Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-2662-730/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2012-06-17 apie 20 val. 10 min. Šilutės pl. 30, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. „(duomenis neskelbtini)“, ir atsisakė pasitikrinti neblaivumo (girtumo) laipsnį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-11 nutarimu G. L. už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. G. L. už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., teismas skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu G. L. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. L. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši nuobauda jam paskirta visiškai neteisėtai ir neteisingai. Apeliantas mano, kad apylinkės teismo teisėja, skyrusi jam nuobaudą, neįsigilino į bylos aplinkybes, neleido jam pasikviesti kitų svarbių liudytojų, kurie iš esmės patvirtintų minėtus faktus (kelių policijos pareigūnai ir patys neneigia, jog jis net nebuvo tuo metu niekur iš aikštelės išvažiavęs), todėl pažeidė įstatymus, nes buvo nesilaikyta nuobaudos skyrimo tvarkos bei sąlygų ir todėl nutarimas turi būti pakeistas. Dėl atsitiktinės gyvenimiškos situacijos jis dabar yra priverstas prarasti sunkiai gaunamą darbą. O ką be jo darys nuo jo priklausomi žmonės, jis net neįsivaizduoja. Teismas, nusprendęs pripažinti jį kaltu, nurodė, jog kaltę grindžia byloje esančiais įrodymais, juos įvardino, tačiau dėl jų nepasisakė, neanalizavo ir nemotyvavo, neišdėstė jo argumentų, jų nevertino, pažeisdamas ATPK 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos N/3-443/06, N/63-4273/2010 ir kt.).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo G. L. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad G. L. teisės aktų nustatyta tvarka policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. policijos pareigūno reikalavimu nepateikė nustatytosios formos dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemonę. Tai, kad apeliantas padarė šį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą neabejotinai įrodo byloje surinkti duomenys: administracinio teisės pažeidimo 2012-06-17 protokolas (b. l. 3-6), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 7-9), teisme apklaustų liudytojų V. L. ir M. K. parodymai (b. l. 62-63). Apygardos teismas neabejoja, kad apeliantas administracinio teisės pažeidimo 2012-06-17 protokole nurodytomis aplinkybėmis policijos pareigūnams pareiškus teisėtą reikalavimą nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kuriais būtų ginčijama apylinkės teismo nutarimo dalis dėl nuobaudos paskyrimo G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios nutarimo dalies nepasisako.

G. L. apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad išgėręs alkoholio transporto priemonės jis nevairavo, niekur iš aikštelės išvažiavęs nebuvo, laukė atvažiuojančio draugo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teisme išnagrinėtus įrodymus, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (apeliantas), jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuotų pažeidimų. Apylinkės teismas taip pat tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą apklausti liudytojais J. R., M. M., R. R. (b. l. 26). Taigi pirmosios instancijos teisme buvo apklausti šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti asmenys, kurie galėjo nurodyti visas jiems žinomas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla, tarp jų ir apeliantą teisinančias aplinkybes.

Todėl apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam pasikviesti kitų svarbių liudytojų, kurie iš esmės patvirtintų jo nurodomus faktus. Apylinkės teismas savo procesiniame sprendime nurodė, kad vertindamas liudytojų M. M., J. R., R. R. parodymus objektyvumo prasme, atsižvelgia, kad liudytojai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra asmeniškai pažįstami, yra jo draugai, liudytojų parodymai prieštarauja įrodymams byloje, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo, kodėl šių liudytojų duotais parodymais nesiremia. Tokia apylinkės teismo pozicija pripažintina visiškai pagrįsta, kadangi ji padaryta įvertinus surinktų įrodymų nuoseklumą, jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus liudytojų M. M., J. R., R. R. parodymus negali vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

Byloje esantis policijos pareigūno M. K. 2012-06-17 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad „NESTE OIL“ degalinėje buvo pastebėtas įvažiuojantis automobilis „Renault Clio“, kuris sustojo prie įėjimo į degalinės parduotuvę. Automobilyje šalia vairuotojo sėdėjo keleivis, jiems išlipus iš automobilio, matėsi, kad jie abu yra neblaivūs, svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Jie užėjo į degalinę ir nusipirkę alaus išėjo į lauką prie palikto automobilio. V. L. iš karto priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo – G. L. ir prisistatęs paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas paprašė kolegos pateikti tarnybinį pažymėjimą, V. L. parodžius pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad nieko jis nerodys, jog jis nevažiavo ir ko jie (pareigūnai) čia nori, jam (M. K.) priėjus, paprašius vairuotojo apsiraminti ir pateikti savo asmens dokumentus, vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę ir automobilio dokumentus. Sakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti, pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą (girtumo laipsnį), jis griežtai atsisakė tai daryti. Vairuotojui buvo pasiūlyta dar kelis kartus tai atlikti, bet jis tai daryti atsisakė, vairuotojas paaiškino, kad to nedarys, kad jie nieko neįrodys, jis nevairavo, prašė jo nepastebėti ir palikti ramybėje. Vairuotojui buvo surašytas ATPP, jis prašė nerašyti, nes taip jiems (pareigūnams) bus geriau, vairuotojas išsikvietė blaivų vairuotoją, kuriam buvo atiduotas automobilis (b. l. 7).

Analogiškai nurodyta ir buvusio policijos pareigūno V. L. 2012-06-17 tarnybiniame pranešime. Papildomai pažymėtina, kad šis buvęs policijos pareigūnas nurodė, jog vėliau G. L. pakeitė parodymus, sakė, na ir kas, kad jis atvairavo automobilį, bet buvo blaivus ir nuėjęs į parduotuvę tenai gėrė alaus, dėl to ir yra dabar išgėręs bei nuo jo sklinda alkoholio kvapas, bet paėmus paaiškinimą iš „R-Kiosk“ pardavėjos K. A. matyti, jog atėję du vyriškiai nusipirko alaus ir parduotuvės viduje alaus negėrę iš karto išėjo į lauką, nes viduje negalima gerti alkoholio (b. l. 9).

Liudytojai M. K. ir V. L. apklausiami apylinkės teisme iš esmės patvirtino visas aplinkybes nurodytas savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 41, 62). Iš byloje esančio K. A. paaiškinimo matyti, kad 2012-06-17 20 val. įėjo du piliečiai ir pirko 4 butelius alaus. Nusipirkę iš karto išėjo, parduotuvėje nevartojo, nes joje gerti draudžiama. Jų patalpoje yra vaizdo kameros, kurios užfiksavo šitą faktą, jog piliečiai nusipirko ir išėjo (b. l. 10). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja K. A. parodė, kad nuo 2012 metų gegužės mėnesio pabaigos dirba „R-Kiosk“ parduotuvėje, ji pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaip nuolatinį parduotuvės pirkėją. Administracinio teisės pažeidimo dieną šis asmuo atėjo su draugu, pirko alaus ir greitai išėjo. Parduotuvėje vartoti alkoholinių gėrimų negalima, todėl asmenys joje tikrai negėrė alkoholinių gėrimų (alaus). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo truputį išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo buvo atsipalaidavęs, linksmas. Jo draugas irgi buvo išgėręs (b. l. 62).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad vertindamas liudytojų K. A., M. K., V. L. parodymus objektyvumo prasme neturi pagrindo jais abejoti, nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog liudytojai gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, M. K., V. L. nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens, su juo nėra bendravęs, yra ar buvo policijos pareigūnai, šių liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka byloje esančius jo rašytinius paaiškinimus. Byloje nėra aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių, jog liudytoja K. A. nors yra bendravusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, turėtų pagrindą duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, priešingai, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nuolatinis parduotuvės pirkėjas, turėtų suinteresuotumą duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė būtent tokias išvadas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad išgėręs alkoholio transporto priemonės nevairavo, niekur iš aikštelės išvažiavęs nebuvo, laukė atvažiuojančio draugo, byloje visiškai paneigia nuoseklūs liudytojų M. K. ir V. L. parodymai. Akcentuotina, kad šie liudytojai įvykio metu atliko tarnybines pareigas, su pažeidėju nėra niekaip susiję, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Ne mažiau reikšminga tai, kad liudytoja K. A. tvirtai pareiškė, jog atėję asmenys parduotuvėje tikrai negėrė alkoholinių gėrimų (alaus)...administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo truputį išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo buvo atsipalaidavęs, linksmas. Jo draugas irgi buvo išgėręs.

Šios aplinkybės Apygardos teismui neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012-06-17 vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. „(duomenis neskelbtini)“, būdamas galimai išgėręs alkoholio ir atsisakė pasitikrinti neblaivumo (girtumo) laipsnį. Todėl teismas daro išvada, jog apelianto kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., yra įrodyta visiškai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tai yra, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo ir atsisakė pasitikrinti neblaivumo (girtumo) laipsnį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, visiškai įrodo byloje esantys įrodymai.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė apie tai, kad apeliantas atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui, t. y. jis kategoriškai atsisakė tikrintis savo neblaivumo laipsnį.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo teiginius, kad išgėręs alkoholio transporto priemonės nevairavo, niekur iš aikštelės išvažiavęs nebuvo, laukė atvažiuojančio draugo, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Dėl išvardytų motyvų nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. nuostatas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu G. L. skyrė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatytos sankcijos minimumą – 2 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą įvertino, kad padaryti tyčiniai administraciniai teisės pažeidimai, taip pat nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad paskirta nuobauda nėra per griežta. Bendrindamas paskirtas nuobaudas už padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.