. Pastebėtina, kad pastarąją ekspertizę atliko trys ekspertai, ekspertizė buvo paskirta siekiant pašalinti tam tikrus prieštaravimus, kilusius byloje, ekspertams suformuluoti kiti klausimai nei ankstesniam ekspertui, skiriant didesnį dėmesį statinio medžiagų kokybės charakteristikoms, galimiems medienos defektams nustatyti, dėl ko manytina, kad sprendžiant dėl medienos kokybės buvo tikslinga vadovautis 2014-11-19 ekspertizės išvadomis. Pastebėtina, kad nors ekspertų 2014-11-19 ekspertizės akte pripažinta, jog pastato nepriežiūra eksploatacijos metu – nepadengtas paviršius antiseptikais, naujos rūšies kinvarpų, atsiradusių eksploatacijos metu, ir jų nenaikinimas turėjo įtakos pastato ir jo elementų naudojimo trukmės sumažėjimui, tačiau atsakant į 2 klausimą ekspertai nurodė, kad mediena nebuvo apsaugota nuo atmosferos poveikio ją sandėliuojant ir montuojant, panaudota drėgna mediena, galimai nepakankamai impregnuota antiseptikais ir antipirenais (ekspertizės akto 20-21 psl.). Taip pat ekspertų pažymėta, kad antiseptikai apsaugo nuo biologinio kenkimo (puvimo, kinivarpų ir pan.), antipirenai sumažina medienos degumą gaisro atveju, ir netgi tuo atveju, jeigu rangovas tepė rąstus antiseptikais, bet jie buvo drėgnesni nei 12 proc., yra didelė tikimybė, jog toks tepimas antiseptiku neužtikrino kokybiško ir pakankamo apdorojimo. Tuo pačiu pastebėtina, kad ekspertas S. M. ekspertizės akte taip pat ne kartą pažymėjo, jog rangovas netinkamai parinko, paruošė rąstus, rąstų ir sijų plyšiai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, dėl šių defektų sumažėja pastato sandarumas, pro plyšius gali patekti į pastatą vanduo, vėjas, pastato sienos galėjo išsikreivinti nuo netinkamos medienos. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tas aplinkybes, jog atsakovas yra kaltas dėl kinvarpų atsiradimo, nes jis pats statyboms ruošė rąstus, juos džiovino (2 t., b.l. 66), o aplinkybėms, kad statyboms buvo panaudota tinkama mediena, pagrįsti atsakovas įrodymų nepateikė. Todėl manytina, kad atsakovo nekokybiškai paruoštos medienos panaudojimas atliekant statybos darbus taip pat yra susijęs su namo išorinio vaizdo pablogėjimu, estetiniu vaizdu, dėl ko namo dažymo darbai pagal UAB „Narasta“ 2012-08-30 lokalinę sąmatą pagrįstai pridėti prie eksperto S. M. būtinomis defektų šalinimui pripažintų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų byloje atliktų ekspertizių išvadas dėl defektų pašalinimo vertės, į vienos iš jų- 2013-04-10 ekspertizės paskaičiuotą vertę įtraukęs dažymo darbus ir konstatavęs atsakovo ir kitų asmenų: projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, bei ieškovės kaltus veiksmus/neveikimą, atsakovo kaltę sumažino 50 proc. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto- atsakovo teiginys, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė bei techninis prižiūrėtojas elgėsi netinkamai ir kad tai įtakojo estetinio vaizdo pablogėjimą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad pastačius namą jo išvaizda buvo gera, mediena nebuvo pajuodusi, kad tiek rankant namą Rokiškyje, tiek statant vietoje dėl medžiagų kokybės nebuvo reiškiamos pretenzijos, rąstai buvo impregnuoti, nesudaro pagrindo spręsti, jog medieną rangovas buvo paruošęs tinkamai. Kaip minėta, ieškovė turi teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl statybos darbų netinkamo atlikimo, taip pat ir dėl darbų, atliktų naudojant netinkamai paruoštas medžiagas, per garantinį terminą. Be to, vadovaujantis CK 6.686 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės. Įrodymų, leidžiančių paneigti teismo išvadą, nėra.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad jos padarytos nesivadovaut UAB „Narasta“ pateikta remonto sąmata ir išvadas dėl defektų šalinimo pagrįstos išimtinai eksperto S. M. ekspertizės aktu, sąmata, ją papildant tik kai kuriais dažymo darbais, nors, jos teigimu, šios ekspertizės metu neteisingai nustatyta defektų apimtis, taisymo kaštai. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog kitos ekspertizės metu pripažinta, jog UAB „Narasta“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini.
Negalima sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, kad teismas, pripažindamas 2014-11-19 ekspertizės išvadas tik dalyje dėl namo remonto apimties ir kaštų, nekonstatavo esminių statinio trūkumų, neįvertino to, kad anot ekspertų išvadų, namas, neatlikus jo kapitalinio remonto darbų, negalimas eksploatuoti, yra avarinės būklės, jo vertė prilygintina malkinės medienos kainai. Pastebėtina, kad pati ieškovė skunde sau prieštarauja. Taip teigusi, kad teismas neįvertino išvados apie esminius trūkumus, vėliau teigia, kad visgi sprendime pripažįstama ginčo namo statyboje esant esminių trūkumų. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ekspertizių aktus, bet ir eksperto R. P., dalyvavusio ekspertizę atlikusioje ekspertų komisijoje, paaiškinimus ir kuris, priešingai nei teigia apeliantė, nurodė, kad namas nepripažintas avarinės būklės ir jis gali būti tvarkomas bei gali būti pašalinti statybos defektai. Jo paaiškinimais visiškai tikėtina, kad trūkumų ištaisymas už 38.188 Lt yra realus, tačiau, kaip pažymėjo, yra galimi įvairūs trūkumų šalinimo būdai. Nors prie 2014-11-19 ekspertizės akto pateikto ekspertų komisijos nario R. P. ekspertizės akto ekspertas yra pažymėjęs, kad namas galėtų būti pripažįstamas avariniu, nes dėl biologinių kenkėjų laikančiose sienose jis turi avarinio pastato požymių, pastato sienos laidžios lietui, pažeisti keturi esminiai statinio reikalavimai: namas išgraužtas kirvarpų, rąstai smarkiai supleišėję, vanduo lietaus metu sunkiasi į pastato vidų, neefektyvus plyšių užtaisymas, tačiau, atsakant į 3 klausimą ekspertų komisija, į kurios sudėtį įėjo R. U., R. P., A. S., nurodyta, kad nors atsakovo pastatyto pastato ir jo elementų deformacijos dėl nepakankamai standaus ir tvirto rąstų suleidimo, plyšių rąstuose, pakibusių rąstų, stogo laikančiųjų konstrukcijų netinkamo sujungimo sumažėjęs sienų stabilumas, mechaninis atsparumas ir pastovumas, deformacijos artimos ribiniams būviams, mediena pažeista biologinių kenkėjų, tačiau pagal STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nepripažintinas avariniu, vidun besiskverbiantis vanduo turi įtakos pastatyto pastato ilgaamžiškumui (ekspertizės akto 105 psl.). Atsakant į 11 klausimą nurodoma, kad dėl rangovo darbų trūkumų namas gali būti naudojamas pagal jo paskirtį sustiprinus namo konstrukciją 9 klausime nurodytomis priemonėmis. Todėl ieškovės teiginys, kad pastatas yra avarinės būklės, niekuo nepagrįstas. Be to, minėtame ekspertizės akte nurodoma, jog visame statinyje yra nustatyti trūkumai, o trūkumai, įtakojantys pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą yra esminiai, trūkumų priežastys yra statybos produkto naudojimas, neatitinkantis keliamų reikalavimų, rąstų rentimo technologijos nesilaikymas, laikančiųjų elementų nepakankamas stiprumas ir jų sujungimas, bet tuo pačiu ekspertai, atsakydami į 5 klausimą nurodo, kad būtinų remonto darbų kaina yra 38.188 Lt su PVM (11.060,01 Eur) (ekspertizės akto 105 psl.). Pastebėtina, kad ir ekspertas S. M. 2013-02-08 teismo nutarties pagrindu atlikus teismo ekspertizę, jos akte Nr. 13-17, konstatavo, kad yra nustatyti esminiai pastato defektai, dėl kurių negalimas tinkamas pastato naudojimas pagal paskirtį ir (arba) galima neatitiktis esminiam statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimui pastato naudojimo metu. Esminiais defektais įvardinami: pamatas įrengtas per didelis, išsikišęs už sienų į išorę (pamatus rengė pati ieškovė); pastato sienos tarpusavyje nesurištos; rąstų ir sijų plyšiai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; plyšiai tarp rastų neatitinka įprastai keliamų reikalavimų bei nurodė, jog netinkamo pamato įrengimo šalinimo vidutinė rinkos kaina – 227,48 Lt, pastato nestabilumo – 10.648,06 Lt, pastato nesandarumo – 17.019,86 Lt (ekspertizės akto 113-115 psl.).
Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje plačiau pasisakė dėl eksperto S. M. atlikto ekspertizės išvadų, tačiau negalima sutikti su apeliantės – ieškovės teiginiu, kad teismas vadovavosi išimtinai tik šiuo ekspertizės aktu, kadangi, kaip minėta aukščiau, buvo įvertintos abiejų ekspertizių išvados, kritiškai pasisakyta dėl eksperto S. M. teiginių dėl dažymo darbų atlikimo nereikalingumo, šių darbų vertę pridedant prie eksperto nurodytos sumos defektų šalinimui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ir nesivadovauja UAB "Narasta" sudaryta lokaline defektų šalinimo sąmata (1 t., b.l.84) dėl 2013-04-10 ekspertizėje pateiktų išvadų apie tai, kad dalis nurodytų darbų (lauko sienų apšiltinimo, apdaila iš lauko įrengti, lauko langų ir durų apvadų permontavimo darbai, stogo pataisymas, vonios ir virtuvės kambarių langų apdailos perdarymo darbai, sienų ir pastogių dažymo darbai) nėra būtini siekiant ištaisyti defektus ir yra laikytini pastato pagerinimo darbais, tačiau mano, jog namo dažymo darbai šiuo atveju, atsižvelgiant į dabartinę pastato itin prastą būklę yra būtini ir nelaikytini pastato pagerinimo darbais, taip pat turi pagrįstų abejonių dėl namo (170 kv.m.) trūkumų ištaisymo atliekant darbus už 17. 217,6 Lt (rąstinio konstruktyvo sutvirtinimo darbai + namo dažymas), nes namas turi daugiau taisytinų trūkumų kaip pastato sandarumo koregavimas (taisymas), netinkamo pamato įrengimo tvarkymo darbai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti pakankamai išsamia 2014-11-19 ekspertizės išvada dalyje dėl defektų šalinimo darbų paskaičiavimo, kurie teismo nuomone yra visiškai pagrįsti, realūs, būtini. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors ekspertų komisijos padarytos išvados dėl statyboje naudotų medžiagų kokybės, konstrukcijų trūkumų nepilnai sutampa su eksperto S. M. išvadomis, tačiau pridėjus dažymo darbų vertę eksperto S. M. pateiktas defektų pašalinimo paskaičiavimas (37.718 Lt) labai neženkliai skiriasi nuo ekspertų komisijos pateikto paskaičiavimo (38.188 Lt), todėl teismo nustatyta galutinė defektų pašalinimo darbų vertė išvedant vidurkį iš šių sumų (37.953 Lt) atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas hipotetiškai nustatė, kad defektų šalinimo kaina yra 37.718 Lt.
Tuo pačiu pastebėtina, kad apeliantė – ieškovė L. K. neteisingai, išimtinai savo naudai, aiškina 2014-11-19 ekspertizės akte padarytas išvadas. Ji teigia, kad buvo pripažintas esminis pastato vertės sumažėjimas (nors ekspertizės metu šios aplinkybės tiesiogiai nebuvo tiriamos), ekspertizėje pasisakyta dėl statybos darbų trūkumų bei statybos darbų vertės, T. B. statinio ekspertizės išvadų pagrįstumas (nors minėto eksperto išvados, priešingai nei S. M. ekspertizės akte, nebuvo aptariamos visai). Taip pat apeliantė nurodo, kad ekspertų komisija jos naudai pasisakė dėl 2012-08-30 bendrovės „Narasta“ sudarytos lokalinės remonto darbų sąmatos pagrįstumo, su kuo nėra pagrindo pilnai sutikti.
Atsakant į 8 klausimą 2014-11-19 ekspertizės akte nurodoma, kad 2012-08-30 lokalinėje sąmatoje, kuria remiasi ieškovė, pateikti darbai ir medžiagos yra būtini atliekant konstruktyvo sustiprinimo ir pastato apšiltinimo darbus. Tačiau dėl to, kad lokalinėje sąmatoje medžiagų įkainiai parengti pagal tos įmonės taisykles ir taikytini įmonės darbams atlikti ir nenurodyti įkainių kodai, ekspertai negalėjo nustatyti, ar darbų ir medžiagų įkainiai atitinka rinkos kainas. Ekspertų komisija akte pateikė savo lokalinę sąmatą 38.188 Lt sumai (su PVM), sudarytą pagal 2014 metų kovo mėnesio kainas, aprašytų darbų kainą apskaičiuodama vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodytais statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, UAB „Sistela“ programos pagalba (ekspertizės akto 47-49 psl.). Todėl negalima konstatuoti, jog ekspertų komisija sutinka su statybos darbų bei medžiagų vertėmis, nurodytomis pirmiau minėtoje 2012-08-30 lokalinėje sąmatoje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir eksperto S. M. lokalinės sąmatos 227,48 Lt sumai bei 17.019,86 Lt sumai 2013 metų kovo mėnesio kainomis sudarytos naudojantis VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centre“ 2013-03-27 įregistruotomis ir paskelbtomis „Sistela“ parengtomis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis ir UAB „Sistela“ programine įranga (ekspertizės akto 104-106 psl.). Įvertinus, kad ekspertai vadovavosi patvirtintomis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kaip yra paskaičiuota darbų bei medžiagų vertė UAB „Narasta“ pateiktoje 2012-08-30 lokalinėje sąmatoje, joje nenurodyti sustambintų medžiagų ir darbų kodai, pagal kuriuos galima būtų patikrinti įkainių atitikimą statybos resursų rinkos kainomis, skaičiuojant UAB „Sistela“ ar kita programine įranga, negalima sutikti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 113.112,78 Lt (32.759,73 Eur) yra pilnai pagrįstas UAB „Narasta“ lokaline sąmata.
Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ginčo namo defektų taisymo kaštų ieškovei nepasirinkus tinkamo defektų ištaisymo būdo. Todėl kartu su apeliaciniu skundu ji pateikė naujus įrodymus: ginčo namo remonto darbų techninį projektą ir sąmatą (kopijas) (t.5, b.l.23-32), kuriuos teisėjų kolegija priėmė ir dėl kurių pasisako.
Šalies argumentai
Ieškovė skunde teigia, kad šie nauji įrodymai patvirtina UAB „Narasta“ pateiktus preliminarius remonto skaičiavimus, įrodo jos ieškinio reikalavimus, projekte nustatyti konkretūs galimi techniniai sprendiniai, techninis defektų šalinimo būdas, nurodyti kaštai, kurie sudaro 34.586,82 Eur (119.421,37 Lt)(t.5, b.l.32). Pastebėtina, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata sudaryta pagal 2015 metų kovo mėnesio kainas. Į ją yra įtraukti pamatų įrengimo darbai, nors juos įrengė pati ieškovė, o dėl vidaus darbų atlikimo šalys nebuvo susitarę. Be to, šioje sąmatoje nurodyti darbai nesutampa ir su ieškovės akcentuojamoje 2012-08-30 UAB „Narasta“ lokalinėje sąmatoje nurodytais darbais, dėl kurių būtinumo bylos eigoje pasisakyta kelių ekspertų ir kuri, ieškovės teigimu, įrodo visišką ieškinio pagrįstumą. Naujai pateiktojoje lokalinėje sąmatoje išvardinti darbai nesutampa su eksperto S. M., ekspertų komisijos pateiktose lokalinėse sąmatose numatytais būtinais darbais, jų kodais, aprašymais, kiekiais. Taip pat nėra aišku, ar darbų kainos paskaičiuotos vadovaujantis patvirtintomis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, ar įmanoma patikrinti įkainių atitikimą statybos resursų rinkos kainomis, skaičiuojant UAB „Sistela“ ar kita programine įranga. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad naujai pateikta lokalinė sąmata patvirtina UAB „Narasta“ pateiktus preliminarius remonto skaičiavimus ir kad ji pagrindžia ieškinio reikalavimus dėl defektų šalinimo kainos, kadangi naujai pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai nesutampa su teismo ekspertų nurodytais darbais, jų kiekiais bei verte ir kitomis pirmiau aptartomis aplinkybėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta defektų šalinimo kaina (37.718 Lt) yra pagrįsta ir reali, o apeliantų nurodomi argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo tokia išvada abejoti.
Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos išvada mažinti atsakovo kaltę 50 proc. tuo pagrindu, kad dėl statinių defektų atsiradimo yra projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, ieškovės kaltų veiksmų. Nurodo, kad šalių susitarimas apėmė projektuotojo, techninio prižiūrėtojo nereikalingumą, nedalyvavimą statybos eigoje, tik jos rezultatų įforminimą ir susitarimo sąlygos aiškintinos jos (ieškovės,) kaip vartotojos naudai, atsakovui taikytini didesni atsakomybės standartai, bylos nagrinėjimo metu nustatyti jo kalti veiksmai dėl atsiradusių defektų.
Pastebėtina, kad ieškovė skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovo kaltų veiksmų ir todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Byloje nėra ginčo, jog rangovas netinkamai atliko tam tikrus statybos darbus. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija, pripažįsta, jog, nustačius statinio defektus, atsakovo atsakomybei taikyti buvo svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2006). Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas atsakomybę sumažinti atsakovui.
Šioje byloje tiek ekspertas S. M., tiek ekspertų komisija nustatė ne tik statybos defektus, bet ir rangovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, ieškovės veiksmus/neveikimą įtakojusį defektų atsiradimą. Todėl remiantis šiais duomenimis bei AT suformuota praktika, pirmosios instancijos teismui kilo būtinybė spręsti klausimą dėl rangovo atsakomybės sumažinimo. Ekspertų komisijos išvadose atsakant į 7 klausimą detaliai nurodyta, kokius namo projektavimo, statybos, techninės priežiūros, statinio naudojimo normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pažeidė statytojas, naudotojas (ieškovė), projektuotojas, statybos techninis prižiūrėtojas, rangovas (ekspertizės akto 106-108 psl.). Taip pat ekspertas S. M. ekspertizės akte pažymėjo, kad dėl pamato įrengimo defektai atsirado dėl projektuotojo veiksmų, tai, kad pastato sienos tarpusavyje nesurištos, kad atsirado sienų vertikalumo defektai, rąstų ir sijų plyšių defektai yra rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo) pasekmė, sienų lygumo defektai atsirado dėl rangovo kaltės (ekspertizės akto 118-119 psl.).
Šalies argumentai
Iš trečiojo asmens L. D. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ji atliko projektuotojo veiksmus, nes V. S. IĮ neturėjo tam laiko. Jos paaiškinimu, ji kartu su ieškovės sutuoktiniu nuvažiavo į Rokiškį, kur buvo surinktas rąstinis gyvenamasis namas ir su rulete išmatavo surinktą statinį, kurio perdangos ir stogo konstrukcijos dar nebuvo surinktos, ir šiuos brėžinius pateikė projektuotojui, kad šis galėtų parengti projektą. Taip pat ji, turėdama kvalifikacinius reikalavimus šioje srityje, pagal pačios pamatuotą surinktą namą, parengė pamatų, perdangos, stogo konstrukcijų brėžinius techninio projekto lygmenyje, atsakovas dėl netikslių pamatų nekontaktavo . Pripažino, kad dėl tokio matavimo būdo gali būti netikslumų ir kad buvo aptarta, jog juos reikės tikslinti (t.3, b.l. 144-145). Iš to, kad pamatai buvo išlieti didesni, nei namas (juos liejo ieškovė), darytina išvada, kad pirminiai matavimo duomenys nebuvo patikrinti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog namo išmatavimai techniniame projekte, rengtame po to, kai buvo suręstas namas laikinoje vietoje ir apmatuotas, nesutapo su faktiškais namo išmatavimais. Jos ( I. D.) parodymais, ieškovės prašymu ji pasirašė techninį projektą, kaip įmonės, kurioje dirbo, konstruktorė, o projektą parengė kartu su architektu vietoje pamatavusi jau esamą statinį tam, kad ieškovė gautų statybos leidimą. Taip pat ji yra padariusi brėžinį ir pateikusi pasiūlymą, kaip ištaisyti broką, kokias gegnes, perdangos sijas sudėti (2 t., b. l. 69-71). Ekspertizės, atliktos S. M., metu konstatuota, kad pamato įrengimo defektai atsirado dėl projektuotojo veiksmų, kadangi pamatas įrengtas per didelis. Ekspertų komisija pripažino, kad kai kurie defektai yra projekto sprendinių trūkumų pasekmė (projekto sudėtyje nėra stogo laikančiųjų konstrukcijų, jų išdėstymo, netinkama stogo konstrukcija ir jungtis su siena, pamatų plane nėra nurodytas pjūvis, kuris turėjo pagrindą vienam iš nukrypimų nuo projekto įrengiant rąstų sieną ant pamato, nėra laikančiųjų konstrukcijų skerspjūvio parinkimo, sujungimas, mazgai, nenurodyti reikalavimai rąstų ilgiams, magų tvirtinimo būdai ir reikalavimai, nėra stogo apšiltinimo, aukštų apšiltinimo planuose ar techninėse specifikacijose nenurodytas šildymui naudotino statybos produkto reikalavimai) (ekspertizės akto 68-71 psl.). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog bylos nagrinėjimo metu yra nustatyti netinkami projektuotojo veiksmai parengiant projektus.
Iš statybos techninės prižiūrėtojos L. J. atsiliepimo matyti, jog ji nebuvo informuota apie statybos pradžią, nors sutartimi buvo numatyta, jog ji turi vykti į vietą pagal iškvietimą, neinformuota apie darbų eigą ir apmokėjimą už atliktus darbus, deklaraciją pasirašė ieškovei raštu ir žodžiu patvirtinus apie objekto užbaigimą bei atitikimą projektui, į galutinį objekto apžiūrėjimą nebuvo kviesta. Jos (L. J.) parodymais ji ieškovės prašymu pasirašė sutartį tapti statinio statybos technine prižiūrėtoja, tačiau ieškovei nurodžius, kad namą statys ūkio būdu į objektą nevažiavo, niekas nekvietė jos į objektą ar pasirašyti statybos darbų žurnale (t.2, b. l. 68-69). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad statinio techninė priežiūra realiai nebuvo atliekama, nes ieškovė nesirūpino techninio prižiūrėtojo dalyvavimu statybos eigoje, nors, kaip minėta Statybų techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta (t.3, b.l. 125-127). Sutarties sudarymas rodo, jog jai, kaip užsakovei, buvo žinomas įsakmus įstatymo reikalavimas turėti statinio statybos techninį prižiūrėtoją tikslu išvengti statybos defektų jam tikrinant atliktų darbų, naudojamų medžiagų kokybę. Tačiau techninis prižiūrėtojas iš esmės nevykdė Statybų techninės priežiūros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teisės aktų, reglamentuojančių jo pareigą ir prisiimtas pareigas susiaurino iki statybos užbaigimo deklaracijos pasirašymo tuo pripažindamas, kad statybos darbai baigti pagal reikalavimus, kas dalinai šioje byloje buvo paneigta.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė yra vartotoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neatsakinga už statytojo pareigų vykdymą, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statinio techninės priežiūros organizavimą ir atlikimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors techninis prižiūrėtojas buvo pasamdytas, tačiau statytoja jo neiškvietė į statybvietę prasidėjus statybos darbams ir neatliko statinio techninės priežiūros, pati ieškovė priėmė statybos darbų rezultatą bei vykdė statybos priežiūrą neturėdama tam reikalingos kvalifikacijos, neorganizavo darbo projekto parengimo, neperdavė rangovui privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą neužbaigus statybos, neapšiltinus sienų. Taip pat ji (ieškovė), kaip pastato naudotoja, namo eksploatacijos metu nenaikino naujos rūšies kinvarpų, neapsaugojo rąstų sienos nuo ardančių klimatinių poveikių įtakos, todėl ir ji yra taip pat atsakinga už dalį atsiradusių defektų (ekspertų komisijos ekspertizės akto 64-66, 74-76 psl.). Pastebėtina, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį pripažino, jog nepakankamai organizavo statybos techninės priežiūros vykdymą, sutiko, jog yra ir jos kaltės (t.1, b.l. 150). Ji apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl ekspertų komisijos ekspertizės išvados dėl projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, ir jos pačios veiksmų/neveikimo, išskyrus pirmiau minėtą teiginį, kad susitarimas su atsakovu apėmė ir nurodytų asmenų atliktinus veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertų komisijos padarytomis išvadomis, juo labiau, kad pati apeliantė skunde pripažįsta, jog projektuotojas, techninis prižiūrėtojas nedalyvavo statybos eigoje, tik įformino jos rezultatus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė, visiškai pasitikėdama rangovu ir nevykdydama jai kaip statytojai, naudotojai teisės aktuose numatytų pareigų, pati iš dalies prisiėmė riziką dėl netinkamai atliktų darbų. Taip pat įvertintina, kad ieškovė buvo sudariusi Statybų techninės priežiūros sutartį, buvo rengiamas projektas, tačiau ji nesiėmė priemonių, kad statinio techninis prižiūrėtojas techninę priežiūra iš tiesų vykdytų, kad būtų patikslinti projektai. Ieškovės argumentai, kad šalių susitarimas turėtų būti aiškinamas jos naudai, nes ji yra vartotoja, o atsakovas ją įtikino, jog projektuotojų, techninio prižiūrėtojo nereikia, atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau įvertinus, kad šie asmenys dalyvavo statybų procese, tik ieškovė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad jų dalyvavimas būtų organizuotas tinkamai.
Teisėjų kolegija aptartais argumentais atmeta ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti skolą už namo pastatymą
Ginčo dėl to, kad ieškovė yra sumokėjusi 52.508 Lt atsakovui, nėra. Byloje atsakovas sutikslintu priešieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą padidino iki 16.962,47 Eur (58.568 Lt) (CK 6.676 str.). Įvertinus tai, jog jis priešieškinį tikslino atsižvelgęs į 2014-11-19 statinio ekspertizės išvadas, kuriose atliktų statybos darbų vertė padidinta iki 13.6270 Lt/39.466,52 Eur su PVM, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas negrįstai jo priešieškinio reikalavimo didinimą įvertinamo pozicijos keitimu.
Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių žodžiu sutartos darbų kainos. Atsakovas teigė, kad buvo sutarta 300 Lt kaina už 1 kvadratinį metrą, kas sudarytų apie 110.000 Lt sumą, o ne fiksuota kaina, kaip įrodinėjo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys tarėsi dėl fiksuotos sumos – maksimaliai 100.000 Lt už namo pagal katalogą pastatymą ir , įvertinęs, kad statomo namo plotas žymiai sumažėjo (nuo 260 kv.m. iki 171,66 kv.m.), proporcingai mažino šalių sutartą kainą už namo pastatymą nuo 100.000 Lt iki 66.023,08 Lt ir sprendė, kad atsakovui ieškovė skolinga 13.515,08 Lt (3.914,24 Eur).
Apelianto- atsakovo teigimu teismui kilus neaiškumų dėl sutartos kainos dydžio, teismas galėjo vadovautis ekspertų nustatyta rangovo atliktų namo darbų vidutine rinkos verte, kas atitiktų teisminę praktiką. Be to, ieškovė keitė savo poziciją dėl kainos nuo 50.000 Lt iki 100.000 Lt).
Pažymėtina, kad statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų paneigiančių teismo išvadą buvus susitarimą dėl fiksuotos – maksimalios 100.000 Lt kainos. Priešingai apeliantui, ieškovės parodymai šiuo klausimu nevertinami kaip prieštaringi, jie tik patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios maksimalios sumos, kurią ji mokės už rastinio namo pastatymą, dėl ko ieškovė ir nematė pagrindo domėtis statybos darbų kainomis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentų dėl kainos ( nuo 50.000 Lt iki 100. 000 Lt) nelaikė jos pozicijos keitimu. Šalys derėjosi dėl rąstinio namo statybos, kuris pagal katalogą yra 260 kv.m. ploto, tarėsi sumokėti 50.000 L, o pasikeitus aplinkybėms ne daugiau kaip 100.000 Lt. Kadangi tokį namą atsakovas statė pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks susitarimas dėl maksimalios 100.000 Lt sumos, yra logiškas.
Pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir padarė išvadą, kad 2012-08-14 ir 2013-07-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (1 t., b.l. 85-86; 3 t., b.l. 46-52) užfiksuotuose pokalbiuose kalbama apie fiksuotą sumą (sutartą kainą) už visą namą, o ne už 1 kv.m. ir sutarta kaina yra 100.000 Lt. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Aplinkybė, kad 2013-07-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apelianto- atsakovo teigimu, galimai patvirtina, jog ieškovė žinojo statybos kainos apskaičiavimo principus (300 Lt už 1 kv.m.), patvirtina tik tai, jog ieškovė, žinodama tokius įkainius bei būsimo namo plotą, galėjo orientuotis derybose ir nepaneigia pirmiau padarytos teismo išvados buvus susitarimui dėl fiksuotos kainos. Apeliantas, teigdamas, jog minėta išvada neatitinka surinktų įrodymų, šio teiginio nedetalizuoja.
Atsakovas skundo teiginį buvus susitarimą dėl namo pastatymo skaičiuojant 300 Lt už kv.m. (ir daugiau) pagal faktiškai patirtas išlaidas statant ginčo namą, t.y. įsigyjant medžiagas, apmokant už darbo jėgą, įrodinėja pateiktais dokumentais: 2005 metais nupirktais apie 180 kub.m spygliuočių rąstų, vidutiniškai mokant po 100 Lt už kubinį metrą. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie jo patirtas sąnaudas už medžiagas (2 t., b.l. 170-183), kurios sudaro 16.662,94 Lt / 4.825,92 Eur, įvertino. Atsakovas teiginio, kad įsigytą medieną reikėjo išpjauti ir tai kainavo 40.000 Lt, įrodymais nepagrindė. Teismui pateikta tik 2005-07-05 rangos sutartis dėl 40 kub.m medienos rąstų išpjovimo (2 t., b.l. 184), tačiau nepateikta darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apelianto teiginys, kad trims darbuotojams už namo statybą jis sumokėjo apie 50.000 Lt, rašytiniais įrodymais nepagrįstas. Nors liudytojas J. B. parodė, kad su juo atsiskaityta, tačiau jis negalėjo įvardinti tikslios sumos, teigė, kad už pirmo aukšto kvadratinį metrą mokėjo 130 Lt, už antro aukšto – 150 Lt, dalinant trims darbininkams, taip pat mokėta už stogo konstrukcijas atskirai (t.3, b.l. 61-64). Šie įrodymai nepatvirtina, jog darbininkams buvo sumokėta atsakovo nurodoma suma. Pabrėžtina tai, jog šie įrodymai ir teismo ekspertų vertinimai dėl žaliavinės medienos, medžiagų, statinio kainos, sienos vidutinės kainos, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl susitartos kainos(dydžio) bei likusios skolos, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus šalių susitarimą dėl konkrečios statybos darbų atlikimo kainos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje įrodyta, jog šalys žodiniu susitarimu buvo nustačiusios konkrečią darbų kainą, tuo tarpu asmenys turi teisę sudaryti jų valią atitinkančius susitarimus ir konkrečios kainos nustatymas atitinka CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pastebėtina, kad apelianto – atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-29/2013, kurioje 2013 m. vasario 14 d. priimta nutartis, bei nagrinėjamojo byloje ratio decidendi skiriasi, kadangi priešingai, nei šioje byloje, minėtu atveju šalių sudarytoje sutartyje konkrečiai nebuvo susitarta dėl aiškios darbų kainos ir teismas šią kainą nustatė pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį vadovaujamasis ekspertizės išvadomis, įvertinus faktiškai atliktų darbų apimtį bei šiems darbams taikomus kokybės reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus šalių paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, galima nustatyti šalių susitarimo dėl statybos kainos turinį ir nesivadovaujant ekspertizės akte nustatyta rangovo (atsakovo) atliktų namo darbų vidutine rinkos kaina. Pripažino, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios 100.000 Lt maksimalios sumos. Todėl apelianto teiginiai, jog statybos darbų vertę apskaičiuojant praktikoje vadovaujamasi UAB „Sistela“ statybinės vertės kainomis imant pagrindu 1 kvadratinį, kubinį metrą ir kad teismo ekspertizių metu buvo nustatyta darbų kaina pagal tuo metu buvusias rinkos kainas (S. M. vertinimu statinio kaina 111.076 Lt, ekspertės R. U. vertinimu – 136.270 Lt), nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys negalėjo susitarti kitaip, t.y. dėl mažesnės darbų kainos. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2013-09-24 teismo posėdžio metu pats atsakovas paaiškino teismui, jog po to, kai buvo nustatyta sienų kvadratūra, paskaičiavus iš katalogo apie 300 kvadratinių metrų sienų buvo kalbėta apie 100 000 Lt sumą (t.3, b.l. 66), kas tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl fiksuotos kainos nustatymo yra pagrįsta ir teisinga. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog apeliantas faktiškai patyrė didesnes išlaidas nei buvo sutarta šalių 100.000 Lt kaina, ar ekspertų vertinimu vidurtinė rinkos vertė didesnė nei 100.000 Lt, neįrodo atsakovo teiginių buvus susitarimą dėl 300 Lt už kvadratinį metrą. Vienok, šios aplinkybės gali būti aktualios sprendžiant susitarimo dydžio (nuo 50.000 iki 100 000 lt, ar teismo nustatytos kainos) nustatymo klausimą.
Ieškovė – apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino statyboje esant esminių trūkumų, tačiau neanalizavo jų įtakos namo vertei, nepagrįstai tinkamu įrodymu nepripažino bei sprendime nieko nepasisakė dėl 2015-04-03 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuri patvirtina, jog ieškovė atsakovui yra per daug sumokėjusi (52.300 – 30.730 ? 21.370 Lt) ir nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio.
Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl 2015-04-03 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau ja negali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl kainos nustatymo sekančiais motyvais. Ši ataskaita parengta ieškovės iniciatyva. Vertinimo tikslas: retrospektyvinis turto rinkos vertės bei vertės sumažėjimo nustatymas išlaidų (kaštų) metodu 2008 m. Atkuriamosios vertės nustatymas taikomas norint nustatyti esamą naudojimo vertę specialios paskirties turto, kuris itin retai rinkoje gali būti parduodamas arba išnuomojamas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto vertintojas pritaikė vietovės pataisos koeficientą (VPK) kuris taikomas masiniu vertinimo būdu, būtent, neįvertintų statinių vidutinei rinkos kainai apskaičiuoti atkuriamosios vertės metodu. Kadangi ginčo statinys yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 63-65), jo masinis įvertinimas atliktas 2010-09-13, vertė -74.601,19 Lt (21606 Eur), kas nurodyta ir pačioje vertinimo ataskaitoje, todėl pripažintina, kad toks vertės nustatymo metodas negalėjo būti pasirenkamas. Pažymėtina tai, jog ataskaitoje nustatyta, kad pastato pagrindinių konstrukcijų: sienų surentimo ir stogo konstrukcijos atkūrimo kaštai 2008 m. yra 43.187,76 Eur (149.118,70 Lt), tačiau, pritaikęs VPK(0,23), darė išvadą apie tai, jog rinkos vertė 2008 m., paskaičiuota išlaidų(kaštų)metodu yra 9.900,00 Eur (34 183 Lt). Analogišku metodu buvo paskaičiuotas sumažėjimas rinkos vertės dėl ekspertizės akte nustatytų trūkumų 2008 m. 8.900 Eur. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbu, už kokią kainą gali būti parduodamas turtas atsižvelgiant į vietovę, kuri pasirinkta pačios ieškovės, o yra reikšminga nustatyti, kokia buvo šalių susitarimo kaina dėl statinio pastatymo ir dėl atsiradusių statinio defektų spręstina priteisiant ieškovės naudai defektų šalinimo išlaidas. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ataskaitos vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso normos.
Atsakovas- apeliantas savo skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada sumažinus namo plotą atitinkamai sumažinti kainą už namo pastatymą nuo 100.000 Lt iki 66.023,08 Lt arba 1/3 dalimi, bei įvertinus, kad ieškovė dalinai yra atsiskaičiusi su atsakovu, priteisti jam 13.515,08 Lt (3.914,24 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prieš statybų pradžią pagal katalogą išsirinko 260 kv.m. ploto namą ir tikėjosi, jog atsakovas iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis pastatys tokio dydžio rąstinį namą (iki apdailos) už sutartą kainą. Pripažino, jog atsakovas sumažino statomo namo plotą iki 171,66 kv.m., kadangi toks pastatyto namo plotas užregistruotas Registrų centre (1 t., b.l. 61, 63) ir nurodytam plotui paskaičiavo tenkančią kainą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada buvus žodinį susitarimą dėl namo pastatymo už 100.000 Lt kainą, tačiau nesutinka su išvada, jog atsakovas savavališkai sumažino statomo namo plotą nuo 260 kv.m. iki 171,66 kv.m ir todėl atitinkamai turi būti sumažinta kaina.
Ginčo dėl to, kad ieškovė išsirinko iš katalogo 260 kv.m. ploto namą, nėra. Iš įrodymų visumos labiau tikėtina, kad, būtent, ieškovės pageidavimu buvo sumažintas statomo namo plotas, priešingu atveju ieškovė nebūtų rinkusi dokumentų: išėmusi statybos leidimo, dariusi projekto ir sutikusi dėl tokio dydžio namo perkėlimo į namo pastovią vietą. Taigi, iš jos atliktų veiksmų negali daryti išvados, jog jos netenkino pastatyto namo plotas, be to, ieškovė, būdama atsakinga už statinio techninės priežiūros organizavimą bei atlikimą, statybos darbų atlikimo metu jokių rašytinių pretenzijų dėl ploto pasikeitimo rangovui nereiškė, byloje nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pati ieškovė inicijavo statinio ploto pakeitimą, atsakovui 2008 metų pavasarį pateikė statinio projektą, kuriame, lyginant su katalogo brėžiniais, buvo padaryta konstrukcinių pakeitimų: pakeista sanmazgo dalis, vietoje kambario – garažas, pirmas aukštas iškeltas iki 1,8 m (t.1, b.l. 62).
Sprendžiant klausimą dėl atlyginimo dydžio už tokio dydžio (171,66 kv.m) namo pastatymą nesant rašytinės sutarties, aktualu tai, jog nenuneigtais ekspertų paskaičiavimais vidutinė rinkos kaina yra netgi didesnė nei 100.000 Lt. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas perskaičiavo kainą pagal faktiškai pastatyto namo plotą, teisėjų kolegijos nuomone aktualu analizuoti plotus, nurodytus katalogo brėžiniuose ir įvairiuose pačios ieškovės užsakymu ruoštuose dokumentuose, ką akcentuoja atsakovas-apeliantas. Taip pagal kataloginius brėžinius į bendrą 260 m² namo plotą yra įskaičiuota 30 kv.m. atvira terasa. Pagal techninį projektą suprojektuota ir pastatyta 29,64 kv.m ploto atvira veranda neįskaičiuota į suprojektuotą 182,81 kv.m namo plotą, o šiuos plotus sudėjus bendras plotas sudarytų 212,19 kv.m. Iš V. S. IĮ parengto techninio projekto gyvenamojo namo pirmo aukšto, mansardos planų, suderintų 2008-02-26 Panevėžio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, matyti, kad namo terasa sudaro 29,64 kv.m, bendrasis namo pirmo aukšto plotas yra 130,90 kv.m, mansardos patalpų plotas – 81,55 kv.m, kas bendrai sudėjus sudaro 212,19 kv.m plotą (t.1, b.l. 41, 42). Vienodomis sąlygomis vertinant plotus kataloginio namo, kuriame į bendrą 260 kv.m plotą įskaityta terasa ir faktiškai pastatytą namą, tai jo plotas su terasa sudaro 201,30 kv.m. , t.y. faktiškai skiriasi 58 kv.m.. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Todėl vien šiuo paskaičiavimu kainos sumažinimas 1/3 suma neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).
Be pirmiau nurodytų ieškovės atliktų eilės veiksmų po to, kai namas buvo surinktas (leidimo gavimas techninio projekto rengimas, pamatų liejimas ir kt), pastebėtina ir tai, jog ieškovė 2013-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. Š. pagal savo asmeninį katalogą surado namą, kurio plotas 260 kv.m ir sakė, kad tokį namą gali pastatyti už 100 000 Lt bei perbraižė brėžinius sumažindamas namo plotą iki 170 kv.m, o ji net nesupratusi, kiek namas bus sumažintas ir nesidomėjo. Šie jos paaiškinimai duoda pagrindo išvadai, jog ją tenkino ne tik iš katalogo išsirinkto namo ploto sumažinimas, tačiau ir kaina. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl pakitusio ploto šalys būtų taręsi dėl kainos keitimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartą kainą (100.000 Lt) dėl sumažėjusio namo ploto. Todėl, pripažinus nesant pagrindo mažinti šalių sutartos statybų kainos (100.000 Lt) bei įvertinus ieškovės sumokėtą pinigų sumą , apeliacinės instancijos teismas keičia sprendimo dalį dėl įsiskolinimo už namo pastatymą (priešieškinio dalis) priteisimo padidinant priteistą atsakovui pinigų sumą nuo 13.515,08 Lt (3.914,24 Eur) iki 47.492 Lt (13.754,63 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3p).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Patenkinus dalį atsakovo apeliacinio skundo ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo priteisti skolą už namo pastatymą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).
Byloje ieškovė patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 3.393,39 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 7) ir 3.200 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (3 t., b.l. 92, 4 t., b.l. 163), 2.000 Lt už teisinę pagalbą (3 t., b.l. 93; 4 t. b.l. 162), 12.458 Lt (6.000 Lt + 6.458 Lt) už statinio ekspertizę, 300 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą (4 t., b.l. 164), už atstovavimą 3.630 Lt (1.210+1.210+1.210 Lt)(4 t., b.l. 156, 157, 158), 900 Lt už T. B. ekspertizės atlikimą (4 t., b.l. 159), 1.210 Lt už statybos ekspertizę, eksperto iškvietimą (2 t., b.l. 160), 1.200 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą 2013-04-02 (2 t., b.l. 192, 3 t., b.l. 37), 2.500 Lt už atstovavimą (3 t., b.l. 33, 34, 35), 100 Lt administravimo išlaidų (3 t., b.l. 36), 227,70 Lt nutarties vykdymo išlaidų (3 t., b.l. 39). Nors iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (3 t., 40) matyti, jog ieškovė už liudytojo T. B. iškvietimą sumokėjo 200 Lt, tačiau iš į bylą pateiktos pažymos (2 t., b.l. 83) matyti, kad buvo pagrįsta tik 156,24 Lt suma. Todėl ši suma įtraukiama į atlygintų išlaidų sąrašą. Iš viso ieškovė patyrė 9.271,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat buvo įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 80 Eur už liudytojo R. P. iškvietimą (4 t., b.l. 144). Kadangi šios lėšos nebuvo panaudotos, todėl jas yra tikslinga grąžinti ieškovei.
Byloje atsakovas patyrė tokias išlaidas: 3.000 Lt už teisines paslaugas (3 t., b.l. 55, 56), 300 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą (3 t., b.l. 57), 1.000 Lt už apeliacinio skundo surašymą, 3.262 Lt žyminio mokesčio už apeliaciją (3 t., b.l. 82, 83), 83,30 Lt už liudytojo R. K. iškvietimą, 6.000 Lt už statinio ekspertizę (2 t., b.l. 115), 930 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (2 t., b.l. 123), 240 Eur žyminį už patikslintą priešieškinį (3 t., b.l. 83), 1.050 Eur atstovavimo išlaidų (4 t., b.l. 179). Iš viso atsakovas patyrė 5.511,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje taip pat susidarė 91,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 16,78 proc., o atsakovo priešieškinys- 81,09 proc. Todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos ir valstybei atlyginamos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CK 88, 93, 96, 98 str.) atitinkamai priteisiant iš ieškovės 4.469,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 69,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš atsakovo 1.555,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 16,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 112,32 Eur žyminiu mokesčiu (t.5, b.l. 15), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas 799,68 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas, taip pat ieškovė turėjo 1210 Eur išlaidų už techninio projekto parengimą (t.5, b.l. 61). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos išlaidos neatlygintinos, taip pat iš jos priteistinas 799,68 Eur žyminis mokestis valstybei. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 436 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.5, b.l. 8,9). Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas 67,69 proc., atitinkamai iš ieškovės priteistina 295,13 Eur žyminio mokesčio, 541,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio, kuria priteistas įsiskolinimas L. Š. už namo statybos darbus padidinant iš ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už namo pastatymą nuo 3914,24 Eur iki 13 754,63 Eur.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš L. K.: 4.469,11 Eur bylinėjimosi išlaidų L. Š. ir 69,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, valstybei priteistą pinigų sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš L. Š.: 1.555,69 Eur bylinėjimosi išlaidų L. K. ir 16,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybę, valstybei priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą 2015-05-11 sumokėtą 80 Eur sumą už liudytojo R. P. iškvietimą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K.: 295,13 Eur žyminio mokesčio ir 541,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti L. Š., bei 799,68 Eur žyminio mokesčio – valstybei.