- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2617/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AIRCS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BALTPRIM“, A. O.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. O. (A. O. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AIRCS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BALTPRIM“ ir A. O. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ANJOLA“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AIRCS“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „BALTPRIM“ 647 693,49 Lt žalai, kuri, ieškovo teigimu, buvo patirta šiam atsakovui praradus ieškovo krovinį, atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „BALTPRIM“ turto areštą.
Ieškovas patikslino ieškinį ir atsakovu byloje taip pat patraukė UAB „BALTPRIM“ darbuotoją ir vieną iš akcininkų A. O. , kuris, ieškovo teigimu, organizavo vežimą. Ieškovo nuomone, žalą turėtų solidariai atlyginti abu atsakovai. Patikslinęs ieškinį, ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. O. turtą. Grįsdamas šį prašymą, ieškovas, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovai, perkeldami savo verslą į kitą įmonę, jau yra apsunkinę būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo A. O. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, – ir pinigines lėšas.
Teismas sprendė, kad ieškinio suma yra didelė, o tiksli atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Gali būti, kad atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Šios aplinkybės teismui leido manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas A. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas privalėjo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą, o būtent tai, kad apeliantas atsakovu patrauktas nepagrįstai. Ieškovas visiškai nepagrindė, kodėl apeliantą laiko solidariu atsakovu. Apeliantas, kaip UAB „BALTPRIM“ darbuotojas, negali būti atsakingas už bendrovės prievoles prieš trečiuosius asmenis. Apeliantas nėra bendrovės valdymo organo narys, taip pat neturi kontrolinio jos akcijų paketo. Apelianto atsakomybė galima tik pagal darbo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau ir šios atsakomybės dydis yra ribojamas.
2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Apelianto piniginių lėšų areštas grubiai pažeidžia jo interesus, nes apeliantas neturės būtinų lėšų kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti (paskolai grąžinti), kas lems nuostolių atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio asmens piniginių lėšų areštas, nenumatant galimybės disponuoti tam tikra jų dalimi, yra neproporcingas siekiamam tikslui.
3. Teismas nesilaikė ieškovo prašyme nurodyto apelianto turto arešto eiliškumo, nors tam nebuvo jokio viešojo intereso. Tokiu būdu teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo tvarką, dispozityvumo ir rungimosi principus.
Ieškovas UAB „AIRCS“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Ieškovas akcentuoja, kad apelianto argumentai, jog jis nėra atsakingas už atsakovo UAB „BALTPRIM“ prievoles, yra nepagrįsti. Apeliantas veikė bendrovės vardu, o po šioje byloje bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pradėjo dirbti per kitą bendrovę.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BALTPRIM“ nurodo sutinkantis su atskirojo skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti.
Trečiasis asmuo UAB „ANJOLA“ prašo nagrinėti atskirąjį skundą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).
Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovai, perkeldami savo verslą į kitą įmonę, jau yra apsunkinę būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas, 2011 m. lapkričio 28 d. išnagrinėjęs apelianto UAB „BALTPRIM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties toje pačioje civilinėje byloje, nustatė, kad apeliantas, žinodamas apie pareikštą reikalavimą, savo veiklą iš esmės perkėlė į kitą susijusią įmonę (civilinė byla Nr. 2-2372/2011).
Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina apelianto nesąžiningumą. Teisė gina tik sąžiningą asmenį, todėl nesąžiningai besielgiančio asmens atžvilgiu teismas gali taikyti apribojimus disponuoti turimu turtu kaip laikinąją apsaugos priemonę iki ginčo išsprendimo.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą. Toks reikalavimas, nustatytas CPK 144 str. 1 d., įsigaliojo tik 2011 m. spalio 1 d., o skundžiama nutartis priimta iki minėto pakeitimo įsigaliojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai nevertindamas ieškinio pagrįstumo, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Piniginių lėšų areštas pažeidžia jo interesus, nes apeliantas neturės būtinų lėšų kasdieniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliantui turi būti palikta pragyvenimui reikalinga pinigų sumą. Kadangi byloje nėra duomenų apie apelianto šeimą, specialiuosius poreikius, kolegijos nuomone, apeliantui turėtų būti palikta pragyvenimui 1 000 Lt dydžio pinigų suma.
Tesimas, nustatydamas apelianto turto arešto eiliškumą, laikėsi šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos – nustatė areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, – ir pinigines lėšas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti.
Leisti A. O. (A. O. ) kiekvieną mėnesį išmokėti iš savo sąskaitos iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registrui.