Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Pavalio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-765/2009 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atskovui J. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 638,92 Lt už gamtai padarytą žalą, 5 procentų metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atskovas, turintis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, kaip privatus asmuo teikė plyno sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo paslaugą. Atlikdamas matavimus, K. B. ir D. B. privačioje miškų valdoje (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, rėždamas 1,37 ha biržę, nukrypo daugiau nei 10 laipsnių, dėl ko neteisingai buvo atrėžta 0,37 ha ploto V. V. miško valdose ir 0,31 ha P. J. miško valdose. Dėl atskovo neteisingai atliktų matavimų buvo neteisėtai iškirstos kitų savininkų miško valdos dalys. Iš viso iškirsti 176 žali uosio medžiai, kurių bendras tūris 105,43 m³. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1, 14 ir 14.5 punktus. J. J. 2007-05-14 yra nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 61 str. 4 d. Dėl J. J. padarytų neteisėtų veiksmų buvo iškirsta svetimo miško dalis, todėl iš J. J. priteistina 4 638,92 Lt žala, padaryta gamtai.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 4 638,92 Lt žalos atlyginimui, 5 % palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2008 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 139 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nustatė, kad atsakovas neteisingai apmatavo kirtimui skirtos miško biržės parametrus ir dėl to neteisėtai buvo iškirstas medynas, priklausantis kitoms miško valdoms. Iš viso iškirsta 176 vnt. žalių uosio medžių, kurių bendras tūris 105,43 m³. Už šiuos pažeidimus Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2007 m. gegužės 14 d. nutarimu J. J. pagal ATPK 61 str. 4 d. paskyrė 350 Lt baudą. Nutarimą atsakovas apskundė, tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismas 2007-11-23 nutartimi palikto nutarimą galioti. Vadovaudamasis nuostata, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), J. J. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 61 str. 4 d. numatytą pažeidimą pripažino įrodyta ir iš naujo neįrodinėtina ir todėl visus jo argumentus, kad žala jo veiksmais gamtai nepadaryta, atmetė. Nurodė, jog CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymais draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Padarytos žalos dydis nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 ir 2004 m. gegužės 12 d. Nr. 570 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ pakeitimu. Žala sudaro 4 638,92 Lt sumą, ir ją priteisė iš atsakovo CK 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str. pagrindais.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-01-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad apylinkės teismas ieškinį patenkino, vadovaudamasis CPK 182 str. 2 d., kad jo kaltės įrodinėti nereikia, nes jis yra nubaustas administracine tvarka. Tačiau jis nubaustas už neteisingą biržės atrėžimą, o ne už tai, kad buvo nukirstas nebrandus medynas. Kad jo atrėžtas medynas kirstinas, įrodo 2005 m. rugsėjo mėnesį surašytas aktas apie sanitarinę jo būklę ir po to išduotas leidimas šio, specialistų įvertinto, medyno kirtimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo J. J. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas byloje tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, bylą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, todėl teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, CPK 307 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas J. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo padavė 2009 m. gegužės 5 d., t. y. praleidęs 30 dienų terminą skundui paduoti. Šiuo pagrindu apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 3 d. atsakovas, rėždamas 1,37 ha ploto biržę neteisingai nustatė linijų 1–2 ir 3–4 kampus ir dėl to neteisingai išmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus, neatsižvelgė į gretimų miškų valdų savininkų sklypų ribas pažymėtas riboženkliais ir medžių užtašymais, todėl neteisėtai iškirstas kitų savininkų miškas. J. J. atrėžė 0.68 ha miško ploto gretimose P. J. ir E. V. miškų valdose. Teismas teisingai konstatavo, kad nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo atrėžtas medynas kirstinas vadovaujantis 2005-09-06 sanitarinio patikrinimo aktu. Medyno sanitarinės būklės įvertinimo akte nieko nekalbama apie kitas miško valdas nei išduotame 2009-09-26 Leidime miškui kirsti Nr. 014002. Leidimas išduotas sanitariniam plynam kirtimui kvartalo Nr. 889, sklypuose Nr. 21, 22, 23, t. y. K. B. ir D. B. privačioje miško valdoje. Atsakovas nekruopščiai ir nekvalifikuotai atliko darbą, neteisingai apmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus, nepasitiksimo kitų šalia esančių žemės savininkų sklypų ribų, dėl ko buvo iškirstas medynas, priklausantis kitiems miško savininkams. Asmens, atliekančio biržės atrėžimo darbus, pareiga yra įsitikinti, kad neperžengtų sklypo ribų, o jei nėra aiškios ribos ar nematomi pažymėjimai privalo pasitikrinti ir įsitikinti, ar gerai atliko biržės apmatavimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ir nepaliko neištirtų aplinkybių, pagrįstai nustatė, kad nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai ir pagal vidinį savo įsitikinimą priėmė teisingą sprendimą. Teismas, priteisdamas žalą, taip pat atsižvelgė į viešąjį interesą, nes šiuo atveju atlikus neteisėtą miško kirtimą dėl J. J. kaltės neteisingai atrėžtos biržės, pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir viešasis interesas. Aplinkos apsauga yra viešasis interesas, todėl valstybės teisių įgyvendinimas šioje srityje neturi prieštarauti valstybės politikos nuostatoms aplinkos apsaugos srityje.Konstitucijos 54 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, o Konstitucijos 53 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką. Teisėje yra preziumuojamas įstatymų ir teisės aktų žinojimas. Atsakovas, atrėždamas 1,37 ha ploto biržę, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą, kuriame nustatytos maksimalios leidžiamos biržių matavimo paklaidos ribos. Atsakomybė už žalą gali kilti ne tik dėl neteisėtos veikos, bet ir nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymų nustatytas pareigas, jei dėlto atsiranda žala.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas J. J., kaip privatus asmuo teikė plyno sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo paslaugą privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., ir priklausančioje K. B. ir D. B. Rėždamas biržę neteisngai nustatė linijų 1–2 ir 3–4 kampus, padarė paklaidą daugiau kaip 10 laipsnių. Dėl to buvo atrėžtas 0,68 ha plotas P. J. ir E. V. miško valdose, neteisėtai iškirsti 176 žali uosio medžiai, kurių bendras tūris 105,43 m³. Už šį pažeidimą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorė surašė atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą AM 002282 bei nubaudė administracine tvarka pagal ATPK 61 str. 4 d. (b. l. 6–9, 17–18, 22–23, 29–30). Neteisėta veika, be leidimo iškirtus mišką, buvo padaryta 4 638,92 Lt žala aplinkai.

Įstatymas draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., 23 str. 1 d.). Iš byloje esančio paskaičiavimo matyti, kad neteisėtu miško kirtimu buvo padaryta 4 638,92 Lt žala aplinkai, kuri paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ nuostatas (b. l. 9). Teigti, jog dėl padarytos žalos atsakovo kaltės dėl neteisėto miško iškirtimo nėra, negalima, nes atsakovas, turėdamas miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, privalėjo būti atidus ir atlikdamas plyno sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo paslaugą, turėjo išsiaiškinti tikslias miško sklypo ribas, darbą atlikti kvalifikuotai. Atmestini apelianto argumentai, kad jis nubaustas už neteisingą biržės atrėžimą, o ne už miško iškirtimą, kad žalos aplinkai nepadarė, nes 2005-09-06 buvo surašytas aktas apie sanitarinę medyno būklę ir jis buvo iškirstas. Atsakovo, kaip specialisto, klaidingas sanitarinio kirtimo biržės atrėžimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad be leidimo buvo iškirstas miškas, priklausantis P. J. ir E. V. miško valdoms, o 2005-09-06 medyno sanitarinės būklės akte (b. l. 53) kalbama apie K. B. miško valdas.

Ieškovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad atsakovas apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo padavė pavėluotai, praleidęs 30 dienų terminą skundui paduoti ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p.), yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas šį terminą atsakovo prašymu pratęsė ir apeliacinį skundą priėmė (b. l.80, 86, 89).

Teisėjų kolegijos nuomone, Pasvalio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 92 str. ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.