- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-598-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00152-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Audrius Bandzaitis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. atstovo advokato Audriaus Bandzaičio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2013 m. vasario 12 d. E. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad E. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad A. Ž. būtų leista dirbti pardavėjos kasininkės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. vasario 6 d. A. Ž. dirbo pardavėja kasininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). A. Ž. nurodė, jog minėtoje parduotuvėje ji 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 4 d. mokinosi dirbti po 2 val. Nesudarydamas darbo sutarties su A. Ž. bei nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie A. Ž. įdarbinimą (laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 8 d.) E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą.
Šalies argumentai
E. K. atstovas advokatas Audrius Bandzaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir nuobaudos pagal ATPK 41³ str. 1 d. neskirti. Teismas neteisingai įvertino surinktą byloje medžiagą, neskyrė pakankamai dėmesio administracinio teisės pažeidimo subjektyvinei pusei ištirti, todėl padarė iš esmės neteisingą išvadą. Jau darydamas įrašą protokole E. K. suabejojo savo kalte, ši abejonė buvo išreikšta ir teisme, duodant parodymus. Tačiau abejonės turinys nebuvo siekimas išvengti atsakomybės, o buvo noras tinkamai įvertinti nustatytus faktus. Tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teisme E. K. siekė bendradarbiauti su pareigūnais, norint tinkamai atskleisti ir nustatyti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Niekas iš pažeidimo dalyvių neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti A. Ž.. Ji galimai į būsimą darbo vietą buvo atvykusi kelis kartus, pasiųsta įmonės vadovo ir turėdama tikslą susipažinti su būsimu darbu. Įmonės vadovas, siųsdamas ją į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, norėjo gauti nuomonę apie būsimą darbuotoją iš darbo kolektyvo. Toks įmonės vadovo elgesys laikytinas suprantamu ir apdairiu, ir jokiu būdu nesudaro prielaidų nelegaliam darbui. A. Ž. nuvykusi į parduotuvę, dirbo prie parduotuvės kasos aparato, apsivilko jai duotą uniformą, aptarnavo klientus. Tačiau tokio elgesio tikslas nebuvo atlikti darbo funkcijas. A. Ž. paaiškino, jog ji mokėsi dirbti kasos aparatu. Nors pagal faktines aplinkybes užfiksuoti A. Ž. veiksmai ir atitinka nelegalaus darbo požymius, tačiau subjektyvinė šių veiksmų pusė yra kita. Su A. Ž. nebuvo susitarta dėl būsimų darbo sąlygų, darbo apmokėjimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neteisingo apmokymo įforminimas ar neteisingo bandomojo laikotarpio nustatymas ar kitų įdarbinimo teisinių normų pažeidimas. Dėl padarymo pažeidimo E. K. prisiėmė dalį savo kaltės ir pagrįstai apgailestavo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Teismas pilnai ir nuosekliai išnagrinėjo visus šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, tinkamai kvalifikavo pažeidėjo veiklą bei priėmė pagrįstą sprendimą. Darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenumato galimybės leisti asmeniui pabandyti padirbti ar apsimokyti iki darbo sutarties sudarymo, todėl apelianto pateikti argumentai, kad veika neatitinka nelegalaus darbo pažeidimo sudėties laikytini nepagrįstais bei pažeidžiantys darbo santykių tinkamo įforminimo, bei socialinių garantijų pilnumo dirbančiajam principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad A. Ž. būtų leista dirbti pardavėjos kasininkės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl E. K. kaltės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktą byloje medžiagą, nepakankamai dėmesio skyrė administracinio teisės pažeidimo subjektyvinei pusei ištirti, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. K. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, liudytojų J. V. P., A. Ž. paaiškinimus, įvertino rašytinius įrodymus, savo išvadas dėl E. K. kaltės pakankamai motyvavo.
Įvertinus teismo posėdyje ištirtus įrodymus byloje yra nustatyta, kad A. Ž. 2013 m. vasario 6 d. dirbo pardavėja kasininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. nurodė, jog minėtoje parduotuvėje ji 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 4 d. mokėsi dirbti po 2 val., 2013 m. vasario 6 d. mokėsi dirbti nuo 10 val. (b. l. 5). Tai patvirtino ir laikinai einanti vedėjos pareigas K. N. (b. l. 38). A. Ž. paaiškino, jog mokėsi dirbti kasos aparatu. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas J. V. P. parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu kasoje dirbo A. Ž., kuris neturėjo darbo pažymėjimo ir teigė, kad tik mokosi, tačiau ji aptarnavo klientus, spausdino kasos čekius. A. Ž. buvo su darbo apranga (b. l. 66). Kaip matyti iš parodymų, A. Ž. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 6 d. atliko darbines funkcijas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina E. K., kuris parodė, kad A. Ž. kreipėsi dėl darbo. Siūlė jai pakeisti atostogų metu laikinai einančią pareigas parduotuvės vedėją. Jis visada žmogų siunčia susipažinti su darbo vieta. K. N. neinformavo jo, kad bus pravesti A. Ž. mokymai. Pagal galiojančią tvarką, mokymai pravedami tik kai sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis su A. Ž. buvo pasirašyta vasario 8 d. (b. l. 51-52, 68). Apeliacinio skundo teiginiai, kad su A. Ž. nebuvo sutarta dėl būsimų darbo sąlygų, darbo apmokėjimo, nepaneigia fakto, jog A. Ž. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 6 d. atliko darbines funkcijas. A. Ž. paaiškinime nurodė, jog su direktoriumi ir vedėja kalbėjo dėl darbo ir sutarė, kad darbo sutartį pasirašys tada, kai bus įsitikinta, jog jis sugeba dirbti (b. l. 5). J. V. P. teigė, kad patikrinimas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas gavus pranešimą dėl nelegalaus darbo (b. l. 66-67). Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima spręsti, jog A. Ž. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbo funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinta nebuvo. Nors apeliantas ir A. Ž. teigė, kad ji mokėsi dirbti, tačiau tai, jog darbuotoją reikia apmokyti konkretaus darbo nepaneigia reikalavimo, kad darbuotojas darbines funkcijas pradeda atlikinėti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, priešingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbą. Įvertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog E. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.
Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. K. atstovo advokato Audriaus Bandzaičio apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.