- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-143-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00850-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „Baltramas“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-143-124/ 2012
Teisėjas N. Masiulis Teisminio proceso Nr.2-12-3-00850-2011-5
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 5d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1065-875/2011 pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Baltramas“ dėl žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracija ieškiniu (2–4 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltramas“ 1997,91 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2008 ir 2009 metus, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki bylos iškėlimo ir 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. birželio 28 d. su atsakovu buvo pasirašyta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. SS-209 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos. Pasirašydamas sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinių paslaugų bei kitus mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2007-04-25 sprendimu Nr. T-77 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas detaliojo plano projektas žemės sklypui suformuoti prie Respublikos g. 32, Naujojoje Akmenėje esančių pastatų ir sklypo paskirčiai keisti prie verslui išnuomoto pastato. Patvirtinus žemės sklypo, esančio prie atsakovui išnuomoto Respublikos g. 32, Naujojoje Akmenėje pastato, detaliojo plano projektą, atsakovui atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už 0,5262 ha žemės sklypą. Žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2008 m. mokestinį laikotarpį, direktorius R. B. atsiėmė asmeniškai, tačiau žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, taip pat nesumokėjo ir už 2009 metus.. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos už uždelstą įvykdyti piniginę prievolę laikotarpį, t. y. nuo prievolės neįvykdymo momento iki bylos iškėlimo teisme dienos. Be to, ieškovas, turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2011m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių (47–48 b. l.) ieškinį atmetė. Teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai.
Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra dėl 510,76 kv. m bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (vėliau šioms patalpoms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)) nuomos. Iš 2006-06-28 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr.31 matyti, kad nuomininkui perduotas 510,76 kv. m bendro ploto pastatas. Tiek pastatas, tiek pastato dalimi esančios patalpos, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, gali būti išnuomoti kartu su žemės sklypu arba be jo. Pastatas ir žemės sklypas – du savarankiški nuomos teisinio santykio objektai. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktos sutarties dalykas nėra žemės sklypo nuoma, todėl priteisti žemės nuomos mokestį, kaip kitą mokestį, susijusį su išnuomotu turtu, remiantis Sutarties 9.3 punktu nėra teisinio pagrindo. Reikalavimai žemės nuomos sutarties formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.547 ir 6.550 straipsniuose. Ieškovas nepateikė šiuos reikalavimus atitinkančios žemės sklypo nuomos sutarties. Teismas pažymėjo, kad 2006-06-28 sudarant sutartį net neegzistavo žemės sklypas, t. y. galimos žemės nuomos sutarties dalykas. Žemės sklypas buvo suformuotas gerokai vėliau, Akmenės rajono savivaldybės tarybai 2007-04-25 priėmus sprendimą Nr.T-77 dėl detaliųjų planų patvirtinimo. Žemės sklypas, suformuotas prie atsakovui išnuomoto pastato, įvardinamas kaip neišnuomotas. Iš pastato ar patalpų nuomos sandorio nekyla besąlyginė pareiga kartu išsinuomoti žemės sklypą, kuriame yra išsinuomotas pastatas ar patalpos. Teismas nurodė, kad tenkinti ieškinį pagal ieškovo pateiktus įrodymus, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (52–54 b. l.) prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2006-06-28 UAB „Baltramas“, pasirašydamas Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. SS-209, įsipareigojo mokėti komunalinių paslaugų bei kitus mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu. Atskira žemės nuomos sutartis su UAB „Baltramas“ nebuvo pasirašyta. Sutarties 9.7 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja per 15 dienų po sutarties pasirašymo kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją dėl sklypo, priskirto nuomojamam pastatui, nuomos sutarties sudarymo, tačiau žemės nuomos sutartis sudaryta nebuvo, kadangi tuo metu detaliuoju planu dar nebuvo suformuotas prie išnuomoto pastato esantis žemės sklypas.
2. Apeliantas nesutinka su Akmenės rajono apylinkės teismo sprendime nurodytu motyvu, kad dėl nesudarytos žemės nuomos sutarties, tarp savivaldybės administracijos ir UAB „Baltramas“ nebuvo susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, todėl bendrovė neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio. LR žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi bei ją įgyvendinančio LRV 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 1 punktu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai, iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį.
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-15 rašte Nr. 4B-(3.1)-445 „Dėl mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme“ Apskričių viršininkams buvo pateikusi apibendrintą informaciją apie tai, kokiais atvejais, nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, mokamas nuomos už valstybinės žemės naudojimą mokestis. Žemės sklypai, užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, naudojami šių statinių eksploatacijai, todėl jie apmokestinami net ir nesant atskiro sprendimo suteikti šiuos sklypus. Kadangi UAB „Baltramas“ iš ieškovo nuomojo pastatą, o žemės sklypas jam buvo reikalingas statiniui eksploatuoti, todėl bendrovė privalėjo mokėti ir žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių negaliojimo sprendimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2006 birželio 28 d. nuomos sutartimi nuomotojas Akmenės rajono savivaldybės administracija viešo konkurso komisijos sprendimu Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. SS-209 išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Baltramas“ nekilnojamąjį turtą-pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) verslui vykdyti. 2007-04-25 sprendimu Nr. T-77 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas detaliojo plano projektas žemės sklypui suformuoti (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, suformuotas 0,5262 ha žemės sklypas prie šio pastato.2008 metais bei 2009 metais atsakovui buvo pateiktos žemės nuomos deklaracijos už 2008 metus dėl 1 491,18 Lt ir 2009 metus dėl 506,73 Lt už 0,5262 ha naudojamą žemės sklypą žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Nuomos sutartis dėl žemės sklypo nuomos su atsakovu nebuvo sudaryta. Atsakovas nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovas pateikė ieškinį teismui, pastarasis sprendimu už akių ieškinį atmetė, nesant sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo išnuomojimo.
Dėl pareigos mokėti žemės nuomos mokestį
Bylos duomenys patvirtina, kad sudarant su atsakovu pastato nuomos sutartį , šia sutartimi ieškovas įsipareigojo per 10 dienų sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo suformuotas žemės sklypas. Atsakovas naudojosi prie pastato esančiu sklypu, dalį jo užėmė pastatas, įvažiavimas ir pan. 2007-04-25 d. atlikus detalųjį planą , buvo nustatytas sklypo dydis 0,5262 ha . Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymu Nr.IX-1415 (įsigaliojusiu nuo 2003-04-24) konstatuota, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, LR Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta rašytinė nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Priešingu atveju, esant neteisėtam naudojimui, toks neteisėtas naudojimas turi būti nutraukiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nes būtų kitaip pažeidžiama viešoji tvarka ir visuomenės interesas. Be to, faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę nuomos sutarties, negali būti statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes būtų pažeistas LR Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Taigi minėtame įstatyme nustatytas įpareigojimas mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį negali būti traktuojamas kitaip, nei prievolė šį mokestį mokėti. Tvarka, kuria šis mokestis turi būti mokamas, nustatoma Vyriausybės.Tokia tvarka buvo reglamentuota LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387, nustačiusiu, kad žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba. Kadangi atsakovo naudojama žemė yra užstatyta statiniais ir naudojama jiems eksploatuoti, tačiau nuomos sutartis dėl šios valstybinės žemės nuomos nėra sudaryta, darytina išvada, kad susiklostė faktiniai nuomos santykiai su ieškovu, todėl yra taikytinas minėtas LR Vyriausybės nutarimas. Aplinkybė, kad minėtame Vyriausybės nutarime nurodyta, jog mokestis imamas už nuomą, o ne už naudojimą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nes faktinis valstybinės žemės naudojimas, kai atsakovas neturi teisės šios žemės naudoti neatlygintinai, pagrįstai prilyginamas faktinei nuomai, už kurią turi būti mokamas atitinkamo dydžio mokestis. Toks žemės naudojimo aiškinimas atitinka ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-7/2002, kuriame nurodyta, kad asmenys, su kuriais nėra sudarytos žemės nuomos sutartys, naudojasi atitinkamai jiems suteiktu valstybinės žemės sklypu, nuomotojas tokiam naudojimui neprieštarauja; šie veiksmai vertintini kaip teisių ir pareigų, atsirandančių iš nuomos teisinių santykių, įgyvendinimas, kitaip tariant, tarp tokių naudotojų ir valstybės susiklosto faktiniai žemės nuomos santykiai, todėl nuomininkas privalo vykdyti visas pareigas, jam tenkančias pagal nuomos sutartį – ne tik naudotis žemės sklypu, bet ir mokėti žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nėra įformint. Byloje nėra duomenų, kad sklypas atsakovui buvo perduotas panaudai, ką patvirtina ir sutarties 9.7 punktas .
Pagal Akmenės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą 2008-03-19 d. sprendimu Nr. T-47 1.1 punktą bei 2009-08-05 d. tarybos sprendimo Nr. T-190 1.2.1 punktą atsakovas, kaip nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties privalėjo mokėti 3 proc. žemės vertės dydžio metinį nuomos mokestį, kas sudaro už 2008 metus 1491,18 Lt, o už 2009 – 506,73 Lt. Pagal tarybos sprendimais nustatytą tvarką atsakovas šį mokestį už žemės sklypo nuomą už 2008 m. turėjo sumokėti iki 2008-11-04 d, o 2009 metais –iki 2009-12-01 d(21,28 b.l.).Atsakovas šio mokesčio nesumokėjo iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į administracinį teismą, ginčydamas jam Akmenės rajono savivaldybės tarybos nustatytų mokesčių pagrįstumą. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo priskaičiuotų mokesčių dydžiu, kadangi atsakovas nėra nuginčijęs šių mokesčių mokėjimo pagrindo bei nėra nuginčijęs ieškovo nustatyto naudojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, už kurį paskaičiuoti žemės nuomos mokesčiai, todėl jis yra priteistinas.
Taip pat tenkintini ieškovo išvestiniai reikalavimai, pareikšti remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies , 6.261 straipsnio pagrindu dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo neįvykdytos prievolės sumos už piniginės prievolės neįvykdymą nustatytu terminu priteisimo. Atsakovui priskaičiuotina195,60 Lt palūkanų už 2008 metus (1491,18 Ltx5 proc. metin.x959d), už 2009 m 39,36Lt (506,73x5 proc.metiniųx567d ), viso 235,16 Lt. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo sprendimas naikintinas, neteisingai pritaikius materialinės teisės normas ir priimtinas naujas sprendimas(CPK 326 str. 1 d. 2p.,330 str.). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis 67Lt (CPK 96 str.).Iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl viešo procesinių dokumentų atsakovui įteikimo-237,89 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltramas‘(įmonės kodas 300558727) ieškovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai 1 997,91 Lt nuomos mokesčio (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 91 ct) nuomos mokesčio ir 235,16 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus ir 16 ct) metinių palūkanų iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, 237,89 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus ir 89 ct.) viešo procesinių dokumentų atsakovui įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltramas“ ieškovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos–nuo 2011 birželio 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltramas‘(įmonės kodas 300558727) 67 Lt(šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei.
.