Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rokensa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. ieškovė su pradine kreditore A. L. indvidualia įmone 2019 m. balandžio 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą.

2.2. Pradinė kreditorė su atsakove sudarė krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė gavusi pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo dali skolos (1 825,00 Eur) sumokėjo, bet už likusias suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

6. Šalių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl skolos dydžio nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2019 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo skoloms, kurių mokėjimo terminas suėjo po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos.

8. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2019/02/06/S-1; Nr. 2019/02/06/S-2; Nr. 2019/02/06/S-3; Nr. 2019/02/26/S-2. Tarp atsakovės ir pradinės kreditorės susiklostė paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė suteikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas. Pradinė kreditorė už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1957 (2 025,06 Eur sumai), 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1958 (2 483,16 Eur sumai), 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1961 (2 100,56 Eur sumai), 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1962 (2 369,66 Eur sumai), 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1966 (2 100,56 Eur sumai), 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1967 (1 989,24 Eur sumai). 2019 m. balandžio 5 d. kreditine PVM sąskaitą-faktūrą Serija ALI Nr. 1977 (-310,73 Eur suma) koreguota 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1962. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį iki galo neįvykdė ir liko skolinga 11 154,06 Eur.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

10. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

11. Pažymėtina, kad pagal CK 6.101 straipsnio 3 dalį galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei reikalavimo sutarties nuostatas, kad pirminė kreditorė turėjo teisę perleisti ir būsimus reikalavimus į atsakovę (pagal nurodytą reikalavimo perleidime sumą, baudą, delspinigius), atsakovės argumentas, kad perleidimo sutartis nepagrįsta, nes prašoma priteisti skola atsirado vėliau nei pati reikalavimo perleidimo sutartis, atmestinas kaip nepagrįstas

12. Atsakovė nurodydama atsiskaitymo terminus iš esmės nurodė selektyvius ir deklaratyvius teiginiais, jokiais įrodymais šių aplinkybių nepagrįsdama. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kai atsakovė už visus materialinius reikalavimus turėjo būti atsiskaičiusi. Nepriklausomai nuo terminų (nors šios aplinkybės atsakovė ir neįrodė), atsakovei pareiga atsiskaityti su ieškove kyla ir aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties.

Dėl ieškovės materialinio reikalavimo.

13. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnis nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

14. Atsakovė neginčija, kad yra skolinga pagal PVM sąskaitas-faktūras.

15. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kurios atsakovė neginčija. Atsakovė savo pareigos atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas neįvykdė ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė pateikė teismui pakankamai jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 11 114,06 Eur skola (šią sumą sudaro likusi mokėtina suma 10 732,45 Eur; 300,58 Eur delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos sumos po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ne ilgiau kaip už 180 dienų; 81,03 Eur palūkanos paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį).

16. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimus dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą už apmokėjimo termino praleidimą ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Atsakovei yra taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kadangi šiuo atveju tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Šiuo metu nurodytos palūkanos lygios nuliui, todėl jas padidinus 8 procentiniais punktais, ieškovė pagrįstai nurodo prašomą priteisti palūkanų dydį – 8 procentus. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2010).

18. Pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą.

19. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismine praktika, atsakovei laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovei reiškiant reikalavimą dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą už apmokėjimo termino praleidimą ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimas už apmokėjimo termino praleidimą ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 11 154,06 Eur suma (10 732,45 Eur likusi mokėtina suma, 300,58 Eur delspinigiai, 81,03 Eur palūkanos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimas už apmokėjimo termino praleidimą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

22. Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: 600,00 Eur už ieškinio parengimą; 251,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos faktiškai patirtas nurodytas išlaidas.

23. 600,00 Eur ieškinio parengimo išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtintų nuostatų (maksimalus dydis už ieškinio parengimą 3 222,50 Eur (2,5 x 1289,00 Eur=3222,50 Eur). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalies atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas 600,00 Eur.

24. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas byloje sumokėtas 251,00 Eur žyminis mokestis.

25. Ieškovei iš atsakovės priteisiama iš viso 851,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (251,00 Eur žyminis mokestis + 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

26. Byloje susidarė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509 iš atsakovės mažosios bendrijos „Rokensa“, juridinio asmens kodas 304828433, 11 154,06 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 06 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 851,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „Rokensa“, juridinio asmens kodas 304828433, 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.