- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-553-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-553-115/2011
32.5.;110.1; 110.5.; 122.5.;
2011 m. balandžio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (skolininkų) S. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties Nr. I-1103/2010 civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) ,,Swedbank”, AB pareiškimą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo bei dėl įspėjimo įteikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skolininkai S. A. ir A. A., užtikrindami iki 2011-11-17 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060028706, 2006-12-05 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui ,,Hansabankas” (pavadinimas pakeistas į ,,Swedbank”, AB) skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - sandėlį, turintį 1 672,29 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro duomenimis dab. adr. (duomenys neskelbtini)). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, S. A. ir A. A., užtikrindami iki 2011-11-17 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu Nr. 01220060028762, 2006-12-05 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui ,,Hansabankas” (pavadinimas pakeistas į ,,Swedbank”, AB) skolininkams nuosavybės teise priklausančias turtines teises - visas nuomos teises į 0,5089 ha bendro ploto turintį žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)Vilniaus m.k.v., esantį (duomenys neskelbtini). (dab. (duomenys neskelbtini)), atsiradimo pagrindas - 2003 01 17 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2002-26462, sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir įkeitimo objekto savininko, 2007 m. sausio 25 d. susitarimas Nr. K01/2007-94 dėl 2003 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2002-26462 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. I-1103/2010 areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą sandėlį, turintį 1.672,29 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį S. A. ir A. A., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus (įkeisto daikto savininkus) S. A. ir A. A., kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 347.615,62 EUR negrąžintos paskolos, 6998,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 25.493,14 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 667,05 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 380.774,20 EUR bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Paaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto turto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties jiems įteikimo dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Išsiuntė 2010-08-13 įspėjimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ,,Swedbank”, AB naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220060028762, 2006-12-05 įregistruotą hipotekos registre (b.l.173-174).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkams nevykdant hipoteka užtikrinta prievolės – 2006-11-17 kredito sutarties Nr. 06-091794-FA, - sutartis vienašališkai prieš terminą nutraukta ir kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 11.2.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, 2010-04-29 registruotu paštu išsiuntė pranešimus Nr. SR-19597 ir Nr. SR-19598 skolininkams, jog per nustatytą 15 d. terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, kadangi skolininkai nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pranešimas siųstas skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu kredito sutartyje ir lakšte. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktika, kurioje pažymima, kad „reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis” (2009-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009). Sutinkamai su LR CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Teismas nenustatė, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl laikė, kad pranešimas tapo žinomas adresatams tuo momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166 str.). Teismas nenustatė, kad skolininkai laiku ir tinkamai būtų įvykdę įsipareigojimus bankui. Skolą sudaro: 347.615,62 EUR negrąžintos paskolos, 6998,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 25493,14 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 667,05 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 380.774,20 EUR bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą.
Šalies argumentai
Apeliantai (skolininkai) S. A. ir A. A. pateikė atskirąjį skundą (b.l.182-186), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog bankas nereaguoja į skolininkų prašymus atnaujinti sutarties galiojimą, nebendradarbiauja su skolininkais, neteikia jiems informacijos apie kredito sutarties teisinį statusą. Vienašališkas kreditoriaus teiginys kad skolininkai tinkamai ir laiku neįvykdė hipotekos lakštais užtikrintos prievolės, yra nepagrįstas objektyviais dokumentais. Teigia, jog pranešimų iš kreditoriaus negavo. Pažymi, jog bankas siuntė korespondenciją dėl sutarties nutraukimo tik skolininkui S. A. adresu (duomenys neskelbtini),tačiau 2009-06-29 susitarime Nr.06-091794 nurodytas A. A. adresas – (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu bankas jokio pranešimo skolininkei nesiuntė. Bankas 2010-08-13 įspėjime nurodė, kad skolininkai turi teisę per 20 dienų grąžinti skolą, tačiau bankas į hipotekos skyrių kreipėsi 2010-08-17, t.y. net nesulaikęs paties nustatyto termino pabaigos. Mano, jog pats bankas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūra turi būti nutraukta dėl paties banko kaltės. Teigia jog bankas veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu. Banko, kaip verslo subjekto, kaltė pasireiškia pačia mažiausia forma, klaidos padarymu, neatidžiu pareigų vykdymu, nepakankamu dėmesingumu, neveiklumu banko klientui, vykdant ikisutartines ir sutartines prievoles, ar netgi atsitiktinumu, su kuriuo banko skolininkas turi ryšį. Mano, jog bankas nebendradarbiaudamas, vienašališkais bei neteisėtais veiksmais dirbtinai sukūrė tokią situaciją, kai formaliai yra galimas hipoteka įkeistų daiktų pardavimas iš varžytinių, tuo nepagrįstai ir neproporcingai pažeisdamas skolininkų teises ir teisėtus interesus. Mano, jog skolininkų turtinė padėtis bloginama daugiau, negu yra būtina banko interesams patenkinti. Teigia, jog hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymas ar netinkamas vykdymas nepatvirtintas jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Kreditorius ,,Swedbank”, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.193-194) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pateikė teismui įrodymus, kad skolininkams tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, kredito sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2010-05-14, Mano, jog teismas pagrįstai sprendė, kad hipotekos lakšte nurodytas skolininkų adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog skolininkai pateikė neteisingą informaciją, nes kreditorius siuntė skolininkams pranešus trimis žinomais adresais: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini)3) (duomenys neskelbtini). Skolininkui 2010-04-29 pranešimas Nr.SR-19598 siųstas ne tik adresu (duomenys neskelbtini);bet ir (duomenys neskelbtini). Kreditoriui tinkamai nutraukus Kredito sutartį, suėjo skolininkų prisiimtas įsipareigojimas grąžinti kreditą, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių. Pažymi, jog hipotekos teisiniai santykiai nagrinėjami ne ginčo teisenos tvarka. Kadangi apeliantus atstovauja advokatas, todėl laiko, jog apeliantai žino apie tinkamą teisių gynimo būdą. Teigia, kad hipotekos skyriaus teisėja tinkamai atliko visas procedūras.
Apeliantų (skolininkų) S. A. ir A. A. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. CPK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CPK 558 str., hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą, dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.
Apeliantai (skolininkai) atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pranešimų iš kreditoriaus dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo negavo; bankas siuntė korespondenciją dėl sutarties nutraukimo tik skolininkui S. A. adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau 2009-06-29 susitarime Nr.06-091794 nurodytas A. A. adresas (duomenys neskelbtini)., o šiuo adresu bankas jokio pranešimo skolininkei nesiuntė; bankas į hipotekos skyrių kreipėsi net nesulaikęs paties nustatyto termino pabaigos; bankas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūra turi būti nutraukta dėl paties banko kaltės. Kolegija atmeta šiuos argumentus.
Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (LAT 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Taigi, hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-241/2009).
Iš kreditoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorius 2010-04-29 registruotu paštu išsiuntė pranešimus Nr. SR-19597 ir Nr. SR-19598 skolininkams (b.l.159;160), įspėjančius, jog per nustatytą 15 d. terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, nes skolininkai nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pranešimas siųstas skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu kredito sutartyje ir lakšte, taip pat kitais dviem kreditoriui žinomais skolininkų adresais – (duomenys neskelbtini). bei (duomenys neskelbtini) (b.l.161;162).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į LR CK 2.17 str. 3 d. normas, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pranešimas tapo žinomas adresatams tuo momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-201/2007). Kolegija pabrėžia, kad hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą.
Kiti atskirojo skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl skundžiama Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis Nr. I-1103/2010 dėl įkeisto turto arešto paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliantų (skolininkų) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.199).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį Nr. I-1103/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų (skolininkų) S. A. ir A. A. po lygiai valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 1,40 iš kiekvieno apelianto.