- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-2099-950/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „Striūna“
- Trečiasis asmuo
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-29063-1084/2025, pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „Striūna“ dėl nuostolių atlyginimo (neįvykdžius preliminarios sutarties) priteisimo, trečiasis asmuo V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-15990), kuriuo prašė iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Striūna“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 43 443 Eur nuostolių atlyginimą (neįvykdžius preliminariosios sutarties), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose, ar turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, jų nesant nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ar esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis – 43 443 Eur sumai.
2. Ieškovė ieškinyje reiškė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą šešiems mėnesiams, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip 130 Eur. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovė yra pensininkė, jokio turto neturi, o vienintelis jos pajamų šaltinis yra tik pensija, kurios dydis – 753 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo bei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas, nagrinėdamas dalies žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, nurodė, jog ieškovė prašymui pagrįsti nepateikė pakankamai duomenų, t. y. nepateikė duomenų apie jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, santaupas banko sąskaitose, taip pat nepateikė duomenų apie turimas išlaidas, kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinius ir kitų jos turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
5. Teismas, nustatęs, kad ieškiniu reikalaujami priteisti nuostoliai yra grindžiami 2015 m. kovo 16 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Preliminarioji sutartis) pagrindu, konstatavo, jog byloje mokėtinas žyminis turėtų būti apskaičiuojamas pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro masinio vertinimo, atlikto 2025 m. sausio 1 d., metu nustatytą Preliminariosios sutarties 1.1 punkte nurodyto turto vidutinę rinkos vertę, t. y. 94 629 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju mokėtiną žyminį mokestį sudarė 1 645 Eur suma už ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir 57 Eur suma už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso – 1 702 Eur. Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi tik 150 Eur žyminio mokesčio sumą, teismas įpareigojo primokėti trūkstamą jo dalį (1 552 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti kitus aktualius duomenis apie ginčo objekto rinkos vertę (turto vertinimo ataskaitą) bei atitinkamai sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė A. G. atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-89343) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė ieškinio kainą ir neteisingai pagal ją apskaičiavo byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį. Ieškiniu prašoma priteisti 43 443 Eur dydžio nuostolius, o ne Preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą natūrą, todėl mokėtiną žyminį mokestį už šį reikalavimą sudaro 877 Eur suma, o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 57 Eur suma, iš viso – 934 Eur. Šiuo atveju ieškinio kaina pagal Preliminariojoje sutartyje nurodyto ginčo turto rinkos vertę galėtų būti apskaičiuota tik tuo atveju, jei ieškovė nuspręstų šiuo pagrindu įrodinėti savo ieškinį.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos turtinę padėtį, ir todėl nepagrįstai netenkino prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumos mokėjimo atidėjimo. Ieškovė laiko, kad su ieškiniu pateiktas jos banko sąskaitos išrašas ir tai, kad pagal jos gimimo metus akivaizdu, jog ji yra pensininkė, patvirtina apie jos mėnesines gaunamas pajamas – 752,53 Eur dydžio pensiją. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog ji neturi nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos eismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. liepos 28 d. duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie nekilnojamąjį turtą. Taip pat 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. kvitų, kuriais bendrai yra sumokėta 260 Eur žyminio mokesčio suma, kopijas.
9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra aktualūs ir susiję tiek su atskirojo skundo argumentais, tiek su skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimu, todėl gali turėti reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Taip pat tokių įrodymų priėmimas, apeliacinės instancijos manymu, neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia juos prijungti prie bylos, kartu pažymėdamas ir tai, jog dėl naujų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
13. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų; bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taip pat žyminis mokestis yra indeksuojamas (CPK 82 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį skaičiuoti nuo Preliminariosios sutarties, t. y. 2015 m. kovo 16 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, 1.1 punkte nurodytos turto vidutinės rinkos vertės, t. y. 94 629 Eur, nustatytos VĮ Registrų centro masinio vertinimo, atlikto 2025 m. sausio 1 d., metu. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartimi yra neteisėtai nustatyta žyminį mokestį mokėti nuo 94 629 Eur sumos, kai ieškiniu nėra reiškiamas joks nurodyto dydžio materialinis / teisinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais visiškai sutinka.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, o prašomus priteisti nuostolius dėl to, kad nebuvo įvykdyta Preliminarioji sutartis, sudaro konkrečiai įvardinta suma – 43 443 Eur. Atsižvelgiant į tai, elementarios logikos stokoja pirmosios instancijos teismo išvada, kad žyminis mokestis turėtų būti mokamas nuo Preliminariojoje sutartyje nurodyto turto dabartinės rinkos vertės (94 629 Eur), ypač įvertinus tai, jog ieškovė ieškiniu reikalavimo, pvz. įpareigoti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ar pan., nereiškia. Kaip ir nurodo pati ieškovė, jei ji patikslintų ieškinio reikalavimus ir vadovautųsi šiuo metu esama Preliminariosios sutarties 1.1 punkte nurodyto turto verte, tuomet ir būtų pagrindas sumokėti žyminį mokestį nuo šios turto vertės. Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo prašomų priteisti nuostolių sumos (43 443 Eur) ir sudaro 877 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Bendrą už ieškovės pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma siekia 934 Eur (877 Eur suma už ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir 57 Eur suma už prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį.
16. Įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 84 straipsnis).
17. Apeliantė ieškinyje, be kita ko, suformulavo ir prašymą atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą šešiems mėnesiams. Šį prašymą grindė tokiomis aplinkybėmis: jog yra pensininkė; jog, jos pajamas per mėnesį sudaro tik 752,53 Eur dydžio pensija; jog, jokio turto neturi. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, esančios savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 21 d.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrįsti pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiama nutartimi konstatavo, jog buvo pateikta nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, todėl prašymas buvo atmestas, o ieškovė įpareigota sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto mokėti žyminio mokesčio dalis buvo nustatyta netinkamai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau yra pasisakęs).
19. Nesutikdama su skundžiama nutartimi šioje dalyje, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tam tikrų dokumentų nepateikimo faktą, ir laikydamas, kad dėl nepateiktų dokumentų teismas negali padaryti tam tikrų išvadų, turėjo tai laikyti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo trūkumu ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne šį prašymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, t. y. kad skundžiama nutartimi turėjo būti nustatytas terminas papildomiems dokumentams prašymui dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo pateikti. Vis dėlto, atsižvelgiant į ieškovės tiek su ieškiniu, tiek su atskiruoju skundu bei su 2025 m. rugsėjo 23 d. prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog jų vis vien nepakanka prašymui dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo įvertinti.
20. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
21. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).
22. Taigi, prašymas atidėti žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimą turi būti ne tik motyvuotas, įvardijant, kokį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar finansinį turtą (akcijos, pajai ir pan.) pastaruoju metu turėjo (turi) ar neturėjo (neturi) asmuo, jeigu turėjo, bet dabar neturi – kada, kokiomis sąlygomis ir kam yra jį perleidęs, bet ir grindžiamas kuo išsamesniais asmens turtinę padėtį bei jos pokyčius aktualiu laikotarpiu patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, t. y. duomenimis apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat ir pajamas iš individualios veiklos, duomenimis iš atitinkamų turto registrų apie turimą turtą (VĮ Registrų centro, AB „Regitra“), duomenimis iš bankų ir kitų kredito įstaigų apie buvusias ir esančias sąskaitose lėšas bei jų apyvartą aktualiu laikotarpiu, valstybinio socialinio draudimo pažymomis, liudijančiomis apie turimus (arba anksčiau turėtus) darbo santykius, gaunamas socialines išmokas ar pan., šeimos turto ir pajamų deklaracijomis, duomenimis apie asmens turimas skolas bei kitais dokumentais, kurie leistų įvertinti realią (tikrąją) asmens turtinę padėtį ir kartu gebėjimą sumokėti žyminį mokestį už atliekamus procesinius veiksmus. Turtinę asmens padėtį rodo duomenys, sistemiškai atspindintys visą asmens turtinę situaciją – gaunamas pajamas, išlaidas, įsiskolinimus, turimą turtą ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas (ne)gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį šiuo metu ir ar yra prielaidos manyti, jog jis galės sumokėti nurodytą mokestį ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybes, jog asmuo turto neturi, negauna pajamų, neturi atsidaręs sąskaitų ir pan., gali patvirtinti išrašai iš registrų, šeimos turto deklaracijos, pažymos iš finansų įstaigų ir pan. Be to, tokie duomenys gali patvirtinti ir turtinės padėties kitimo tendencijas, o tai taip pat reikšminga sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo (ne)atidėjimo.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė šios nutarties 22 punkte minėtų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jos turtinę padėtį – transporto priemonių registro pažymų, turto ir pajamų deklaracijų, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus (nors iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė turi vartojimo kreditą, taip pat gyvybės draudimą) ir panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Vien tik aplinkybė, kad atsakovė yra pensininkė ir per mėnesį gauna 752,53 Eur dydžio pensiją, nesant byloje kitų šioje nutartyje nurodytų duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog iš gaunamų pajamų atsakovė nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, taigi, nėra jokios galimybės vertinti ir jos pokyčio perspektyvų CPK 84 straipsnio taikymo aspektu.
24. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė pakankamai duomenų, kurie visapusiškai atskleistų jos turtinę padėtį ir galimybių šiuo metu mokėti žyminį mokestį (ne)buvimą, tačiau šiuo atveju, siekiant neužkirsti kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, galėjo ir turėjo nustatyti terminą papildomiems įrodymams prašymo dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo pagrindimui pateikti arba primokėti trūkstamą pagal ieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos dydį nustatytą žyminio mokesčio dalį.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka įvertinti prašymui dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, todėl ieškinys pateiktas su trūkumais, tačiau nepagrįstai šį prašymą atmetė ir netinkamai nustatė ieškovės mokėtino byloje žyminio mokesčio dydį, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis keistina – ieškovė įpareigojama pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, kurie yra nurodyti šios nutarties 22 punkte, arba sumokėti šioje byloje trūkstamą žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį, t. y. 524 Eur (877 Eur (žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo) + 57 Eur (žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) – 150 Eur (2025 m. liepos 23 d. kvitas; 2025 m. liepos 24 d. Nr. CBP-15990) – 130 Eur (2025 m. rugpjūčio 19 d. kvitas; 2025 m. rugsėjo 23 d. Nr. DOK-21563) – 130 Eur (2025 m. rugsėjo 17 d. kvitas; 2025 m. rugsėjo 23 d. Nr. DOK-21563) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį pakeisti – nustatyti ieškovei A. G. 10 (dešimt) kalendorinių dienų terminą (skaičiuotiną nuo šios nutarties įteikimo dienos) pateikto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, arba sumokėti trūkstamą 524 (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų) Eur dydžio žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.