Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-2131-883/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
2-2131-883/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01046-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. S.
Civilinė byla Nr. 2-2131-883/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01046-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 113;129.1; 129.4 ; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundus dėl antstolio A. L. veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. S. kreipėsi į antstolį su skundais, prašydama panaikinti antstolio A. L. 2014-12-29 patvarkymą Nr. AN119370 ir 2015-01-28 patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480.

Skunde dėl 2014-12-29 patvarkymo Nr. AN119370 (civilinė byla Nr. 2-2131-883/2015) pareiškėja nurodo, kad nesutinka su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, nes antstolio pasirinktas ekspertas akivaizdžiai netinkamai nustatė turto vertę ir tai sudaro pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę; prašo panaikinti skundžiamą patvarkymą ir skirti pakartotinę ekspertizę, atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.

2015-02-04 skunde dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2-2511-949/2015) pareiškėja nurodo, kad antstolis neinformavo pareiškėjos apie priimtus patvarkymus parduoti 10 žemės sklypų iš varžytynių, antstolis paskelbė varžytynes nepaisydamas neužbaigtų procesų dėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo teisėtumo; pareiškėjai nesudaryta galimybė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją; pareiškėjos nuomone, antstolis siekia kuo griečiau bet kokia kaina realizuoti turtą ir išsiieškoti antstolio atlyginimą už vykdymo veiksmus, kurie šioje vykdomojoje byloje siekia 35 000 Eur. Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtomis antstolio inicijuotas pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių procedūras.

Antstolis 2015-02-04 patvarkymu Nr. AN124231 ir 2015-02-17 patvarkymu Nr. AN125843 tenkinti skundus atsisakė ir skundus su vykdomąja byla LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui.

Atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2014-12-29 patvarkymo Nr. AN119370 antstolis nurodė, kad antstolis neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte Nr. 14/12-111 nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl, nesant pareiškėjos ar išieškotojo prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, antstolis neturi pagrindo spręsti dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo; apie ekspertizės aktu nustatytą turto vertę pareiškėja buvo informuota 2015-01-05, prieštaravimų dėl turto vertės pareiškėja per tris darbo dienas nepareiškė; skundo dėl antstolio veiksmų pareiškimas nėra tinkamas prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimas; turto vertinimas buvo atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikaciją, atliktas individualiai, apžiūrėjus turtą vietoje, atsižvelgiant į jo esamą būklę; pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka; nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėja argumentuoja jokiais dokumentais nepagrįstomis rinkos vertėmis; skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, nepareiškė motyvuoto prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o pateikė skundą dėl antstolio 2014-12-29 patvarkymo panaikinimo.

Atsisakydamas tenkinti 2015-02-04 skundą dėl antstolio inicijuotų pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių procedūrų, antstolis nurodė, kad apie 2015-01-28 patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo pareiškėja buvo informuota pasirašytinai 2015-02-07, pareiškėjai iki varžytynių pradžios nebuvo jokių kliūčių pasiūlyti žemės sklypų pirkėją; teismui 2015-02-11 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2015-02-13 patvarkymais dėl varžytynių atšaukimo, varžytynės buvo atšauktos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-25 nutartimi civilinė byla Nr. 2-2511-949/2015 sujungta su civiline byla Nr. 2-2131-883/2015, suteikiant bylai vieną Nr. 2-2131-883/2015.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 14 b. l.), prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

LR CPK 510 str. 2 d. nurodyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Pareiškėja pateikė teismui skundus dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji Nr. 0159/14/02480 dėl 3 058 000,00 Lt išieškojimo iš skolininkės D. S. išieškotojo L. S. naudai pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-10-12 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-977-368/2011.

Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2014-11-13 patvarkymu areštavo dešimt žemės ūkio paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini), minėtam turtui įvertinti paskyrė ekspertizės įstaigą IĮ „Eksperts“, informavo pareiškėją, kad ne vėliau kaip per tris dienas nuo patvarkymo gavimo ji gali pareikšti nušalinimą ekspertui; pareiškėjai patvarkymas įteiktas 2014-11-15 (362, 367 v. b. l.).

Atlikus ekspertizę, antstoliui buvo pateiktas 2014-12-13 Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 14/12-111, kuriuo nustatyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto apžiūros dieną 2014-12-13 yra 595 500 Lt (453 v. b. l.).

2014-12-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. AN119370 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“, kuriuo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 449 800,00 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1500 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), įvertino 11300 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), įvertino 9100 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 2800 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 36200 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 37600 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 16300 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 16500 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 14400 Lt (488 v. b. l.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, teigdama, kad antstolio pasirinktas ekspertas akivaizdžiai netinkamai nustatė turto vertę, vertės akivaizdžiai skiriasi tarpusavyje ir neatitinka realių rinkos sąlygų. Pareiškėja nurodo, kad reali rinkos vertė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 516 000 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9150 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 46440 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)32550 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 11600 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40860 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 43200 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 66 600 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 60800 Lt; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)158400 Lt.

Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta turto kaina.

Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

Šiuo nagrinėjamu atveju nei išieškotojas, nei skolininkė, antstoliui 2014-12-29 patvarkymu nustačius turto įvertinimą, nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio nustatyto turto įkainojimo. Pažymėtina, kad skundo antstoliui dėl jo veiksmų pateikimas nėra tinkamas prieštaravimų pareiškimas dėl turto įkainojimo, kadangi CPK 681 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jei skolininkas ir išieškotojas nedalyvavo areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

Kadangi šalių prieštaravimai civilinio proceso įstatymo nustatyta nebuvo pareikšti, ekspertizė antstolio iniciatyva galėjo būti paskirta, jeigu antstolio turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto vertės teisingumo. Nagrinėjamu atveju, vykdant išieškojimą, buvo sudaryta parduodamo turto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, rinkos vertę nustatė turto vertintojas, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti turto vertintojo nustatyta rinkos kaina, nebuvo. Pareiškėjos argumentai, kad antstolio parinktas ekspertas objektyviai nenustatė parduodamo turto vertės, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis skyrė ekspertizę anksčiau nurodytų žemės sklypų vertei nustatyti, siekdamas įkainoti areštuotą turtą objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Toks antstolio elgesys traktuotinas kaip atitinkantis vykdymo proceso šalių teises ir teisėtus interesus, nes tiek skolininkas, tiek išieškotojas yra suinteresuoti, kad galbūt ateityje realizuojamas turtas būtų įkainotas realia pinigų suma, už kurią turtas galėtų būti realizuotas. Turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo esamą būklę, yra tikslesnis nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nustatyti masinio vertinimo būdu. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka . Kaip minėta, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, nesutikdama su areštuoto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti eksperto pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėja nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja nepateikė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti aplinkybę, jog toje vietoje turtas yra brangesnis nei nustatė ekspertas ir įvertino antstolis. Ginčydama turto vertę, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę (CPK 178 str.). CPK nedraudžia skolininkui siūlyti savo kainos, ją pagrindžiant atitinkamais įrodymais. Pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į nepriklausomus vertintojus bei pateikti turto vertinimo išvadas, tačiau tokiomis teisėmis nesinaudojo ir tokių įrodymų į bylą neteikė. Teismas pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų dėl netinkamo vertinimo metodo taikymo ar netinkamai parinktų lyginamųjų objektų vertinimo pareiškėja nepateikė, byloje duomenų, kad atlikus turto vertinimą vadovaujantis kitu metodu ar kad parinkus kitus lyginamuosius objektus būtų nustatyta didesnė nekilnojamojo turto rinkos vertė nei kad yra byloje nustatyta, nėra. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėja grindžia neaišku kokiu pagrindu nustatyta rinkos verte, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.

Esant šioms aplinkybėms, nenustačius pareiškėjos, kaip skolininkės, teisių ir teisėtų interesų bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, nustatydamas skolininkei priklausančio turto kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl skundas dėl 2014-12-29 patvarkymo atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2015-01-28 patvarkymais dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto varžytynės, kuriuose nurodyta, kad parduodamo turto varžytynės vyks nuo 2015-01-28. Patvarkymai pareiškėjai įteikti pasirašytinai 2015-02-07 (555 v. b. l.), antstolis apie varžytynes paskelbė specialiame interneto tinklapyje (CPK 706 str.), todėl konstatuotina, jog antstolis ėmėsi visų priemonių ir tinkamai informavo pareiškėją apie paskelbtas varžytynes.

Teismui konstatavus, kad nustatydamas skolininkei priklausančio turto kainą, antstolis nepažeidė įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo 2015-01-28 patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo pripažinti neteisėtais tuo pagrindu, kad antstolis paskelbė varžytynes neužbaigus procesų dėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo teisėtumo.

CPK 704 str. numato, kad iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai. Antstolis 2014-10-21 Raginime įvykdyti sprendimą skolininkei išaiškino, kad ji turi ir kitas Civilinio proceso kodekso numatytas teises, todėl laikytina, kad apie minėtą prioritetinę skolininkės teisę pasiūlyti savo pirkėją skolininkei turėjo būti žinoma. Pažymėtina, kad teismui 2015-02-11 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolis 2015-02-13 atšaukė interneto tinklalapyje www.evaržytynes.lt paskelbtas skolininkės turto varžytynes, todėl, jeigu pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji šiuo metu gali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise ir pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjai nesudaryta galimybė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Pareiškėjos argumentas, kad antstolis siekia kuo griečiau bet kokia kaina realizuoti turtą ir išsiieškoti antstolio atlyginimą už vykdymo veiksmus, kurie šioje vykdomojoje byloje siekia 35 000 Eur, taipogi nepagrįstas, nes pareiškėja nenurodė kitų argumentų, kodėl antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, neteisingos, neatitinka vykdomojo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos ir konkrečių dydžių.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolis nustatydamas skolininkei priklausančio turto kainą ir paskelbdamas turto pardavimą varžytynėse vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl skundai dėl antstolio veiksmų nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 str., 583 str., 593 str., 594 str., teismas

nutaria:

Skundus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė