- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 1-466-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26877-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis Mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), teistas (1992 m., 1994 m., 1996 m., 1999 m., 2001 m., 2004 m., 2009 m. teistas, teistumas išnykęs):
1) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine subendrinta 34 MGL (1700 Eur) bauda;
2) 2019 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 50 parų arešto bausme; paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1700 eurų) bauda; 2020 m. sausio 3 d. paleistas atlikus arešto bausmę, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2019 m. birželio 26 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. Ž., pastarajam būnant namuose, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu išdaužė 300 eurų bendros vertės gyvenamojo namo šešis langus ir lauko durų stiklą, šiais tyčiniais vandališkais veiksmais sugadino V. Ž. priklausantį turtą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. B. apklausiamas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. atvyko į Beinaičių kaimą Kėdainių rajone. Nuvykus į „Aibės“ parduotuvę vietiniai žmonės jam ėmė skųstis, kad V. Ž. kabinėjasi prie kaimo žmonių, prašo pinigų, maisto, mėtosi akmenimis. Vietiniai žmonės paprašė su juo pasikalbėti. Su draugu S. nuvyko pas V. Ž.. Draugas S. liko mašinoje. Nežinojo ar V. Ž. gyvena vienas ir ar sodyboje buvo kitų žmonių. V. Ž. nenorėjo kalbėtis, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl trūkus kantrybei jis išdaužė V. Ž. langus. Išdaužė šešis gyvenamojo namo langus ir lauko durų stiklą. Tuo metu V. Ž. bėgo nuo jo, pasiėmęs kirvį užsidarė namo duris. Daužant stiklus nukentėjusysis buvo namo viduje. Draugas, kuris buvo automobilyje, galėjo girdėti stiklo dūžius. Kitų žmonių aplink nematė. Nukentėjusiajam pažadėjo žalą atlyginti. Asmeninio pobūdžio nesutarimų su nukentėjusiuoju nebuvo, jo anksčiau nepažinojo. Savo elgesį vertina blogai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
V. Ž. pareiškimu – protokolu nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. į jo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo trys vyrai ir viena moteris, kurią žino iš matymo (vardas I.) ir išdaužė minėtos sodybos šešis langus ir lauko durų stiklą. Taip jam padaryta 300 eurų materialinė žala (1 t., b. l. 12).
2019 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančioje (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo sudaužyti penki langai, kurių matmenys 80x70 cm, sudaužytas vienas langas, kurio matmenys 48x42 cm. Išdaužta namo durų stiklas, kurio matmenys 72x25 cm. Prie namo durų ant cementinio pagrindo matosi dvi dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes, ant akmens, kuris yra prie įėjimo į namą, matosi viena dėmė panaši į kraujo, paimtos šių kraujo dėmių nuoplovos. Namo viduje įrengti du kambariai, kurie netvarkingi, išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 17-20, 31-41).
Nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokolu ir papildomu apklausos protokolu nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. į jo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), su automobiliu atvažiavo trys vyrai ir viena moteris, kurią žino iš matymo, kurios vardas I. Atėję į jo sodybos kiemą, du vyriškiai pradėjo daužyti langus ir išdaužė jo sodybos šešis langus ir namo pagrindinių durų stiklą. Vienas iš vyrų buvo apie trisdešimties metų, maždaug 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rankos, pilvas buvo visas tatuiruotas. Mažo ūgio vyriškis, dauždamas namo durų stiklą, susipjaustė ranką ir jam stipriai bėgo kraujas. Kitas vyras buvo apie trisdešimties metų, maždaug 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kaip apsirengęs neprisimena. Trečias vyras buvo apie trisdešimties metų amžiaus, maždaug 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kaip apsirengęs buvo neprisimena. Prieš jį atvykę asmenys nenaudojo smurto, kadangi rankose nukentėjusysis turėjo kirvį, į namo vidų patekta nebuvo. Minėtą moterį, kuri buvo su tais vyriškiais, pažįsta, jos vardas I, gyvena su vyru K. Č. Beinaičių k. Kėdainių r. Jie prieš porą metų jam padėjo prie ūkio darbų. Šie minėti asmenys galėjo išdaužyti jo sodybos langus, nes prieš porą metų iš sodybos buvo įvykdyta vagystė, ir jis įtariamuoju nurodė K. Č. Galbūt taip norėjo atkeršyti. Išdaužus šešis langus jam buvo padaryta 300 eurų materialinė žala, turtas nedraustas, teritorija nefilmuojama. Dėl šio įvykio jis patyrė stresą, buvo sutrikdyta rimtis. Aplink nukentėjusiojo sodybą yra už maždaug 300 metrų dar vienas gyvenamasis namas, kur gyvena senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonės. Daugiau kiti kaimynai yra maždaug už kilometro (1 t., b. l. 18, 63-64).
Liudytojos I. B. apklausos protokolu nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu K. Č. 2019 m. birželio 26 d. visą dieną ir vakarą buvo namuose kartu su sugyventiniu K. Č., išėjusi iš namų niekur nebuvo. Po maždaug dviejų savaičių sužinojo, kad V. Ž. buvo išdaužti sodybos langai. Kiek langų ir kas juos išdaužė nežino. V. Ž. kaime, kiek žino, su daug kuo nesutaria, jis yra labai įkyrus, taip pat dažnai kalba tikrovės neatitinkančius įvykius. Prieš du metus jos sugyventinis K. Č. su V. Ž. bendravo, tačiau, kai V. Ž. juos apkaltino, kad neva jie apvogė jo sodybą, su juo daugiau nebendrauja (1 t., b. l. 76).
Liudytojos O. G. apklausos protokolu nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Priešais ją kitoje kelio pusėje gyvena V. Ž. 2019 m. birželio 26 d. po pietų ji nuėjo miegoti. Apie 16 val. ji išėjo į lauką ravėti daržo ir pas ją atėjo V. Ž., kuris pasakė, kad pas jį atvažiavo du vyrai ir viena moteris, kurie išdaužė jo sodybos langus. Ji jokio triukšmo negirdėjo, tikriausiai tuo metu miegojo. Nežino, kas galėjo išdaužti sodybos langus (1 t., b. l. 96-97).
2019 m. rugsėjo 5 d. VĮ „Regitra“ informacija nustatyta, kad pilkos spalvos automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „BRC Finance“. D. B. neturi jokio automobilio, registruoto jo vardu (1 t., b. l. 87-88).
Liudytojo D. B. apklausos protokolu nustatyta, kad jis dirba Mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Be šios firmos turi dar aštuonias įmones. Pagrindinis darbas yra surasti žmones atlikti nekvalifikuotus darbus. Vienai iš jo įmonių, tiksliai kuriai pasakyti negali, yra nupirktas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Šio automobilio draudimą jis apmokėjo. Pas jį nuo 2019 m. kovo vidurio, tiksliai datos pasakyti negali, įmonėje įsidarbino A. B.. Jis jam leido naudotis šiuo automobiliu, taip pat ir kitais įmonei priklausančiais automobiliais. Ar A. B. su automobiliu „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. kur nors važiavo pasakyti negali, nes nežino (1 t., b. l. 81-83).
2019 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietos protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. B. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Jis nurodė, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, parodė vietą ant kelio, kur 2019 m. birželio 26 d. pastatė automobilį. Po to nurodė, kad reikia eiti prie geltonos spalvos namo, atėjęs parodė 6 langus ir namo durų stiklą, kuriuos išdaužė (1 t., b. l. 118-125).
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris iš šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).
Išnagrinėjus šią bylą nustatyta, jog kaltinamojo A. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. A. B. be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tam tikrus elgesio reikalavimus, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais turto sugadinimu, tyčia kumščiu išdaužė 300 eurų bendros vertės gyvenamojo namo šešis langus ir lauko durų stiklą ir tokiu būdu sugadino V. Ž. priklausantį turtą. Tai padarė viešoje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. Ž., prie kurios pats kaltinamasis privažiavo automobiliu ir šalia kurios, bet kuriuo metu, galėjo būti (prieiti) ir kiti asmenys – kaimynai, praeiviai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti dienos metu, nukentėjusiajam V. Ž. būnant namuose ir kaip nurodė pats kaltinamasis, triukšmą galimai girdint kaltinamąjį į sodybą atvežusiam draugui. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neprognozuojamų, įžūlių ir demonstratyvių veiksmų, V. Ž. jautėsi nemaloniai ir turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad šį įvykį stebėjo (girdėjo) ir kaltinamojo draugas, neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kita bylos medžiaga.
Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad įžūlius ir vandališkus veiksmus atlieka viešoje vietoje, todėl privalėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo nusikalstama veika neabejotinai teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, jo kaltė įrodyta visiškai.
A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).
Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltė forma. Kaltinamasis baustas administracine tvarka eilę kartų, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 22-31), Respublikinės priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 36). Kaltinamojo veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. A. B. nevedęs, dirba (2 t., b. l. 33). Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, nors teistumas už daugelį nusikalstamų veikų jau išnykęs, šią nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė esant neišnykusiam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu, todėl tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. B. paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą, kaltinamasis kaip dirbantis asmuo, prarastų darbą ir šios rūšies bausmės atlikimas paveiktų jo žodinį įsipareigojimą nukentėjusiajam atlyginti žalą, galimybę padengti jam paskirtas baudas kitose bylose, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad A. B. kaltu pilnai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama arešto bausmė buvo visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1700 Eur) bauda ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto ir 34 MGL (1700 Eur) bauda. Kadangi nuosprendžio priėmimo dienai arešto bausmę kaltinamasis jau yra atlikęs, o bauda iki šios dienos nesumokėta (2 t., b. l. 74), vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1700 Eur) bauda.
Atsižvelgiant į tai, jog A. B. turi nuolatinį darbą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų ją izoliuoti nuo visuomenės, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus pareigas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 8 punktas).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimti 3 vokai su biologinėmis nuoplovomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. B. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2019 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 34 MGL (1700 Eur) baudą, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtus 3 vokus su biologinėmis nuoplovomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.