Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. K., Ž. K., A. R., trečiajam asmeniui J. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

10. Teismo posėdžio metu atsakovės D. K. atstovas adv. Zigmas Burba prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad akivaizdu, jog byloje yra prejudiciniai duomenys, kuriais reikia remtis, t. y. nuosprendis, kur konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu yra iškelta ši civilinė byla. Nors atsakovė ir nesutinka su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, bet reikia pripažinti, kad ji šio nuosprendžio neskundė ir dabar jį vykdo. Jau atsiprašė savo mergaičių, teikia išlaikymą kiek pajėgia mergaitėms bei šiuo metu dirba. Mano, kad D. K. tėvų valdžia gali būti ribojama terminuotai, nes yra aplinkybių pagrindžiančių, kad padėtis gali keistis ir turi būti suteikta galimybė atsakovei pasikeisti. Nors byloje yra duomenys, kad vaikai nenori gyventi su tėvais, tačiau byloje yra ir duomenų, kad motinos ryšys su vaikais yra nenutrūkęs. Mano, kad teismas galėtų šio ryšio iki galo nenutraukti. Dėl 150 Eur išlaikymo dydžio mano, kad turėtų būti atsižvelgta į bendruosius teisės principus bei į atsakovės turtinę padėtį, kuri vertintina kaip sunki. Nors šiuo metu atsakovė ir dirba, bet gauna ne pilnai 400 Eur. Iš šios sumos atėmus prašomą priteisti abiems dukroms 300 Eur išlaikymo sumą, atsakovei liktų pragyvenimui suma, kuri neatitiktų teisingumo principo, nes atsakovė taip pat turi save išsilaikyti ir pragyventi. Atsakovė pati sutinka mokėti dukroms po 100 Eur.

12. Teismo posėdžio metu atsakovo Ž. K. atstovas adv. Vidmantas Lazickas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Kadangi atsakovas sutinka su ieškinio dalimi dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, mano, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas, tačiau mano, kad byloje yra įrodymų, kurių pagrindų būtų galima tenkinti ieškinį ir iš dalies, t. y. apribojant tėvo valdžia terminuotam laikotarpiui. Dėl vaiko išlaikymo, teigė, kad atsakovas dėl savo dabar esamos turtinės padėties, ieškovo prašomo išlaikymo dydžio teikti tikrai negali, todėl teismo prašo šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 100 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į F. nuomonę ir atsižvelgiant į vaiko interesus, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies.

13. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu J. P. su pateiktu ieškiniu sutiko pilnai ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad mergaitės yra jų šeimoje jau 2 metai. Šiuo metu F. mokosi L. mokykloje, O G. baigė 10 klasių ir šiuo metu mokosi Radviliškio (duomenys neskelbtini) mokykloje 1 kurse. G. gauna neįgalumo pašalpą, kuri pervedama į jos sąskaitą banke. Dėl konkretaus išlaikymo dydžio nieko plačiau negalėjo pasakyti, tik akcentavo, kad tai yra tėvų sąžinės reikalas. Kiek jie prisidės, tiek bus gerai, kiek trūks ji pati prisidės, kad vaikai nebūtų alkani ir neaprengti. Buvo atvejis, kad G. buvo vartojusi alkoholio ir dėl šio vartojimo buvo atsidūrusi ligoninėje. Dėl mergaičių nuomonės formavimo bei jų noro gyventi namuose, nurodė, kad mergaičių neklausinėja ką jos kalbasi su tėvais ir bando į šiuos santykius nesikišti. F. visada sako, kad savaitgaliais ir atostogų metu nori grįžti pas tėvus, bet ten gyventi nuolatos, ji nenori. G. namo grįžta kas antrą savaitgalį, t. y. penktadieniais apie 16 val. Grįžusi namo, G. su draugėmis eina pažiūrėti į mokyklą krepšinio varžybų, jei varžybų nėra, tada reiškia norą padėti namuose. G. vienu laikotarpiu buvo noras būti laisvėje, t. y. norėjo būti vakarais, naktį su draugais. Mano, kad daug problemų sudaro G. sveikatos sutrikimai. Mergaitės, ką jos kalbėjo per ikiteisminį tyrimą per apklausas, tą patį kalbėjo ir jai namuose, todėl nurodytos aplinkybės yra teisingos. Su atsakove D. K. yra giminiškuose santykiuose - yra pusseserės. Aplankydama vaikus atsakovė visada ką nors atveža ir kažkokias pinigų sumas vaikams duoda. Vaikams esant pas ją, pastebėjo teigiamus vaikų pokyčius, t. y. atsirado vaikų pasitikėjimas savimi. G. yra linkusi žalotis save. Taip pat linkusi plačiau papasakoti įvykius, nei yra iš tikrųjų. Nemano, kad G. gali įtakoti F. nuomonę. F. taip pat turi gana aiškią savo nuomonę. F. nėra sakiusi, kad nori visą laiką gyventi su tėvais. Prieš atvažiuojant gyventi pas ją, G. labai skundėsi, kad jai blogai šeimoje. Nėra mačiusi, kad D. K. būdavo neblaivi, kad vaikai būtų sumušti, todėl iš pat pradžių G. netikėjo. Tačiau kai pradėjo kalbėti K. apie situaciją šeimoje, tada ir pradėjo viskas aiškėti. G. būna dienų, kad su ja negalima susikalbėti ir mano, kad jos toks elgesys iššaukiamas jos ligos. Dėl ligos G. neįgalumas sutvarkytas jau tik gyvenant pas ją. Iki tol laiko, kiek jai yra žinoma, G. nebuvo vežta pas psichiatrą, tik pas neurologą, kuris gydė tikus. Kai G. gulėjo ligoninėje ir ją stebėjo medikai, nustatė jos tikrąją ligą ir jai skyrė vidutinio atsilikimo protinę negalią. K.gyvenimo sąlygos normalios, turi namų apyvokos daiktus, ne naujausią buitinę techniką, bet ir ją jie turi. Vaikai žino, kad pasibaigus teismams, bet kuriuo atveju bus atsižvelgta į vaikų nuomonę.

14. Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. K. (buv. R.), o tėvas yra atsakovas A. R. (t. 1, b. l. 7, 8). F. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra D. K., o tėvas yra atsakovas Ž. K. (t. 1, b. l. 9, 10). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta D. K. ir A. R. taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog A. R. G. R. išlaikymui kas mėnesį skirs 200 Lt (57,92 Eur) (t. 1, b. l. 11-12). Šiaulių rajono M. gimnazijos psichologės L. B. 2016 m. lapkričio 8 d. rašte užfiksuota, jog G. R. jai skundėsi dėl netinkamo savo motinos elgesio (t. 1, b. l. 13). 2016 m. lapkričio 8 d. K. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jos motina D. K. ir jos vyras nuolatos girtauja (t. 1, b. l. 14). 2016 m. lapkričio 10 d. G. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog D. K. ir jos sugyventinis nuolat geria, netinkamai elgiasi jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 15). 2016 m. lapkričio 14 d. E. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog D. K. su savo vyru girtauja, kelia namuose triukšmą (t. 1, b. l. 20). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. šeimos aplankymo akte bei atvejo aprašyme užfiksuota, jog pagal esančią situaciją šeimoje, šeima bus įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 21-22, 23-24). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. ir Ž. K. šeima įtraukta į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto šeimoje (t. 1, b. l. 30). 2016 m. lapkričio 28 d. K. ir G. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog situacija nesikeičia, motina D. K. toliau susitikusi ant jų šaukia, jas kaltina, kad jos neprižiūri sesės F., mergaitės grįžti pas motina nenori (t. 1, b. l. 33, 34). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą medžiagą 2016 m. gruodžio 2 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-358-16 dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 36, 37). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 10 d. įsakymais Nr. A-1587, 1588, 1589 K. R., G. R. ir F. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. gruodžio 15 d., jų rūpintoja/globėja bei turto administratore paskirta J. P. bei rūpybos/globos vietas nustatyta su J. P. (t. 1, b. l. 40, 41, 42).

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu Ž. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, 163 straipsnį ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. D. K. nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus, 163 straipsnį ir skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (t. 1, b. l. 49-71). Į bylą pateikti 2018 m. kovo 28 d. susitarimo protokolai, iš kurių matyti, kad D. K. ir Ž. K. susitaikė su nukentėjusiomis F. K. ir G. R. (t. 2, b. l. 12, 13). Pakruojo rajono L. pagrindinės mokyklos 2018 m. gegužės 15 d. rašte užfiksuota, kad G. R. ir F. K. tėvai D. ir Ž. K. visiškai nesidomi dukrų pasiekimais mokykloje, nebendrauja su mokyklos administracija, socialiniu pedagogu, klasių vadovėmis, o mergaitėmis rūpinasi globėja J. P. (t. 1, b. l. 74). Atsakovė D. K. administracine tvarka nebausta, atsakovas Ž. K. 2018 m. kovo 5 d. baustas pagal ANK 428 straipsnio 6 d., bei 2018 m. kovo 8 d. baustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 75, 76-77). Atsakovas A. R. 2017 m. birželio 17 d. baustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 78). Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašte pažymėta, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ir palaikymo namuose paslaugos (t. 1, b. l. 195).

17. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi iš atsakovo A. R. priteistas nepilnametei dukrai G. R. 200 Lt (58 Eur) išlaikymas kas mėnesį iki jos pilnametystės (t. 1, b. l. 11-12). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu D. K. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. skirta socialinė pašalpa po 219,60 Eur (t. 1, b. l. 72, 156). Už G. R. išlaikymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. viso išmokėjo 1271,60 Eur (t. 1, b. l. 73). 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. duomenimis atsakovai D. K., Ž. K. yra nedirbantys (t. 1, b. l. 79, 80, 81, 174, 175). 2018 m. liepos 16 d. duomenimis atsakovas A. R. nuo 2018 m. birželio 6 d. dirbo UAB „S.“, o 2018 m. rugsėjo 11 d. duomenimis yra nedirbantis (t. 1, b. l. 141-142, 176-178). Atsakovai A. R. darbo biržoje neregistruotas, D. K. nuo 2018 m. kovo 5 d., o Ž. K. nuo 2018 m. vasario 22 d. registruoti darbo biržoje (t. 1, b. l. 82-84, 160, t. 2, b. l. 16). Atsakovai D. K., Ž. K. bei A. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (t. 1, b. l. 158, 179, 180, 181). Ž. K. bei A. R. registruotų jų vardu transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 183, 184). Atsakovės D. K. vardu registruotos 3 transporto priemonės, kurių būsena nurodyta „išregistruota“ bei dalyvavimas viešajame transporto draudžiamas (t. 1, b. l. 182).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

23. CPK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nors atsakovai D. ir Ž. K. teisme teigė, kad nuosprendyje surašyta daug netiesos, yra daug prigalvotų faktų ir pan., tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovai apkaltinamojo nuosprendžio neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, todėl remiantis CPK 182 straipsnio 3 dalimi, teismui nekyla abejonės, kad atsakovai D. K. ir Ž. K. savo netinkamu elgesiu darė/daro žalingą įtaką savo vaikams, neatliko/neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Be to, šias teismo padarytas išvadas pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. socialinių darbuotų pateiktų atvejų aprašymai, šeimos aplankymo aktas, G. R., F. K., K. R. rašytiniai paaiškinimai ir kt.

24. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus sprendžia, kad ši padėtis, esanti šeimoje, pasikeisti negali, nes abu atsakovai teismo posėdžio metu kaltina pačias dukras, kad jos juos apkalba, kad dukrų nuomonę formuoja kiti asmenys, kad institucijos, kurios dalyvauja šeimos gyvenime netinkamai atlieka savo funkcijų, net ir esant jų atžvilgiu priimtam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, mano, kad nuteisti neteisėtai (teismas neįžvelgia atsakovų gailesčio/nuoširdaus gailėjimosi už savo padarytas nusikalstamas veikas), atsakovai susitarimo protokolo pasirašymo esmės nesupranta ir laiko formaliai atliktu veiksmu, savo kaltės dėl netinkamo elgesio nejaučia (atsakovė D. K. teismo posėdžio metu teigė, kad mano, kad gal per griežtai auklėjo ir per daug kėlė balsą, taip pat mano, kad ir dukros jos turėtų atsiprašyti). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Ž. K. ir šiuo metu savo dukros nelanko, su dukros globėja nebendrauja (kaip teismo posėdyje nurodė, kalba tik prieš teismo posėdį), be to, jis sutinka, kad jam tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai. Dėl atsakovės D. K. elgesio pažymėtina ir tai, kad nors ji savo dukras ir aplanko pas globėją/rūpintoją, tačiau su dukrų mokymosi įsitaigos atstovais/pedagogais nebuvo susisiekusi, nesidomėjo, kaip dukroms sekasi mokykloje ir pan. (teismo posėdžio metu teigė, kad neturėjo laiko, nes turėjo kitų darbų, reikėjo daržus apsodinti ir pan.). Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad atsakovas Ž. K. nerodė ir šiuo metu nerodo, o atsakovė D. K. mažai rodo bei mažai deda pastangų, siekdami susigrąžinti vaikus į savo šeimą ir siekdami toliau auginti savo dukras.

25. Vertinant atsakovo A. R. elgesį pažymėtina, kad jis nei anksčiau, nei šiuo metu dukros G. R. nelanko, neteikia savo dukrai išlaikymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šiuo metu jo tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovas nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas, todėl šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovas A. R. yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jos gyvenime. Toks jo elgesys rodo, kad padėtis negali pasikeisti, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo dukra.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog atsakovai A. R., Ž. K. ir D. K. savo netinkamais veiksmais (Ž. K. ir D. K. ir neteisėtais veiksmais, už kuriuos jie nuteisti) (abejingumu vaikams, netinkamomis moralės normomis) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir tinkamai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Atsakovai Ž. K. ir A. R. nerodė ir šiuo metu nerodo pastangų, siekdami susigrąžinti dukras, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė D. K. deda realias pastangas (apart susiskambinimai telefonu bei apsilankymai pas globėją) vaikams susigrąžinti į savo šeimą ir toliau juos auginti. Todėl nagrinėtinu atveju vaikams mažesnį neigiamą poveikį darys neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pastebėtina, kad ir pačios mergaitės yra ne kartą išreiškusios norą gyventi pas globėją ir nuolatiniam gyvenimui į šeimą nenori grįžti. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad tėvų valdžios apribojimas neterminuotai vaikų atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes bus užtikrintos vaikų teisės ir teisėti interesai vystytis ir augti saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas savo sprendimu siekia užtikrinti, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negalėtų imtis priemonių, kurios pakenktų vaikų sveikatai, raidai ir priimdamas sprendimą neterminuotai riboti tėvų valdžią vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma atsižvelgtų į jų interesus.

27. Sprendimas, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis

28. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

29. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

30. Iš atsakovų paaiškinimų duotų teisme bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai Ž. K. ir A. R. šiuo metu nuolatinio darbo neturi. Atsakovas A. R. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 20 d. dirbo UAB „S.“ (t. 1, b. l. 176-178). Teismo posėdžio metu atsakovė D. K. teigė, jog nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti, gaunamos pajamos - atlyginimas yra 387,14 Eur. Atsakovai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 158, 179, 180, 181). Atsakovai Ž. K. bei A. R. registruotų jų vardu transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 183, 184). Atsakovės D. K. vardu registruotos 3 (trys) transporto priemonės, kurių būsena nurodyta „išregistruota“ bei dalyvavimas viešajame transporto draudžiamas (t. 1, b. l. 182). Byloje duomenų nėra, kad atsakovai A. R. ir Ž. K. kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Atsakovė D. K. teisme teigė, jog lankydama dukras, joms visuomet nuveža lauktuvių, apmoka dukrų mobilaus ryšio paslaugas.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

32. Ieškovo atstovė Inga Šimaitienė teismo posėdžio metu, grįsdama G. R. ir F. K. teikiamo išlaikymo dydį, nurodė, kad mergaitėms prašo išlaikymo po 150 Eur, kadangi išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnyje yra nustatytos globos išmokos dydis 152 Eur, todėl mano, kad tokią sumą turėtų mokėti ne valstybė, o būtent vaikų tėvai. Atsakovė D. K. teisme teigė, kad 150 Eur išlaikymo suma mergaitėms yra didelė ir tokios sumos mokėti ji neturėtų galimybės. Pažymėtina, kad atsakovė D. K. teismo posėdžio metu teigė, kad namuose ji daug papildomai dirba – augina daigus, avietes, todėl teismas sprendžia, kad ji be pagrindinio darbo turi ir kitų savo gaunamų pajamų. Atsakovas Ž. K. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad savo dukrai skirti 150 Eur kas mėnesį negalėtų.

33. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovai yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turi sveikatos problemų. Nors atsakovas Ž. K. ir teigė, jog turi sveikatos problemų su stuburu, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju ne tik atsakovė D. K., bet ir atsakovai A. R. ir Ž. K. turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

34. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta 150 Eur suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė D. K. turi du išlaikytinius ir šiuo metu dirba, o atsakovai A. R. ir Ž. K. turi po vieną išlaikytinį, niekur nedirba, nors ir rimtesnių sveikatos problemų neturi; į tai, kad nors G. R. yra nustatytas neįgalumas, tačiau ji papildomai gauna neįgalumo pašalpą (šias aplinkybes teisme nurodė ir atsakovė D. K., ir apklausta trečiuoju asmeniu J. P.), teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės D. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. R. ir F. K. kiekvienai po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 11 d., iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo Ž. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui F. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 11 d., iki vaiko pilnametystės.

35. Nenustačius aplinkybių, kad atsakovas A. R. turėtų sveikatos problemų ir nebūtų pajėgus dukrai teikti prašomo 150 Eur išlaikymo dydžio, į tai, kad nuo 2013 metų, kada iš jo buvo priteistas 58 Eur išlaikymo dydis dukrai G. R., praėjo 5 metai, vaikas tapo paaugliu ir jo poreikiai ženkliai padidėjo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovo A. R. priteisto išlaikymo dydį dukrai G. R. iki 150 Eur. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, padidinant iš atsakovo A. R. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1514-362/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. R. sumą nuo 58 Eur (200,00 Lt) iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 11 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina laikinoji rūpintoja/globėja J. P. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

36. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

37. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

38. Šiuo metu G. R. ir F. K. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinąja rūpintoja/globėja yra paskirta J. P.. Ieškovas prašo nustatyti G. R. ir F. K. gyvenamąją vietą pas laikinąjį rūpintoją/globėją J. P., adresu (duomenys neskelbtini) sen., Pakruojo r., iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, todėl nepilnamečių vaikų G. R. ir F. K. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaikų rūpybos/globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos/globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje G. R. ir F. K. buvimo vietoje pas laikinąją rūpintoją/globėją J. P., adresu (duomenys neskelbtini) sen., Pakruojo r..

39. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaikų nuolatinės rūpybos/globos ir vaikų rūpintojo/globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 20 d. sprendimu atsakovei D. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 1, b. l. 161-162). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimu atsakovui Ž. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 2, b. l. 14-15). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6000, išlaidos už atsakovei D. K. suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 195,00 Eur (t. 1, b. l. 190-191). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6635, išlaidos už atsakovui Ž. K. suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 143,00 Eur (t. 2, b. l. 1-2). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės D. K. ir atsakovo Ž. K. nepriteistinos bei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

41. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas A. R. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo A. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 100,00 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, 33,00 Eur ((150 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.)) žyminis mokestis už priteistą padidintą išlaikymo dydį, viso 133,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 17,86 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. K. ir atsakovas Ž. K. 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovų D. K. ir Ž. K. 12,46 Eur valstybei nepriteistinos, o iš atsakovo A. R. valstybei priteistinos 5,40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 11 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padidinti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1514-362/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumą ir priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų rūpybos/globos nustatymo nustatyti pas laikinąjį rūpintoją/globėją – J. P., adresu (duomenys neskelbtini) sen., Pakruojo r.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 138,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos/globos nustatymo ir rūpintojo/globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams: G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.