Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą dėl termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – K. S., G. K. ir N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo N. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti praleistą įregistravimo terminą ir valstybės įmonę Registrų centras (toliau – VĮ RC) įpareigoti įregistruoti 1996 m. gruodžio 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį tarp dovanotojos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir apdovanotosios G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), mirus G. K., buvo užvesta paveldėjimo byla. Tačiau pareiškėjas ir įpėdinis, N. K., sužinojo, kad nekilnojamojo turto, adresu - (duomenys neskelbtini), paveldėti negali, nes 1996 m. gruodžio 23 d. sudaryta dovanojimo sutartis tarp dovanotojos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir apdovanotosios G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruota viešajame registre. 2022 m. balandžo 14 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. I. išdavė liudijimą, kad palikėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties data 2022 m. balandžio 6 d., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), įpėdiniai yra pareiškėjas, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas kartu su kitais įpėdiniais nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki palikėjos mirties, manė, kad turtas teisėtai priklausė jų mirusiai mamai, todėl 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VĮ RC su prašymu įregistruoti palikėjos vardu nuosavybės teises į 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini). VĮ RC išnagrinėjęs prašymą, nusprendė jį atmesti, nurodė, kad sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (dovanojimo) sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, minėtų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (dovanojimo) sutartį daro negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1996 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis tarp dovanotojos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir apdovanotosios G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K.. 2022 m. balandžo 6 d. mirus G. K. (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. I. 2022 m. balandžio 14 d. išdavė liudijimą, kad palikėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), įpėdiniai yra pareiškėjas N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) su prašymu įregistruoti palikėjos vardu nuosavybės teises į 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), prašymą atmetė, nes praleistas terminas įregistruoti sandorį (VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus sprendimas).

8. 1996 m. gruodžio 23 d. sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnį nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, o privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikomi 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

10. Kasacinio teismo praktika nurodo, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

11. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta, ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teiktų paaiškinimų nustatyta, kad G. K. per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina G. K. nesuprato sutarties reikalavimo dėl būtinumo ją įregistruoti, nežinojo tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos, tikėta, ji maniusi, kad notaro patvirtinta dovanojimo sutartis suteikia jai visas nekilnojamojo turto savininko teises, nes pareiškėjui rodė sutartį kaip nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas įvardija menką savo motinos G. K. išsilavinimą, knesidomėjimą bei klaidingus įsitikinimus, dėl kurių ji nesuvokė registravimo būtinumo ir tokio neįregistravimo pasekmių. Pareiškėjas nurodo sužinojęs kad G. K. praleido terminą sandoriui registruoti tik kai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo ir VĮ RC netenkino jo 2022 m. balandžio 28 d. prašymo įregistruoti dovanojimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, konstatuojama, jog galima neabejoti, kad G. K. buvo išaiškintas dovanojimo sutarties registravimo būtinumas. Be to, toks reikalavimas nurodytas pačioje sutartyje, o ir suinteresuotas asmuo N. S., pati dalyvavusi dovanojimo sandorio sudarymo metu, paaiškino raginusi G. K. registruoti sutartį. Tačiau manytina, kad pareiškėjo motina G. K. dėl išsilavinimo lygio ar dėl susiklosčiuso gyvenimo būdo galėjo nesuvokti tokio išaiškinimo, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

14. Byloje nėra ginčijamas 1996 m. gruodžio 23 d. sutarties sudarymo faktas. Kaip matyti, G. K. įgijo ir valdė nekilnojamuosius daiktus, kartu su šeima – vyru J. K. ir vaikais N. K., K. K. ir G. K. (Namų knygos kopija), gyvendama dovanotoje namo dalyje nuo 1996 m. gruodžio 23 d. iki savo mirties 2022 m. balandžio 6 d., mokėjo mokesčius (Elektros knygelės kopijos, Perlo terminalo kvitai). Nėra ginčo, kad sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – N. S. siekė padovanoti, o G. K. – priimti nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad N. S. dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą ne savo noru ar perleido ne savo turtą, byloje nepateikta. Suinteresuotas asmuo N. S. tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu. Minėtas sandoris sudarytas pas notarą, jo patvirtintas.

15. Suinteresuoto asmens N. S. argumentai, kad G. K. 2008 m. rugpjūčio 31 d. sutiko perleisti sugriuvusio sandėlio dalį vakarinėje namo pusėje už 28,96 Eur (100 Lt) bei nurodė, kad ateityje pretenzijų į tą turtą neturės, nevertintini, nes tai nėra bylos dalykas – sutikimas dėl perleidimo rašytas ranka, jo autentiškumo neįmanoma patikrinti neatlikus byloje ekspertizės, be to nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandoris turi būti įformintas atitinkama įstatymuose numatyta tvarka (CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, jog pareiškėjo motina G. K. teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą ir jį valdė, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjo kaip sąžiningo turto paveldėtojo teisė į palikimą.

17. Teismas, vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškimas šioje dalyje tenkinamas – atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

18. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ RC įregistruoti 1996 m. gruodžio 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį tarp dovanotojos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir apdovanotosios G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui nutarus atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą sandoriui įregistruoti, pareiškėjui nurodoma, kad pareiškėjas turi savarankiškai kreiptis į VĮ RC. Teismas pažymi, kad, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus ir su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 442, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškimą iš dalies.

Atnaujinti praleistą terminą 1996 m. gruodžio 23 d. sudarytos dovanojimo sutarties tarp N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl 0,20 dalių medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais dviem rūsiais, mansarda 1A1/m, kuriame yra 103,13 kv. m. naudingo ploto, medinio ūkio pastato 2J1/m, medinio ūkio pastato 4J1/m su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimui.

Likusioje dalyje pareiškimą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.