- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- II-1331-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01364-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Institucijos specialistės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2348-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25276312383 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos specialistė Nutarimu nustatė, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalyje, nes jis, 2025 m. birželio 19 d. 15.29 val., būdamas Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asociacija) vadovu (prezidentu) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau ir – JADIS) tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d., nepateikė duomenų apie Asociacijos naudos gavėjus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – Įstatymo) 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų JADIS nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.1 papunktį, 13, 14 punktus.
Pareiškėjui Nutarimu paskirta 615 eurų dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 3 d. skundu prašo: 1) panaikinti Nutarimą; 2) įrašus apie nuobaudą išbraukti iš atitinkamų valstybinių registrų ir informacinių sistemų; 3) ginant viešąjį interesą, įpareigoti Instituciją pranešimus apie prievoles bei administracinius sprendimus elektroniniu paštu siųsti tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis aprašo. Motyvuodamas skundą, Pareiškėjas nurodo, kad:
1) jis Asociacijos vadovu išrinktas tik 2020 m. gruodžio 4 d., todėl negalėjo žinoti, ką ankstesni vadovai atliko ar ko neatliko, dėl ko negali būti traukiamas atsakomybėn už ankstesnių vadovų neveikimą/neveikimą, atsako tik už savo veiksmus;
2) jo vadovavimo Asociacijai laikotarpiu jokių naujų/kitų naudos gavėjų neatsirado, taigi duomenys apie naudos gavėjus nesikeitė, todėl jam ir neatsirado Nutarime minima prievolė ką nors atnaujinti. Be to, Asociacija nėra pelno siekiantis subjektas, joje nėra faktinių naudos gavėjų įprasta prasme. Įstatymas ir Nuostatai nėra pritaikyti nevyriausybinėms, nesiekiančioms pelno organizacijoms, todėl reikalingas išaiškinimas, kaip nustatyti/nurodyti naudos gavėją. Institucija į šį klausimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį, Pareiškėjui neatsakė. Tą nurodė tik Nutarime, pateikdama savo interpretaciją: „<...> Jeigu tokio asmens nustatyti nepavyksta, juridinio asmens valdymo organas yra įpareigotas nustatyti tą fizinį asmenį, kuris vykdo juridinio asmens kontrolę kitomis priemonėmis, t. y. ne nuosavybės pagrindu, o, pavyzdžiui: priima sprendimus juridinio asmens vardu“. Tikėjęsis gauti Institucijos atsakymą į dar 2025 m. birželio 30 d. paaiškinime pateiktą klausimą, Pareiškėjas jį gavo tik Nutarime, būtent toks paaiškinimas sudaro galimybę atlikti reikiamus veiksmus ir pateikti prašomą informaciją į JADIS, todėl juo remdamasis Pareiškėjas ir inicijavo Asociacijos Valdybos posėdį, kuriame bus priimtas sprendimas, ką „paskirti“ Asociacijos naudos gavėju;
3) Pareiškėjas nebuvo informuotas apie ankstesnių vadovų nepateiktus duomenis. Institucija informaciją apie būtinybę pateikti duomenis siuntė (jeigu apskritai siuntė) kitu, ne jo Institucijai ir VMI nurodytu, o savavališkai pasirinktu el. pašto adresu, kuriuo Pareiškėjas jau keli metai kaip dalykiniam susirašinėjimui nebenaudoja, nes pašto dėžutė dažnai jokių laiškų nepriima dėl paskyros atminties vietos trūkumo. Būtent dėl šios priežasties Pareiškėjas 2022 m. pabaigoje valstybės institucijų informacinėse sistemose nurodė savo asmeninį el. pašto adresą;
4) bauda paskirta suėjus senaties terminui, nes už 2019 m. tariamai padarytą nusižengimą, nuobauda paskirta tik 2025 m., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams, todėl administracinė byla turi būti nutraukta (b. l. 44-49).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
1) Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsniu, Nuostatų 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, ANK 223 straipsnio 1 dalimi, už duomenų pateikimą laiku JADIS tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, todėl atmestini Pareiškėjo argumentai, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, nepagrįstai paskirta bauda. JADIS numato ir nuolatinę pareigą užtikrinti, kad duomenys apie naudos gavėjus būtų teisingi ir laiku atnaujinti. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 4 d. tapęs Asociacijos vadovu perėmė ne tik tęstines pareigas, bet ir prievolę įvykus pasikeitimams atnaujinti pasikeitusius duomenis apie naudos gavėjus. Be to, galimybė teikti JANGIS naudos gavėjus atsirado tik nuo 2022 m. pradžios;
2) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai nustato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti asmenys, išskyrus <...>, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus;
3) Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo datą ir vietą, nes ši informacija buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Institucijos 2025 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-6639 (1.12 Mr) (toliau ir – Raštas), be kita ko, paaiškinta, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės galės būti įvertintos iš esmės tik jeigu per nustatytą terminą neįvykdys administracinio nurodymo ir administracinio nusižengimo byla bus pradėta nagrinėti ne teismo tvarka arba jei Institucijai bus pateiktas prašymas dėl administracinio nurodymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nelaukiant administraciniu nurodymu nustatyto termino pabaigos, todėl, kaip pats Pareiškėjas nurodo, atsakymai „randami“ Nutarime. Visi administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami el. paštu, kuris įvestas Administracinių nusižengimų registre kaip kontaktinis Pareiškėjo adresas, kurį Pareiškėjas nurodė informacinėse sistemose ar registruose. Tačiau 2025 m. kovo 21 d. priminimas pateikti Asociacijos naudos gavėjus buvo išsiųstas Registre įrašytu Asociacijos, kaip kontaktiniu duomeniu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kurį pats nurodė Pareiškėjas Registrų tvarkytojui (pridedama Pareiškėjo užpildyta ir Registro tvarkytojui pateikta KD-1 forma)(b. l. 69, be to, priminimas išsiųstas dar kai nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena;
4) Nagrinėjamu atveju padarytas trunkamasis nusižengimas, todėl, remiantis atsiliepime išsamiau aptarta teismų praktika dėl trunkamųjų administracinių nusižengimų, terminas skaičiuojamas nuo trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 19 d. 15.41 val. – protokolo su administraciniu nurodymu surašymo dienos. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas sutampa su trunkamojo nusižengimo nustatymo laikas, o nusižengimo padarymo laikas atitinka jo nustatymo laiką. Informacijos JADIS tvarkytojui apie Asociacijos naudos gavėjus nepateikimas buvo tikrinamas 2025 m. birželio 19 d., todėl nusižengimo padarymas nustatytas tą pačią dieną. Tai laikytina administracinio nusižengimo padarymo data. Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-1072/2025 (b. l. 66-70).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė 2025 m. spalio 14 d. papildomą prašymą administracinio nusižengimo byloje dėl Nutarimo panaikinimo (toliau ir – Papildomas prašymas). Jame atkreipė dėmesį, kad Institucija visur vartoja informacinės sistemos pavadinimą JADIS, tačiau iš tikrųjų kalba apie JANGIS sistemą. Papildomame prašyme aptariamas ryšys tarp šių sistemų, tai, kad JANGIS nėra JADIS posistemis. Institucijos darbuotojai patys neskiria sistemų. Institucija aiškiai nurodo 8 įmonių tipus, kurių atstovams reikia teikti duomenis į JADIS sistemą, tarp jų asociacijų nėra. Institucija į Pareiškėjo klausimus vienur atsako apie JADIS, kitur – apie JANGIS. Institucijos padaryta painiava nepateikus papildomų paaiškinimų lemia administracinių protokolų surašymą ir didžiules baudas. Papildomu prašymu Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Instituciją aiškiai atskirti informacinių sistemų JADIS ir JANGIS pavadinimų vartojimą, prie informacijos apie tai, kas gali / turi pildyti JADIS sistemą, pridėti informaciją apie JANGIS sistemą su aiškiais nurodymais, kas turi pildyti JANGIS sistemą (b. l. 78-80, 86-87).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Papildomą prašymą Institucija prašo Nutarimą palikti nepakeistą, Pareiškėjo skundo ir Papildomo prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad ir toliau pilnai palaiko savo atsiliepime į skundą nurodytus teisinius argumentus bei prašo teismo jais vadovautis nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Paaiškino, kad po atsiliepimo pateikimo gavo Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 4 d. „Užklausą dėl informacijos pateikimo į JADIS sistemą“, į kurią išsamiai atsakė Rašte nurodydama, jog juridiniai asmenys, kurių teisinė forma asociacija privalo teikti JADIS duomenis apie naudos gavėjus, tačiau neprivalo ir neturi teikti duomenų apie juridinio asmens dalyvius, kaip tai numato Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 5.1, 5.2 papunkčiai, taip pat nurodė Rašto apskundimo tvarką ir terminus. Institucija su Papildomo prašymu nesutinka. ANK nenumato galimybės teismui įpareigoti Instituciją atlikti Papildomame prašyme nurodytus veiksmus. Institucija taip pat aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be kita ko, pažymėjo, kad JADIS tvarkytojo veikla laikoma viešojo administravimo veikla, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Jeigu Pareiškėjas nesutiko / nesutinka su Raštu, jis turi /turėjo teisę šį apskųsti jame nurodyta tvarka. Pareiškėjo Papildomo prašymo ir užklausų turinys rodo, kad jis neatskiria, kas yra juridinio asmens dalyvis, kurio duomenų asociacijos neteikia JADIS bei kas yra juridinio asmens naudos gavėjas, kurių duomenis asociacijos privalo teikti JADIS (b. l. 72-75).
Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimuose į skundą ir į Papildomą prašymą prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
2025 m. spalio 14 d. teismo posėdyje Pareiškėjas savo skundą palaikė, nurodė, kad nuobauda skirta už laikotarpį kai jis net nebuvo Asociacijos vadovas, tai seni (2019 m. įvykiai). Instituciją kvietimą užpildyti duomenis siuntė blogu el. paštu, o Nutarimą jo geru adresu, kėlė klausimą, kodėl iš karto nesiuntė deklaruotu adresu. Bandė aiškintis kaip pateikti duomenis į JADIS sistemą, yra ekrano kopija kur aiškiai parašyta, kad į JADIS sistemą duomenis teikti gali 8 teisinių formų įmonės. Atstovauja visuomeninę organizaciją ir jos tame sąraše nėra. Gavo atsakymą ir iš jo paaiškėjo, kad yra dvi Institucijos sistemos JADIS ir JANGIS. Apie JANGIS niekur neužsiminta, o būtent JANGIS skirta šitai informacijai apie naudos gavėjus rinkti. Niekur neinformuojama, kad reikia teikti į JANGIS, visur informuojama, kad reikia teikti į JADIS. Jis pažiūrėjo koks sistemų ryšys. Kai tik eina kalba apie duomenų pildymą, kalbama apie JANGIS, kai eina kalba apie kitką – kalba apie JADIS. Jie turi žinoti, ką Institucija turi galvoje sakydami JADIS, nes jie turi galvoje dvi sistemas, JADIS, į kurią Asociacija negali teikti duomenų, ir JANGIS, apie kurią niekur jokio užuominos nėra. Pareiškėjas nesuprato, kaip turi pateikti į sistemą, jeigu pati Institucija sako, kad nereikia teikti. Atsakydamas į klausimus, papildomai paaiškino, kad JADIS sistema saugo duomenis apie visus juridinius asmenis. JANGIS sistema yra sukurta visai kitu vyriausybės nutarimu ir ji ima iš pirmosios sistemos kai kuriuos duomenis, informaciją apie asmenis ir toje kitoje sistemoje yra laikoma informacija apie naudos gavėjus, kas yra pripažįstama naudos gavėju. Iš Institucijos sužinojo, kad formaliai reikia nurodyti vadovą. Šita painiava yra didžiulė, todėl nori pridėti papildomus dokumentus apie JADIS ir JANGIS, kadangi atliko analizę. Prašytų teismo įpareigoti Instituciją sistemoje visur aiškiai parašyti, kur jie kalba apie JANGIS, nei jis, nei teismas nežinos, ką jie turi galvoje.
Po pertraukos, padarytos Institucijos atsiliepimui į Papildomą prašymą pateikti, 2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje Pareiškėjas perskaitė savo tos pačios dienos data parašytą baigiamąjį pasisakymą, kuris prijungtas prie bylos.
Baigiamajame pasisakyme Pareiškėjas iš dalies patikslina skundą. Nurodo, kad jam paskirta bauda turi būti panaikinta, nes:
1) pateikta klaidinanti informacija dėl duomenų bazės pavadinimo, t. y. Institucija klaidingai nurodo netinkamą sistemos pavadinimą, nes informacija apie juridinio asmens naudos gavėjus teikiama sistemai JANGIS. Gavęs teisingą informaciją Pareiškėjas iš karto į JANGIS sistemą įrašė savo vardą ir pavardę, kaip naudos gavėją, nes pagal Institucijos paaiškinimą, asociacijų atveju naudos gavėju laikomas vadovas (to tiesiogiai nėra nurodyta Įstatyme). Be to, Institucija galėtų automatiškai nurodyti naudos gavėją, nes tokią informaciją turi;
2) pateikti klaidingi duomenys apie laikotarpį ir asmenį. Institucijos teiginys apie tai, kad JANGIS sistema paleista tik 2022 m. patvirtina, kad ji net 3 metus vėlavo sukurti sistemą, o reikalavimuose piliečiams nurodo, kad šią turėjo pateikti nuo 2019 m.;
3) netinkamai informavo apie atsiradusią prievolę. Institucija žinojo jo aktualų el. pašto adresą, tačiau pranešimą jam siuntė senu ir nebegaliojančiu adresu, kas rodo, kad į pareigą informuoti ji žvelgia atmestinai;
4) teisiškai abejotinas pranešimo įteikimo būdas. Institucija neturi Pareiškėjo išankstinio sutikimo gauti dokumentus el. būdu, todėl pranešimas laikytinas netinkamai įteiktu;
5) baudos dydis yra neproporcingas ir neatitinka teisinio tikslingumo principo. Tokio dydžio baudos skyrimas faktiškai naudos gavėjo neturinčiam juridiniam asmeniui yra perteklinis, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, faktiškai veikia kaip atgrasymas nuo visuomeninės veiklos, prieštarauja demokratinės valstybės principams. Nevyriausybinių organizacijų tikslas – tenkinti viešuosius interesus, o ne siekti pelno. Tokios sankcijos silpnina pilietinę visuomenę ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams;
6) prašo teismo įvertinti ar Institucijos veiksmai nepažeidžia viešojo intereso visuomenei teikiant klaidinančią informaciją.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo išvados
Pareiškėjo skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka.
Aptarta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą – konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (minėta – Įstatymas), kuriame įtvirtinta teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikimo pareiga. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi, paminėtų normų taikymas, be kita ko, yra siejamas su Įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, atitinkamai – ir Asociacijai – informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus iki nustatytos datos, t. y. 2019 m. liepos 1 d. arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Šis reikalavimas įtvirtintas ir Nuostatų 13 punkte.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Asociacija įregistruota 2000 m. birželio 26 d., todėl vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Minėta, Pareiškėjo teigimu, jis negali atsakyti už kitų vadovų veiksmus (neveikimą), nes Asociacijos vadovu tapo tik 2020 m. gruodžio 4 d.
Vadovaujantis Nuostatų 11.1 papunkčiu, JADIS duomenis teikia juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis fizinis asmuo. Nuostatų 14 punkte nurodyta, kad už Nuostatų 11.1 papunktyje nurodytų duomenų teikėjų JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Asociacijos vadovu (prezidentu) Pareiškėjas tapo 2020 m. gruodžio 4 d. Tą patvirtina byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 24-28), Asociacijos valdybos posėdžio protokolas (b. l. 58). Taip pat nėra ginčo, kad Pareiškėjo vadovavimo laikotarpiu, 2025 m. birželio 19 d. Institucijai atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog JADIS nėra pateikta informacija apie Asociacijos naudos gavėjus (b. l. 7-8). Atitinkamai, priešingai negu teigiama skunde, buvo poreikis pateikti šią informaciją (ją atnaujinti).
Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, t. y. Įstatymo 25 straipsniu, Nuostatų, 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, taip pat teismų praktika, būtent juridinio asmens vadovas privalo užtikrinti, jog juridinio asmens veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka JADIS tvarkytojui būtų pateikta informacija apie naudos gavėjus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti informacijos apie naudos gavėjus Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad tokia informacija nebuvo pateikta dėl nežinojimo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti JADIS tvarkytojui įstatymu nustatytą informaciją, duomenis, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Juridinio asmens (įmonės, bendrovės ir kito ūkio subjekto) vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti JADIS tvarkytojui informaciją apie Asociacijos naudos gavėjus. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra Asociacijos vadovas, kaip teisingai nurodo Institucija, būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Tuo pačiu, pastebėtina, kad Pareiškėjas patvirtino, kad remdamasis Nutarime pateiktais paaiškinimais, jis inicijavo Asociacijos valdybos posėdį, o Papildomame prašyme nurodė, kad į JANGIS sistemą įtraukė valdybos pirmininką, t. y. šiai dienai yra pateikta informacija apie naudos gavėją. Visgi, pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas nešalina Pareiškėjo atsakomybės.
Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir pasisakymų teisme, jis nežinojo ar tokie duomenys buvo ar nebuvo pateikti ankstesnių vadovų, nežinojo kas laikytinas Asociacijos naudos gavėju, kaip pateikti tokius duomenis dėl naudojamų sistemų pavadinimų, t. y. pažeidimas padarytas dėl nežiojimo. Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip Asociacijos vadovo pareigas informacijos apie naudos gavėjus teikimo procese, jis kaip vadovas nebuvo pakankamai aktyvus, savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad būtų pateikta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui, nors pagal einamas vadovo pareigas privalėjo domėtis įstatymais reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklos organizavimą, įskaitant Įstatymo nuostatas, susijusias su informacijos apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui pateikimui, ir pateikti šią informaciją, tačiau to nepadarė, tai yra nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį.
Įstatyme įtvirtintų privalomų duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimas numatyta tvarka yra veikla, kurios pobūdis yra trunkamasis, todėl, kai šie duomenys nepateikiami laiku ar pateikiami pavėluotai, pažeidimo padarymo diena laikoma tokių duomenų pateikimo diena, o jei pažeidimas nustatomas dar turint pareigą teikti Įstatymu nustatytus duomenis, trunkamasis pažeidimas laikomas baigtu ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-1072/2025).
Iš bylos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. RC-ANR_P-424-2025 (toliau ir – Protokolas) Pareiškėjui surašytas 2025 m. birželio 19 d., todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartą išaiškinimą, laikytina, jog būtent šią dieną buvo nustatytas pažeidimas. Nutarimas priimtas 2025 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo, akivaizdžiai nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinių nuobaudų skyrimo termino. Atskirai pastebėtina, kad nustačius, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ir jis paaiškėjo Institucijos patikrinimo metu nėra pagrindo sieti administracinio nusižengimo padarymą su Įstatyme įtvirtintu privalomų duomenų pateikimo terminu, t. y. su 2019 m. liepos 1 d. Dėl pirmiau aptarto, Pareiškėjo argumentai dėl suėjusio senaties termino atmetami kaip nepagrįsti, pagrindų administracinio nusižengimo teisenai nutraukti – nenustatyta.
Tokių teismo išvadų nekeičia ir Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl pranešimo apie pareigą išsiuntimo kitu, jo jau kelis metus nenaudojamo el. pašto adresu.
Šiuo aspektu, matyti, kad priminimas apie pareigą pateikti duomenis Pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. kovo 21 d. jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Institucija atsiliepime šių aplinkybių neginčija. Minėtas el. pašto adresas išsiunčiant priminimą buvo panaudotas atsižvelgiant į Institucijai pateiktus kontaktinius duomenis pagal KD-1 formą (b. l. 69). Visgi, sutiktina, kad Institucija turėjo priminimą siųsti pasikeitusiu ir Pareiškėjo išviešintu el. pašto adresu, kuris, kaip matyti VMI ir pačioje Institucijoje buvo išviešintas 2022 m. gruodžio 16 d. (b. l. 15-23). Nepaisant to, matyti, kad visi dokumentai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, Pareiškėjui buvo siunčiami jo aktualiu el. pašto adresu. Pastebėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos Institucijos pareigos papildomai priminti, informuoti juridinių asmenų vadovus apie jų įstatymines prievoles, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl nuobaudos pagrįstumo ar jos švelninimo galimybės.
Dėl Pareiškėjo prašymų įpareigoti atlikti Instituciją tam tikrus veiksmus bei įvertinti ar nebuvo pažeistas viešasis interesas
Minėta, Papildomame prašyme Pareiškėjas išdėstė argumentus, prašydamas įpareigoti Instituciją atskirti informacinių sistemų JADIS ir JANGIS pavadinimų vartojimą, prie informacijos apie tai, kas gali / turi pildyti JADIS sistemą, pridėti informaciją apie JANGIS sistemą su aiškiais nurodymais, kas turi pildyti JANGIS sistemą. Teismo posėdyje, perskaitydamas savo baigiamuosius pasisakymus prašė įvertinti ar Institucijos veiksmai nepažeidžia viešojo intereso visuomenei teikiant klaidinančią informaciją.
Pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai, kurie sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Regionų administracinis teismas (veikiantis nuo 2024 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kiekviena šių teismų sistema formuoja praktiką, aktualią žemesniųjų instancijų teismams pagal jiems priskirtą vykdyti rūšinį teismingumą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas priklauso bendrosios kompetencijos teismų sistemai. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje išvardintų sprendimų. Kaip teisingai pastebėta atsiliepime, ANK nenumato galimybės teismui įpareigoti Instituciją atlikti Papildomame prašyme nurodytus veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjo buvimas tinkamu subjektu, galinčiu ginti viešąjį interesą, yra specialusis subjektiškumas, kuris turi būti tikrinamas dar skundo priėmimo stadijoje ir nustačius, jog pareiškėjas akivaizdžiai minėtojo subjektiškumo stokoja, jo skundą turi būti atsisakoma priimti nagrinėti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-580/2013). Jei konkrečiame įstatyme nėra įtvirtina fizinio asmens (pavienio ar grupės) teisė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, tai nepanaikina teisės esant viešojo intereso pažeidimui su informacija kreiptis į atitinkamas institucijas, atsakingas už tokio intereso gynimą. Pastebėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų nagrinėti pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus).
Atsižvelgiant į aptartą, teismas šioje byloje Institucijos veiksmų viešojo intereso pažeidimo kontekste nevertina.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
Skundu nesutikdamas su Nutarimu, Pareiškėjas teismo posėdyje pateikė parašytą baigiamąjį pasisakymą, kuriame iškėlė jam paskirtos baudos proporcingumo klausimą. Dėl šios priežasties, įvertintina ir Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda.
ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1 450 eurų.
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi ANK nustato aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant baudą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
Nutarimu už šio administracinio nusižengimo padarymą Pareiškėjui paskirtas 615 eurų baudos dydis yra artimas minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui.
Nors Pareiškėjas šiai dienai yra pateikęs informaciją apie Asociacijos naudos gavėjus, tačiau tai, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, nelaikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Taigi, Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas praeityje administracine tvarka baustas kartą – dėl 2024 m. kovo 16 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje (būdamas Asociacijos vadovu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija), jam paskirtas įspėjimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Pareiškėjas neteistas.
Nors ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Pareiškėjas padarė pirmą kartą, tai neduoda pagrindo spręsti dėl švelnesnės įstatyme numatytos sankcijos skyrimo. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju informacija buvo nepateikta ilgą laiką po to kai Pareiškėjas tapo Asociacijos vadovu. Šiuo aspektu Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtindamas pakankamai trumpą (10 (dešimt) dienų) terminą duomenų apie naudos gavėjus pakeitimui, įstatymų leidėjas išreiškė požiūrį apie šių duomenų pateikimo svarbą valstybei ypač reikšmingose srityse (pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos).
Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tenkinti Pareiškėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Valstybės įmonės „Registrų centro“ specialistės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2348-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25276312383, palikti nepakeistą ir A. Ž. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.