- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2-4969-600/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- AB banko „Swedbank“
- Ieškovas
- S. A., A. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir A. A. ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“ dėl kredito sutarties neteisėto nutraukimo, kredito grąžinimo termino atidėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo: 1) pripažinti 2006-11-17 kredito sutarties Nr. 06-091794-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pakeisti 2006-11-17 kredito sutarties Nr. 06-091794-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bendrosios dalies 11.2 punktą nustatant naują 11.2 punkto redakciją; 3) pakeisti kredito sutarties Nr. 06-091794-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygas kredito grąžinimo, delspinigių ir kitų sumų mokėjimo terminus atidedant dvejiems metams (atitinkamai pratęsiant galutinius kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminus), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) pakeisti 2006-11-17 kredito sutartimi Nr. 06-091794-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytą delspinigių dydį (procentais už kiekvieną dieną) į 0,015 proc. delspinigių dydį.
Ieškinyje nurodė, kad 2006-11-17 su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 06-091794-FA, pagal kurią gavo 1253700,00 Lt kreditą. Užtikrindami kredito grąžinimą, įkeitė nekilnojamąjį turtą – sandėlį, adresu Metalo g. 29, Vilnius, taip pat visas nuomos teises į žemės sklypą, esantį Metalo g. 29, Vilnius. 2008-01-29 šalys sudarė susitarimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo susitarė, kad skola yra 352 460,78 EUR. 2009-03-23 vėl sudarė susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyta, kad kredito suma 335 845,53 EUR. 2010-06-26 dar kartą buvo sudarytas susitarimas, kuriuo susitarta pakeisti Kredito sutarties sąlygas, išdėstant naują visų Kredito sutarties sąlygų redakciją. Nustatyta, kad galutinis gauto kredito grąžinimo terminas – 2024 m. spalio 30 d. 2010-02-26 ieškovas kreipėsi į atsakovą sumažinti mokamą sumą iki 1000 Lt per mėnesį, tačiau nereaguota. 2010-08-13 hipotekos skyrius pateikė įspėjimą per 20 dienų grąžinti skolą, nes kredito sutartis nutraukta 2010-05-14. 2011-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Hipotekos nutartį ieškovai gavo tik tuomet, kai antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį atsiuntė ieškovams. Ieškovai nėra gavę pranešimų apie kredito sutarties nutraukimą. Laiškai buvo siųsti tik kredito sutartyje nurodytu adresu, nors A. A. adresas nurodytas kitas (duomenys neskelbtini), o ieškovas S. A. prašymuose ir bendradarbiaudamas su atsakovu nurodė savo pasikeitusį adresą – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Atsakovas 2010-04-29 pranešime nurodęs 15 dienų terminą vienašališkai nutraukęs sutartį nuo 2010-05-14, pažeidė CK 6.218 str. ir teismų praktikos reikalavimus, kadangi nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Atsakovas netinkamai įgyvendino kredito sutarties nutraukimą, reglamentuojančių CK 6.217 str. ir 6.218 str. ir Kredito sutarties 11.2.1 punkto reikalavimus. Kredito sutarties 11.2. p. laikytinas nesąžiningu, kadangi eliminuoja atsakovo pareigą tartis su ieškovais dėl mokėjimų termino atidėjimo. Suteikia atsakovui perdėtą ir neproporcingą pranašumą ieškovų atžvilgiu. Tokia nuostata atleidžia atsakovą nuo pareigos papildomai informuoti ieškovus apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą, jei neįvykdys reikalavimų. Platus aplinkybių, kada atsakovas gali nutraukti kredito sutartį, spektras suteikia nepagrįstai didelį pranašumą atsakovui, dėl ko pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl minėtų sutarties nuostatų nebuvo individualiai derėtąsi. Minėtas sutarties punktas turi būti pripažintas negaliojančiu ir nustatytina nauja 11.2 punkto redakcija, analogiška CK 6.217 ir 6.218 straipsniams. Ieškovų negalėjimo vykdyti kredito sutartį priežastis yra iš esmės pasikeitusios rinkos sąlygos – sulėtėjo apyvarta, pasunkėjo skolinimosi sąlygos. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė ir sutarties sąlygos gali būti pakeistos nustačius CK 6.223 str. 2 d. ir CK 6.204 str. nustatytas sąlygas. Ieškovai negalėjo numatyti, kad 2008 m. prasidės ekonominis sunkmetis. Tai, jog pasikeitus situacijai finansų rinkose drastiškai krito ieškovų gaunamos pajamos iš nuomininko bei kitų šaltinių, sutriko atsiskaitymai, laikytina iš esmės pasikeitusiomis kredito sutarties vykdymo aplinkybėmis, iš esmės pakeitusiomis prievolės šalių pusiausvyrą. Šių aplinkybių ieškovai negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Ieškovai negalėjo kontroliuoti pasikeitimų rinkoje. Atsakovas net ir nesutikdamas su įmokų mažinimu, privalėjo bendradarbiauti su ieškovais. Ieškovai, atidėjus mokėjimų terminą dvejiems metams, galėtų tinkamai vykdyti kredito sutartį. Atsakovas nepatirtų nuostolių, nes mokėjimo pareigos vykdymas būtų tik atidėtas, bet nepanaikintas. Nustatytas delspinigių 0,08 proc. už kiekvieną dieną dydis yra nepagrįstai per didelis, todėl teismas turėtų mažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB bankas Swedbank atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai nuo 2009 m. lapkričio neatliko nei vieno dalinio kredito grąžinimo, bankas inicijavo sutarties nutraukimą tik 2010 m. balandžio pabaigoje (t. 1 – b.l. 76-86). 2010-04-29 rašytiniai pranešimai buvo išsiųsti visais žinomais ieškovų adresais. (duomenys neskelbtini). Banko siųsti pranešimai buvo grąžinti, ieškovams atsisakius priimti. Abu išsiųsti pranešimai (duomenys nesklebtini), negrįžo. Nors kredito sutartis nutraukta 2010-05-14, į hipotekos skyrių buvo kreiptąsi tik 2010-08-13. Ieškovai buvo apskundę įkeisto turto areštą, kurį grindė tuo, kad negavo banko pranešimų dėl sutarties nutraukimo, bet teismas 2011-04-05 nutartimi, skundą atmetė. Buvo apskųsta ir 2011-05-15 hipotekos nutartis dėl priverstinio išieškojimo, bet 2011-09-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo nutartimis yra konstatuota, kad priverstinis išniekojimas yra pagrįstas ir teisėtas, kredito sutarties nutraukimas atliktas tinkamai. Ieškovų reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo neteisėtumo jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2011-04-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-553-115/2011). Bankas bendradarbiavo su ieškovais, nes per 2009 metus 2 kartus sutiko atidėti vykdymą, o 2009-06-26 susitarimu pratęsė kredito grąžinimo terminą. Eilinės paskolos dalies grąžinimas laiku yra esminė sutarties sąlyga. Bankas turi ribotą priemonių sąrašą, įgalinančių atlikti posutartinę kredito gavėjo kontrolę. Jeigu skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas kreditoriui reikalauti kredito grąžinimo prieš terminą bei įgyvendinti hipotekos teisę. Bendrosios dalies 11.2 p. sąlygos yra sąžiningos, susijusios su įstatymų nustatytomis pareigomis valdyti kredito riziką ir imtis priemonių jai mažinti. Ieškovai taip pat turėjo teisę grąžinti kreditą prieš terminą, net negaliojo grąžinimo mokesčiai. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. numatyta, jog kreditavimo sutartyje privalo būti aiškiai nurodytos priemonės, kurios leistų finansų įstaigai sumažinti prisiimamą riziką. Sutarties 11.2.1.1. punktas yra kilęs iš CK 6.874 str. 2 d. taisyklės. Ieškovams numatytas palankesnis sutarties nutraukimas, nes galimas nutraukimas tik dėl mažiausiai dviejų nesumokėtų eilinių įmokų, kai nemokėjimas tęsiasi ilgiau kaip 30 d. Ieškovai yra verslininkai ir jiems galioja atitinkami verslo rizikos prisiėmimo reikalavimai. Bankas tris kartus tenkino ieškovų pageidavimus pakeisti sąlygas. Ieškovai neatliko nei vienos įmokos ir po sutarties nutraukimo. Ieškovai yra verslininkai, todėl jiems taikoma CK 6.256 str. 4 d., numatanti, jeigu sutartinės prievolės neįvykdo, tai jis atsako visais atvejais, nebent nustatyta nenugalima jėga Nėra nei vienos iš CK 6.223 str. sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti sąlygas. Verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinta aplinkybe, atleidžiančia nuo kredito sutarties vykdymo. Prašymas atidėti mokėjimus prieštarauja teisingumui, sąžiningumui. Bankas negavo to, ko tikėjosi jau nuo 2009-01-22. Prievolių pažeidimas tęsiasi 3 metus. Dėl delspinigių sumažinimo prašymas negali būti tenkinamas, nes jau yra priteisti kitoje civilinėje byloje, vykdomasis dokumentas – Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-12 nutartis Nr. I-1103V/2010. 0,08 proc. dydžio netesybos atsižvelgiant į kreditavimo veiklos specifiką teismų praktikoje pripažįstamos protingomis. Prašė ieškinį atmesti.
Ieškovai ir jų atstovai advokatas bei advokato padėjėjas į teismo posėdį neatvyko. Teisme faksu buvo gautas advokato padėjėjo V. G. prašymas atidėti teismo posėdį, nes jis serga (t. 2 - b.1.64). Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai yra pasirašę atstovavimo sutartį ir su advokatu A. K. (t. 1 - b.l. 148-149), ir su advokato padėjėju V. G. (t . 2 – b.l. 59, 60), duomenų, kad sutartis su advokatu A. K. nutraukta, nėra, teismas preziumuoja, kad advokato padėjėjo neatvykimas dėl ligos nėra pagrindas teismo posėdį atidėti, nes ieškovus galėjo atstovauti ir kitas atstovas, dėl ko vadovaujanti CPK 246 str. 1 d. atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas bylą nagrinėja iš esmės.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2006-11-17 ieškovai ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 06-091794-FA, kuria iki 2011-11-17 ieškovams buvo suteiktas 1 253 700,00 LTL kreditas likusios išperkamosios nuomos kainos už pastato, esančio Meistrų g. 8, Vilniuje, įsigijimą pagal 2004-01-26 lizingo sutartį Nr. 2004-558, sudarytą tarp UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. A., įsigijimui ir kitoms reikmėms finansuoti (t. 1 - b.l. 16-27, sutarties specialiosios dalies nuostatos). Kredito grąžinimo užtikrinimui šalys susitarė dėl turto hipotekos – sandėlio adresu Meistrų g. 8, Vilniuje, ir nuomos teisės į žemės sklypą, kuriame yra aukščiau nurodytas pastatas (sandėlis), įkeitimo bei UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ laidavimo (specialiosios dalies 1-3 p.p., t. 1 – b.l. 17). Vėliau, šalys iš viso pasirašė 3 kreditavimo sutarties pakeitimus – 2008-01-29 susitarimu Nr. 06-091794-FA-1 pakeista kredito valiuta ir susitarta, kad kredito suma yra 352 460,78 EUR; 2009-03-23 susitarimu Nr. 06-091794-FA-2 buvo susitarta dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų atidėjimo ir kredito sumos padidinimo iki 342 007,61 EUR, galutinį kredito grąžinimo terminą nurodant 2011-10-30; 2009-06-26 susitarimu Nr. 06-091794-FA-3 buvo susitarta dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų atidėjimo ir bendros kredito sumos padidinimo iki 347 615,62 EUR, galutinį kredito grąžinimo terminą nurodant 2024-10-30 (t. 1 - b.l. 28-36, 37-50, 51-56, 87-112). Kredito sutarties Nr. 06-091794-FA specialios dalies 3 p. pagrindu 2006-11-17 tarp atsakovo ir UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“, kurios akcininkais yra ieškovai, buvo pasirašyta laidavimo sutartis (t. 1 – b.l. 113-117).
2009-11-17 raštais Nr. SR-46048 ir Nr. SR-46051 atsakovas išsiuntė ieškovams pranešimus dėl ieškovų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir siūlė taikų sprendimo būdą siekiant išvengti sutarties nutraukimo bei papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu išieškojimu (t. 1 – b.l. 118-121). 2010-04-29 pranešimais Nr. SR-19597 ir Nr. SR-19598 atsakovas pranešė, kad ieškovai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nustato terminą - iki 2010-05-13 sumokėti susidariusį įsiskolinimą, bei informavo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010-05-13, kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010-05-14 (t. 1 – b.l. 122-126).
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo
Ieškovai prašo su atsakovu 2006-11-17 sudarytos kreditavimo sutarties su vėlesniais jos pakeitimais nutraukimą pripažinti neteisėtu.
CK 6.881 str. 1 dalis reglamentuoja, kad Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Kreditavimo sutarties 11.2 punktu šalys sutarė, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš 11.2 p. numatytų esminių sutarties pažeidimų (t. 1 – b.l. 26). Vienas iš tokių pažeidimų, kurio pagrindu bankas nutraukė sutartį, yra nurodytas sutarties 11.2.1.1 p., t.y. jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir / ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir / ar kitų mokėjimų.
Atsakovo ieškovams siųstuose pranešimuose nurodytų faktinių aplinkybių dėl negrąžinto kredito sumų bei terminų ieškovai ieškiniu neginčijo (CPK 187 str.). Vadinasi, 2010-05-14 dieną buvo šalių Kreditavimo sutartyje numatytos sąlygos kredito sutarčiai nutraukti (t. 1 – b.l. 122-126). Pasisakant dėl ieškovų nurodyto teiginio apie netinkamą informavimą apie sutarties nutraukimą teismas pažymi, kad ieškovams pranešimai apie sutarties nutraukimą buvo išsiųsti visais bankui žinomais ieškovų adresais – (duomenys neskelbtini) (t. 1 – b.l. 122-126). Pažymėtina šioje situacijoje tai, ieškovų nurodytą teiginį apie netinkamą pranešimą apie sutarties nutraukimą paneigia ir Vilniaus apygardos teismo 2011-04-15 nutartimi nustatytomis aplinkybės, kada teismas nurodė, jog vadovaujantis CK 2.17 str. 3 d. nuostatomis, numatančiomis, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, banko 2010-04-29 ieškovams siųstas pranešimas dėl sutarties vykdymo ir jos nutraukimo buvo išsiųstas tinkamai, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolininkams nepranešus apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, pranešimas tapo žinomas adresatams tuo momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166 str., CPK 182 str. 2 p.). Duomenų, kad ieškovai banką informavo apie savo paskutinę gyvenamąją vietą ar apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebuvo pateikta ir nagrinėjamoje byloje (CPK 12, 178 str. str.).
Kaip matyti iš prie laidavimo sutarties pridėtų dokumentų, ieškovai yra laiduotojo UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ akcininkai, iš kredito sutartyje nurodytos kredito paskirties darytina išvada, kad kreditas buvo paimtas šeimos verslui plėtoti – buvo įkeistas komercinės paskirties turtas, kuris buvo naudojamas UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ ūkinei veiklai vykdyti (t. 1 - b.l. 16, 117, CPK 178 str.), o tai reiškia, kad ieškovai turi ne tik elementarius įgūdžius versle, todėl privalėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo kredito sutarties sąlygų įrašymu. Tuo atveju, jei netenkina atsakovo kaip banko įstaigos sąlygos, kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis ar kredito refinansavimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovams kaip verslininkams įvertinant finansinę situaciją, susiklosčiusią po 2009-11-17 banko pranešimo apie susidariusią įmokų skolą, ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų vykdomi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovai nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai (CPK 178 str.). Kaip matyti, atsakovas, fiksavęs įsipareigojimų nevykdymą nuo 2009-11-17, nors kai kurie mokėjimai nebuvo vykdomi nuo 2009-03-27, pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė tik po 5 mėnesių – 2010-04-29.
Nustatytų bylos aplinkybių dėl sutarties nevykdymo aiškinimas atitinka LR CPK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškovais kredito sutartį, nepažeidė sutarties nuostatų bei sutarties nutraukimui šalių sulygtų sąlygų, ir sutartį turėjo teisę nutraukti. Tokiu atveju byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį pagal jos 11.2 p. sąlygas.
Teismui pripažinus, kad sutartis nutraukta teisėtai, reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. pagrindu nesvarstytinas. Pažymėtina tik tai, kad byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų teikę bankui ir kurių pagrindu bankas galėjo svarstyti klausimą dėl sutarties nenutraukimo po 2010-04-29 pranešimo išsiuntimo. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teismui, įvertinant tai, kad nebuvo pateikti įrodymai ir dėl siūlomų keitimų sąlygų tinkamo įvykdymo galimumo (CPK 178, 185 str.str.).
Pažymėtina, kad vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (LR CK 1.2, 6.156 str.). Todėl siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).
Konstatavus, kad ieškinys atmestinas, naikintinos teismo 2012-02-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1 - b.l. 61-62, LR CPK 144, 149 str.str.).
Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovų priteistina 23 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. A. ir A. A. į valstybės biudžetą 23 Lt teismo pašto išlaidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-12 nutarties Nr. I-1103V/2010 vykdymo sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.