- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-814-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-142-773/2008 pagal atsakovės D. P. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
A. D. Paulauskienė prašė (II tomas, b.l.2-3) atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-773/2008 vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-323-555/2008 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Kauno apygardos teisme arba atidėti iki 2009-06-01.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-02 nutartimi (II tomas, b.l.44-47) atsakovės D. P. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė.
Šalies argumentai
A. D. Paulauskienė atskiruoju skundu prašo (II tomas, b.l.48-49) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priimti naują nutartį, kuria atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-773/2008 vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Kauno apygardos teisme arba atidėti iki 2009-06-01.
Skunde nurodyta, kad atsakovė yra ligota, dėl sutrikusios sveikatos nustatyta 70 proc. netekto darbingumo lygio ir 2 invalidumo grupė, neturi jokio kito nekilnojamojo turto, į kurį turėtų galimybę skubiai įsikelti gyventi su visa didele manta, neturi ir santaupų, todėl neturi galimybės skubiai įsigyti kitą gyvenamąjį plotą. Išmokėtos piniginės kompensacijos turto dalybų metu - 73200 litų nepakaktų įsigyti net 1 kambario butui Kaune. Be to, ji investavo į sūnaus buto įrengimą. Svarbią reikšmę turi ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl didelio gyvenamo namo, į kurio 1/2 dalį ji pretenduoja kaip buvusi sutuoktinė, ką teismas įvertino neobjektyviai ir nevisapusiškai. Patenkinus pastarosios ieškinį dėl statybos leidimo perrašymo A. P. seseriai L. B. panaikinimo, turto perleidimo sandorių dalių pripažinimo negaliojančiais, pripažinus jai teises į dalį namo 3A Aušros g. 79, Kaune, apeliantė turėtų realią galimybę toje pačioje valdoje gyventi, tik perkeliant mantą iš vieno namo šioje valdoje į kitą. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodo, kad atidedant teismo sprendimo vykdymą pagal jos prašyme nurodytus motyvus, būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, LR CK 1.2 str. įvirtintas teisinio apibrėžtumo principas, LR CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas bei A. P. konstitucinės nuosavybės teisės (123 str.), kadangi ji neignoruoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, o pasinaudoja įstatyme CPK 284 str. įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo esant svarbioms priežastims, juolab, kad A. P. pats teisme pripažino, jog pastoviai gyvena kitame name 3A, esančiame toje pačioje valdoje. Be to, teismas neįvertino ir tai, kad minėtose patalpose lieka gyventi jų sūnus D. P., ir kad A. P. neprieštarauja sūnaus gyvenimui minėtose patalpose, jo nekeldina. Tai patvirtina, jog net iškeldinus atsakovę iš ginčo patalpų, A. P. vis tiek negali ir faktiškai nesiekia naudotis ginčo patalpomis Aušros g. 79, Kaune.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (II tomas, b.l.52-54) ieškovas A. P. prašo palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-142-773/2008, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių D. P. ir A. P. ginčas kilęs dėl gyvenamųjų patalpų, esančių Aušros g. 79, Kaune, pasidalijimo po santuokos nutraukimo buvo galutinai išspręstas dar 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, kuria buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, kuria gyvenamosios patalpos buvo priskirtos ieškovo A. P. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei D. P. priteista 73200 Lt piniginė kompensacija, kurią ieškovas atsakovei pervedė 2006 m. gruodžio 15 d. Atsakovė prašė atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimo, kuriuo teismas nusprendė iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio Aušros g. 79, Kaune, įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas D. P. prašymą atmetė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog prašymas atidėti sprendimo įvykdymą yra nepagrįstas. Teismas įvertino tai, kad atsakovė dar 2006-10-18 žinojo, jog patalpos, iš kurių ji iškeldinama, jai nepriklauso, dar 2006-12-15 gavo iš ieškovo teismo priteistą piniginę kompensaciją. Taigi atsakovei buvo pakankamai laiko pasirūpinti kitos gyvenamosios vietos susiradimu.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog iškeldinimo atidėjimas niekaip negali pažeisti A. P. konstitucinių teisių. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006-10-18 priėmus nutartį, A. P. galutinai įgijo teisę savo nuožiūra minėtas patalpas valdyti ir naudoti, tuo pačiu įgydamas teisėtą lūkestį, kad teismo sprendimas bus visiškai įvykdytas per protingą laiko tarpą. Patalpų savininko teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji yra ligota, dėl sutrikusios sveikatos neteko 70 proc. darbingumo lygio, neturi jokio kito nekilnojamo turto, į kurį galėtų įsikelti, neturi santaupų, nėra laikomos kaip pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi apeliantė daugiau kaip du metus neturi jokių teisių į gyvenamąsias patalpas, iš kurių iškeldinama, be to apeliantė yra gavusi iš ieškovo 73200 Lt piniginę kompensaciją, taigi galėjo pasirūpinti gyvenamuoju būstu. Patalpos, iš kurių atsakovė yra iškeldinama, pagal galutinai ir neskundžiamai įsiteisėjusį teismo sprendimą priklauso ieškovui A. P.. Taigi atsakovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai pripažintini nepakankamais konstatuoti, jog sprendimo dėl jos iškeldinimo įvykdymas turi būti atidėtas. Analogiška išvada darytina ir dėl kito skundo argumento, kad svarbią reikšmę turi ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl gyvenamojo namo, į kurio 1/2 dalį ji pretenduoja kaip buvusi sutuoktinė. Šį teisėjų kolegijos teiginį pagrindžia duomenys, jog tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų – šios ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-323-555/2009, kurioje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas, nėra tiesioginio teisinio ryšio, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui jame nustatyti faktai savo teisine galia neturės įrodomosios ar prejudicinės teisinės reikšmės būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimu gyvenamasis namas Kaune, Aušros g. 79, unikalusis Nr. 19/953-0023-02-6, t. y. kitas gyvenamasis namas, pripažintas bendrąja jungtine atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybe. Taigi abu gyvenamuosius namus, kaip savarankiškus civilinių teisių objektus, sieja faktas, kad jie yra vienoje namų valdoje – Kaune, Aušros g. 97, tačiau atsakovės teisinės pretenzijos į gyvenamąjį namą Kaune, Aušros g. 79, unikalusis Nr. 1995-3002-3015, yra išnagrinėtos, ji nebėra šio daikto bendraturtė ir dėl tokio jos statuso paneigimo teisminių ginčų nėra. Dėl to teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių turinio į gyvenamąjį namą Kaune, Aušros g. 79, unikalusis Nr. 19/953-0023-02-6, niekaip negalėtų pakeisti atsakovės teisinio statuso į gyvenamąjį namą Kaune, Aušros g. 79, unikalusis Nr. 1995-3002-3015. Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir trečiasis skundo argumentas, kad ginčo patalpose lieka gyventi ieškovo ir atsakovės sūnus D. P.. Nekilnojamojo turto savininkui įstatymas suteikia teisę savo nuožiūra leisti gyventi asmenims.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas teisinio apibrėžtumo principas, CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumas ir ieškovo A. P. konstitucinės nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Atskirąjį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d., II tomas, b.l.55).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.