- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- II-241-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-00223-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- P. B.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, atstovo advokato Vytauto Aginto skundą dėl 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-69018-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija) 2023 m. kovo 9 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, surašė P. B. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį bei 424 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) už tai, kad jis 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val., vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 13 km/h, važiavo 63 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), be to, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiu būdu P. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 bei 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje (b.l. 63-64).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-69018-2023, nenustačius P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, P. B. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 27 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.), paskirta 575 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 575 eurų dydžio bauda (b.l. 17-18).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. gegužės 18 d. gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens P. B. atstovo advokato Vytauto Aginto skundas dėl Institucijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas P. B. nutarime nurodytų nusižengimų nepadarė, nusižengimų padarymo vietoje nebuvo ir nurodyto automobilio nevairavo. Automobilį nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo žmona E. B., kuri automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 3 d. su mažamečiu vaiku vyko į Telšius pas seserį J. M., po to 2022 m. birželio 4 d. grįžo į Klaipėdą. P. B. tą savaitgalį buvo likęs Klaipėdoje, savo namuose ir automobiliu nevažiavo. Tvirtina, jog byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas ne jis, o moteris, t.y. jo žmona. Tokias aplinkybes patvirtina ir jo žmonos sesuo bei jos vyras J. M.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovo skundą, kuriame nurodo, kad pateiktu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atlikus greičio matuokliu „Vector SR SB 151000220-3520“ užfiksuotų ir serveryje išsaugotų įvykio fotonuotraukų analizę, akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė vyriškos lyties atstovas, tad skunde nurodomos aplinkybės vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 12-14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. B. teismo posėdžio metu patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad nutarime nurodytą dieną automobilio jis nevairavo, buvo likęs namie, ką patvirtina jo atstovo į bylą pateikti įrodymai, automobilį vairavo jo žmona E. B., kuri su jų mažamečiu vaiku buvo išvykusi pas seserį į Telšius. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas ne jis, o jo žmona. Kiti asmenys vairuoti automobilio administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje taip pat negalėjo. Prašo jo atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Pareiškėjo P. B. atstovas advokatas Vytautas Agintas teismo posėdžio metu teismui pateikė nuotraukų kopijas, kurios, atstovo teigimu, padarytos pareiškėjo P. B. telefonu 2022 m. birželio 3-4 dienomis, ir patvirtina pareiškėjo P. B. teiginius, jog nusižengimų padarymo dieną jis įvykio vietoje nebuvo ir automobilio nevairavo. Be to, teismui pateikti J. M. ir J. M. prašymai, kuriuose nurodoma, kad 2022 m. birželio 3 d. E. B. atvyko su mažamečiu vaiku į Telšius dalyvauti miesto šventėje ir 2022 m. birželio 4 d. apie 15 val. išvyko kryptimi Telšiai – Klaipėda, P. B. ar kitų asmenų kartu su E. B. nebuvo.
Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliota atstovė Aušra Gubarytė – Girgždė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nebuvo atliktas papildomas tyrimas, neapklausta žmona, nes šiuo atveju iš byloje esančios pažeidimą fiksuojančios nuotraukos matyti, kad automobilį vairavo vyriškos lyties atstovas, o ne moteris. Iš nuotraukos matyti, kad tai tikrai yra vyriškos lyties atstovas ir tarnybai jokių abejonių nekilo. Portretinė ekspertizė nėra atliekama kiekvienoje byloje. Net ir kitose panašaus pobūdžio bylose, iš tokios nuotraukos neatsakytų ekspertai, ar tai vyras, ar moteris vairavo automobilį. Nei vienoje ekspertizėje nebuvo pasisakyta, kad konkrečiai tas asmuo vairuoja automobilį. Tarnybos nuomone, tai pareiškėjo P. B. siekis išvengti administracinės atsakomybės. P. B. gavęs administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė jokių papildomų duomenų, jis neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai ir nuotraukos neįrodo, kad P. B. pažeidimo padarymo metu buvo namuose. Tos nuotraukos visiškai nieko neįrodo ir tai nėra įrodymai, kurie gali pagrįsti P. B. automobilio nevairavimo faktą. Pažeidimą fiksuojančioje nuotraukoje matyti, kad tai tikrai vyriškos lyties atstovas, o ne moteris. Atsižvelgiant į veido formą, bruožus, akivaizdu, jog tai tikrai negalėjo būti jo žmona.
Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su mažamete dukra 2022 m. birželio 3 d. automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po pietų išvyko į Telšius, pas seserį J. M. Jos vyras P. B. kartu nevažiavo, jis pasiliko namie. Ji važiavo vyro mašina. Ji turi 8 metų vairavimo stažą. Ji į Telšius važiuoja labai dažnai. Minėtu automobiliu ji grįžo namo kitą dieną, t.y. 2022 m. birželio 4 d. Jos sesė taip pat atsiminė šią dieną, nes Telšiuose vyko šventė. Ji neatsimena, kelintą valandą prasidėjo šventė. Vaikas sėdi gale paaukštinime. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota ji, be to, nuotraukoje matyti, jog ji vilki džemperį, kuriuo yra apsivilkusi ir P. B. atstovo pateiktoje nuotraukoje. P. B. tokio džemperio neturi. Kiti asmenys negalėjo vairuoti automobilio, automobilio niekam neskolina. Gal yra buvę vienetinių atvejų, kai skolino automobilį draugams arba sesei. Automobilį dažniausiai vairuoja ji.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje paskirta portretų ekspertizė (b.l. 100-102).
2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1516(23), 11K-231(23) nurodoma, jog nustatyti, ar lyginamajam tyrimui pateiktoje P. B. nuotraukoje iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. 1. 51 bei įrašyta į skaitmeninę laikmeną) ir 2022 m. spalio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. greičio matuokliu „Vector SR SB151000220-3520“ užfiksuotoje nuotraukoje (ir padidintoje jos versijoje) (b. 1. 19, 56, taip pat įrašytos į skaitmeninę laikmeną) transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja vienas ir tas pats asmuo, negalima (Ekspertizės akto išvados 1 p.); nustatyti, ar lyginamajam tyrimui pateiktoje E. B. nuotraukoje iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. 1. 50 bei įrašyta į skaitmeninę laikmeną) ir 2022 m. spalio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. greičio matuokliu „Vector SR SB151000220-3520“ užfiksuotoje nuotraukoje (ir padidintoje jos versijoje) (b. 1. 19, 56, taip pat įrašytos į skaitmeninę laikmeną) transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja vienas ir tas pats asmuo, negalima (Ekspertizės akto išvados 2 p.). (b.l. 105-107).
Iš byloje esančio 2022 m. spalio 26 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-222205-2022 matyti, kad 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val., greičio matuokliu „Vector SR SB 151000220-3520“ Kretingos r. sav., Kartenoje, magistraliniai keliai Šiauliai – Palanga, 120,64 km užfiksuotas pažeidimas – automobilis „Mercedes Benz“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje, kur leistinas greitis 50 km/h, važiuoja 66 km/h greičiu, po paklaidos – 63 km/h greičiu (b.l. 19). Minėto protokolo nuotraukoje bei institucijos papildomai pateiktoje priartintoje transporto priemonės nuotraukoje (taip pat teismui pateiktoje elektroninėje nuotraukos versijoje) už automobilio vairo matyti vairuotojo/-jos siluetas ir neryškūs veido bruožai (b.l. 19,56).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-69624-2023 P. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalį bei 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 4 d., 15.48 val., kelyje Plungė – Vėžaičiai vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 13 km/h, važiavo 63 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), be to, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.
Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. P. B. atstovo advokato Vytauto Aginto skundas tenkintas iš dalies, 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-69624-2023 panaikintas ir byla grąžinta tirti organui (pareigūnui) įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolus (b.l. 96).
2023 m. gegužės 22 d. J. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog 2022 m. birželio 3 d. apie 18.00 val. E. B. atvyko su mažamete dukra T. B. į Telšius. Mieste vyko šventė, kurioje dalyvavo, todėl atsimena šią dieną. Ji atvažiavo be vyro (P. B.) ar kitų asmenų, išskyrus anksčiau nurodytą dukrą (b.l. 94).
2023 m. birželio 13 d. J. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog 2022 m. birželio 3 d. E. B. atvyko su vaiku į Telšius dalyvauti miesto šventėje kartu su jo žmona J. M. 2022 m. birželio 4 d. apie 15.00 val. išvyko kryptimi Telšiai – Klaipėda. Vizito metu E. B. buvo tik su vaiku (b.l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo P. B. atstovo Vytauto Aginto skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023).
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs teisme pareiškėjo P. B. ir jo atstovo advokato Vytauto Aginto paaiškinimus, liudytojos E. B. parodymus, įvertinęs 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1516(23), 11K-231(23) išvadas, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl P. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog P. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val., vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 13 km/h, važiavo 63 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), be to, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiu būdu P. B. pažeidė KET 14 bei 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.
ANK 416 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Pareiškėjas P. B. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinių nusižengimų ir nurodė, kad nusižengimų padarymo vietoje nebuvo ir nurodyto automobilio nevairavo. Automobilį nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo žmona E. B., kuri automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 3 d. su mažamečiu vaiku vyko į Telšius pas seserį. Byloje esančioje pažeidimą fiksuojančioje nuotraukoje užfiksuotas ne jis, o jo žmona. Kiti asmenys vairuoti automobilio taip pat negalėjo.
Iš byloje esančio 2022 m. spalio 26 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-222205-2022 matyti, kad 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val., greičio matuokliu „Vector SR SB 151000220-3520“ Kretingos r. sav., Kartenoje, magistraliniai keliai Šiauliai – Palanga, 120,64 km užfiksuotas pažeidimas – automobilis „Mercedes Benz“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje, kur leistinas greitis 50 km/h, važiuoja 66 km/h greičiu, po paklaidos – 63 km/h greičiu (b.l. 19). Minėto protokolo nuotraukoje bei institucijos papildomai pateiktoje priartintoje transporto priemonės nuotraukoje (taip pat teismui pateiktoje elektroninėje nuotraukos versijoje) už automobilio vairo matyti vairuotojo/-jos siluetas ir neryškūs veido bruožai (b.l. 19,56). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje paskirta portretų ekspertizė (b.l. 100-102). 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1516(23), 11K-231(23) nurodoma, jog nustatyti, ar lyginamajam tyrimui pateiktoje P. B. nuotraukoje iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. 1. 51 bei įrašyta į skaitmeninę laikmeną) ir 2022 m. spalio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. greičio matuokliu „Vector SR SB151000220-3520“ užfiksuotoje nuotraukoje (ir padidintoje jos versijoje) (b. 1. 19, 56, taip pat įrašytos į skaitmeninę laikmeną) transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja vienas ir tas pats asmuo, negalima (Išvados 1 p.); taip pat nustatyti, ar lyginamajam tyrimui pateiktoje E. B. nuotraukoje iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. 1. 50 bei įrašyta į skaitmeninę laikmeną) ir 2022 m. spalio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. greičio matuokliu „Vector SR SB151000220-3520“ užfiksuotoje nuotraukoje (ir padidintoje jos versijoje) (b. 1. 19, 56, taip pat įrašytos į skaitmeninę laikmeną) transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja vienas ir tas pats asmuo, negalima (Išvados 2 p.). (b.l. 105-107). 2023 m. gegužės 22 d. J. M. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, jog 2022 m. birželio 3 d. apie 18.00 val. E. B. atvyko su mažamete dukra T. B. į Telšius. Mieste vyko šventė, kurioje dalyvavo, todėl atsimena šią dieną. Ji atvažiavo be vyro (P. B.) ar kitų asmenų, išskyrus anksčiau nurodytą dukrą (b.l. 94). 2023 m. birželio 13 d. J. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog 2022 m. birželio 3 d. E. B. atvyko su vaiku į Telšius dalyvauti miesto šventėje kartu su jo žmona J. M. 2022 m. birželio 4 d. apie 15.00 val. išvyko kryptimi Telšiai – Klaipėda. Vizito metu E. B. buvo tik su vaiku (b.l. 95).
Šiuo atveju, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, ar jų padarymo metu automobilį vairavo vyras, ar moteris, nes greičio matuokliu užfiksuotos įvykio fotonuotraukos yra itin neryškios/nekokybiškos. Byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1516(23), 11K-231(23) patvirtina, jog neįmanoma nustatyti, ar 2022 m. spalio 26 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. greičio matuokliu „Vector SR SB151000220-3520“ užfiksuotoje nuotraukoje transporto priemonę vairuoja E. B. ar E. B.. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad portretų tyrimui pateiktoje pažeidimą fiksuojančioje nuotraukoje vaizdas spalvotas, asmens išorės elementai neryškūs, susiliejusiais kontūrais, todėl nesimato arba beveik nesimato atskirų galvos ir veido elementų - akių, nosies, burnos, smakro ir kitų, dėl priežasčių nėra galimybės nustatyti atskirų išorės elementų požymių, išskyrus veido šono kontūrą – tikėtinai užapvalintas. Požymis nustatytas tikėtinai dėl nepakankamos tiriamojo vaizdo kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso. Teisme liudytoja apklausta E. B. parodymais patvirtino, jog ji su mažamete dukra 2022 m. birželio 3 d. automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po pietų išvyko į Telšius, pas seserį J. M. Jos vyras P. B. kartu nevažiavo, jis pasiliko namie. Ji važiavo vyro mašina. Jos sesuo taip pat atsimena tą dieną, nes Telšiuose vyko šventė, į kurią jos atvažiavo su dukra. Be to, liudytoja nurodė ir tai, kad minėtu automobiliu ji grįžo namo kitą dieną, t.y. 2022 m. birželio 4 d. Šias liudytojos nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai J. M. ir J. M. paaiškinimai (b.l. 94-95). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog gavusi pareiškėjo atstovo skundą, kuriame nurodoma, jog automobilį „Mercedes-Benz“ 2023 m. birželio 3 d. vairavo E. B., kuri vyko į Telšius pas savo seserį ir birželio 4 d. ji minėtu automobiliu grįžo į Klaipėdą, o P. B. minėtu automobiliu nevažiavo, Institucija 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu panaikino 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą, kuriuo dėl 2022 m. birželio 4 d. užfiksuoto greičio viršijimo automobiliu „Mercedes-Benz“ administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas P. B. (b.l. 96).
Byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog P. B. 2022 m. birželio 3 d., 16.23 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad P. B. neigia nurodytu metu vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad jį vairavo jo žmona E. B., šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja apklausta E. B., ją taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, o iš byloje esančių fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai ir neginčytinai nustatyti, kas jį vairavo, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B. nėra tinkamas jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, subjektas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. B. kaltei pagal ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo P. B. naudai.
Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tai yra, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad P. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarė skundžiamame nutarime nurodytus administracinius nusižengimus. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, P. B. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas pareiškėjo P. B. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą tenkina, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-69018-2023 naikina ir P. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) nutraukia, nes jo veika neturi minėtų administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).
Remiantis pirmiau nurodytomis ANK 666 straipsnio nuostatomis, P. B. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų ir pateiktų dokumentų (pinigų priėmimo kvito Nr. 1088678) matyti, kad pareiškėjas P. B., kuriam šioje byloje administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, už advokato Vytauto Aginto teisinę pagalbą sumokėjo 700 Eur (b.l. 87). Taigi, teismui buvo pateikta medžiaga, patvirtinanti šių išlaidų pagrįstumą. Kaip patvirtina bylos medžiaga, advokatas Vytautas Agintas atstovavo P. B. interesus, teikė teisinę pagalbą skundui dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimo parengti, atstovavo jo interesus teisme. Šia nutartimi panaikinamas Institucijos 2023 m. balandžio 26 d. priimtas nutarimas, o administracinė teisena P. B. atžvilgiu nutraukiama, todėl, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, atsižvelgiant į bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjo P. B. patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos pareiškėjui P. B.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
pareiškėjo P. B. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-69018-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.), sudėties.
Priteisti P. B. iš valstybės 700,00 Eur (septynių šimtų eurų ir 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.