Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KTG Agrar“ ieškinį atsakovui SANI Agrar GmbH dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „KTG Agrar“ ir atsakovas SANI Agrar GmbH 2013-06-21 sudarė susitarimą, kuriuo ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui grūdinius kukurūzus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 125,00 Eur (bazinė kaina) už toną šios produkcijos (1 tomas,12 b. l.). Nors atsakovas teigia, jog šio dokumento (rašto) negalima laikyti šalių sutartimi, nes tai yra tik bendro pobūdžio dokumentas apie ketinimą pirkti-parduoti grūdinius kukurūzus, tačiau tokie atsakovo teiginiai nėra pakankamai pagrįsti. Šis dokumentas šalių pasirašytas elektroninio ryšio priemonėmis. Vėliau tarpusavyje susirašinėdamos šalys tarpusavyje šį susitarimą patvirtino, teigdamos jog tai yra sutartis (1 tomas, 16, 19, 22, 25, 29 b. l.), todėl teismas vertina, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.154, 6.305 str.).

Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių susitarimą ir pažeidė informavimo apie būsimą sutarties nutraukimą tvarką.

Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor contractus principo. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB “Eisiga”, bylos Nr. 3K-3-230/2013).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Ieškovas teigia, kad pagrindas nutraukti sutartį su atsakovu atsirado atsakovui neatlikus išankstinio apmokėjimo už produkciją bei pareikalavus laidavimo. Teigia, kad šios aplinkybės liudijo tai, jog atsakovas neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų ateityje. Ieškovas 2013-10-08 raštu atsakovui nurodė, kad planuoja 2013-10-12 pradėti nuiminėti grūdinių kukurūzų derlių ir prašo ieškovą iki 2013-10-11 sumokėti išankstinę 52 875,00 Eur įmoką iki 2013-10-11(1 tomas, 16 b. l.), t. y. atsakovui buvo duotos 3 dienos atlikti išankstiniam apmokėjimui, o 2013-10-12 raštu nurodė, kad išankstinio mokėjimo terminą nustato iki 2013-10-16 teigdamas, jog, realizavus derlių kitu būdu, reikalaus iš atsakovo žalos atlyginimo dėl galimo pelno skirtumo (1 tomas, 19 b. l.). Atsakovo teigimu, įvertinus reikalaujamą sumokėti sumą, tai negali būti laikoma protingu mokėjimo terminu, be to, šalys susitarė tik dėl bazinės kainos, t. y. 125,00 Eur už toną šios produkcijos. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl išankstinio apmokėjimo už produkciją 141 Eur už toną, iš viso 52 875,00 Eur buvo nepagrįstas, nes, kaip teisingai atsiliepime į ieškinį nurodo atsakovas šalys nebuvo pasirašiusios priedo prie minėtos sutarties, kuriame nurodytos perkamos – parduodamos produkcijos kainos bei kokybės reikalavimai (1 tomas, 11, 13 b. l.). Šalių nepasirašytas sutarties priedas negali būti laikomas leistinu įrodymu, todėl juo teismas nesiremia (CK 177 str.). Taigi šiuo atveju šalys turėjo susitarti ne tik dėl produkcijos kainų, bet ir konkretaus išankstinio mokėjimo termino, produkcijos atsiėmimo vietos, šalių atsakomybės už sutarties sąlygų nevykdymą ir kitų sąlygų, reglamentuotų Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. 1 d. (CK 6.156 str.).

Ieškovas, kuriam priklauso 100 procentų UAB „KTG Grūdai“ (2 tomas, 27–29 b. l.), pagal 2013-10-23 d. kukurūzų grūdų pirkimo – pardavimo sutartį 1.500 t produkcijos mokant 110 Eur už toną pardavė šiai įmonei (1 tomas, 42–45 b. l.; 2 tomas, 45–50 b. l.). Procesiniame dokumente – dublike pats ieškovas nurodo, kad pagal šį sandorį, pakečiantį susitarimą su atsakovu grūdiniai kukurūzai buvo parduoti su ieškovu susijusiai įmonei ir jie buvo parduoti už didesnę nei tuo metu buvusią rinkos kainą (2 tomas, 143 b. l.). Taigi ieškovas parduodamas kukurūzinius grūdus, jokių nuostolių nepatyrė, nes produkciją pardavė už didesnę nei tuo metu buvusią rinkos kainą. Kaip ankščiau minėta, šalys dėl konkrečių produkcijos pirkimo – pardavimo kainų nebuvo susitarusios. Todėl atsakovo reikalavimai priteisti iš atsakovo nuostolius dėl susidariusio kainų skirtumo vertintini kaip ieškovo siekis nepagrįstai praturtėti, o tai draudžia įstatymas (CK 6.242 str.).

LR CK 6.218 str. 1 d. nurodyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamoje byloje terminas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodytas. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta aplinkybę, jog sutartį nutraukė nesilaikydamas įstatymo nustatytų terminų, kadangi iš atsakovo 2013-10-14 rašto dėl pareikalauto laidavimo tapo akivaizdu, kad atsakovas neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ir vertino, kad atsakovas 2013-10-18 raštu patvirtino, jog sutartis nutraukta ir sutartiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę (1tomas, 5–6 b. l.). Ieškovo teiginiai, jog atsakovas neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir ateityje pažeis sutartį, iš esmės yra visiškai nepagrįsti. Iš minėto atsakovo 2013-10-14 rašto matyti, kad šiuo raštu atsakovas siekė derinti su ieškovu kai kuriuos klausimus, susijusius su produkcijos kokybe, prekių pristatymo vieta bei laidavimu , o to nedraudžia galiojantys įstatymai ir tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Šio rašto nėra pagrindo vertinti kaip atsakovo ketinimo nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ateityje. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovas 2013-10-18 raštu ne patvirtino sutarties nutraukimą, o iš esmės išreiškė prieštaravimą dėl sutarties nutraukimo ir pareiškė pretenziją ieškovui dėl 54 750, 00 Eur žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas skubotai, iš anksto nepranešus atsakovui, t. y. 2013-10-16 raštu (1 tomas, 25 b. l.), sutartyje nenustačius konkretaus išankstinio mokėjimo termino, kainų, produkcijos kokybės ir kitų svarbių su sutarties vykdymu susijusių sąlygų, vienašališkai neteisėtai nutraukė sutartį visiškai nepaisydamas sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 6.200 str.). Tačiau atsakovas, gavęs ieškovo įspėjimą apie ketinimą reikalauti žalos atlyginimo, siekė šalių bendradarbiavimo ir sutarties išsaugojimo (1 tomas, 22 b. l.). Esant šioms aplinkybėms nutraukti minėtą sutartį remiantis CK 6.217 ir 6.219 str. nebuvo pagrindo, todėl ieškovo vienašališkas sprendimas nutraukti šią sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo UAB „KTG Agrar“ priteistina 8,88 Eur išlaidų (1 tomas, 139 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „KTG Agrar“ (į. k. 300127919) 8,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.