Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2019 m. balandžio 30 d. Utenos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-40- 913/2019 dėl I. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir šioje byloje patvirtino taikos sutartį, pagal kurią, I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jos motina E. M., t. y. su ieškove. Nuo pat gimimo dukra i. gyvena kartu su ieškove, vyrui D. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). D. M. neprieštarauja, kad dukra gyventų kartu. Ieškovė mano, kad galės išlaikyti dukrą materialiai. I. su tėvu (R. S.) nebendrauja, jo net nepažįsta. Tarp ieškovės ir dukros susiformavęs nuolatinis artimas ryšys, būtent ji galiu geriausiai ja pasirūpinti, rūpintis jos auklėjimu, tinkamai ją prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, todėl mano, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir turi likti kartu su motina, todėl ieškovė prašo jos nekeisti.

4. 2013 m. gruodžio 31d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1057-834/2013 iš atsakovo R. S. priteistas išlaikymas dukrai I. S. gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį. 2020 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.2-324-266/2020 išlaikymas buvo padidintas ir iš atsakovo R. S. priteistas išlaikymas dukrai I. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi 2020 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.2-324-266/2020 išlaikymas buvo padidintas iki 150 Eur, t .y. dar pakankamai neseniai, laikytina, kad jis tenkina bent minimalius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl papildomai išlaikymas I. S. nepriteistinas ir keisti šį teismo sprendimą nėra pagrindo. Be to, atsakovas vis viena išlaikymo nemoka, kad ir kokio dydžio jis būtų. Atsižvelgiant į tai, nepilnametei I. S. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, ieškovė prašo palikti nepakeistą.

5. Atsakovui R. S. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalimi – procesinius dokumentus priėmė atsakovas asmeniškai (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. 68). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, atitinkančio CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimą įteikiant asmeniškai. Atsakovui į teismo posėdį neatvykus, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

9. Institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui renkant medžiagą išvados surašymui, susitikus ir pabendravus su ieškove ir nepilnamete I. S., nebuvo fiksuoti faktai, kad atsakovui būtų trukdoma palaikyti ryšius su savo dukra tiek elektroninio ryšio priemonėmis, tiek telefonu. Skyriaus atstovams ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo jokia forma, nelanko dukros, nesidomi jos mokslais, užklasine veikla ir kt. Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, t. y. telefoninio pokalbio metu jis nurodė, kad neteikia dukrai išlaikymo, kad nesusitinka su dukra. Taip pat atsakovas paaiškino, kad su dukra nesusitinka dėl konfliktiškų santykių su ieškove, kuri kliudo jam bendrauti su dukra. Pati nepilnametė I. S. nurodė, kad ji nepažįsta atsakovo ir tik žino faktą, kad kažkur yra jos biologinis tėvas. Šiuo metu nepilnametė I. S. savo tėčiu laiko, ir taip į jį kreipiasi, dabartinį savo motinos sutuoktinį D. M.. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas nebendrauja, nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo, nors turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo dukra ir ją išlaikyti tam, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymuisi, sveikata, dvasiniu ir moralinių ugdymu. Institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, vadovaudamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdama į šiuo metu turimą informaciją, išvadoje nurodytą ir galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, teikia išvadą, kad pateiktas ieškinys nepažeidžia nepilnametės I. S. interesų, jeigu būtų apribota tėvo valdžia. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą.

10. Liudytojas D. M. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad augina I. ir rūpinasi ja kaip savo dukra. Tikras tėtis nieko nepadeda, nelanko ir nesirūpina ja. Vieną kartą buvo atvažiavęs, skandalą sukėlė, nes jis neleido jam pasimatyti su dukra, buvo iškviesta policija. Daugiau jokios iniciatyvos pasimatyti ar bendrauti su dukra nerodė. Nuo 2017 metų jis rūpinasi I., mergaitė jį tėčiu vadina. Atsakovas jokio išlaikymo dukrai neteikia, visiškai nebendrauja su ja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. S. yra nepilnametės I. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (e. b. l. 10). Iš 2013 m. gruodžio 31d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1057-834/2013, matyti, kad iš atsakovo R. S. priteistas išlaikymas dukrai I. S. gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį ir 953,33 litų (276,10 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (e. b. l. 18-20). Iš 2020 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr.2-324-266/2020, matyti, kad išlaikymas nepilnametei I. S. buvo padidintas ir iš atsakovo R. S. priteistas išlaikymas dukrai I. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (e. b. l. 21-23). Iš 2019 m. balandžio 30 d. Utenos apylinkės teismas Anykščių rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2-40- 913/2019, kuria patvirtinta taikos sutartis, matyti, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jos motina, ieškove E. M. (e. b. l. 25-28).

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės E. M. šeima skyriui buvo žinoma nuo 2013 m. sausio 2 d., nuo tada šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos: nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. ir nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. (e. b. l. 39-43).

14. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad skyriaus specialistai 2021 m. rugpjūčio 12 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu E. M. paaiškino, kad dukros I. S. biologinis tėvas yra R. S.. Jis dukra visiškai nesirūpina, nebendrauja, nesidomi. Paskutinį kartą maždaug prieš septynerius metus buvo atvažiavęs aplankyti ir nuo to laiko vaiko nematė. 2013 m. iš R. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, bet išlaikymo jis nemoka. Yra susidaręs apie 3000 Eur dydžio įsiskolinimas. Nepilnametė I. R. S. nepažįsta, todėl yra visi pagrindai jam apriboti tėvo valdžią. Akte nurodyta, jog ieškovė ir jos sutuoktinis D. M., nepilnamečiai I. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena mediniame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso ieškovės sutuoktiniui D. M.. Gyvenamosiose patalpose švaru ir tvarkinga, vaikai drąsūs, bendraujantys (e. b. l. 49-51).

15. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Skyriaus specialistai siekė susitikti su atsakovu R. S.. Jie 2021 m. rugpjūčio 5 d. telefonu susisiekė su R. S., kuris paaiškino, kad su ieškiniu nėra susipažinęs. Atsakovas dėl asmeninių priežasčių nesutiko, kad būtų vertinamos jo šeimos aplinkos sąlygos. Dėl tėvo valdžios ribojimo – atsakovas paaiškino, kad santykiai su ieškove yra konfliktiški, todėl jam galimai yra kliudoma bendrauti su vaiku, atsakovas pripažino, kad neteikia vaikui išlaikymo, tačiau teigė, kad tai nėra pagrindas riboti jo, kaip tėvo, valdžią. Pažymėjo, kad pats buvo nuvykęs aplankyti vaiką 2018 metais, tačiau susitikimas neįvyko. Telefoninio pokalbio metu atsakovas neprieštaravo dėl tėvo valdžios ribojimo, tačiau aiškios pozicijos tuo klausimu neišreiškė. Siekiant suformuluoti aiškią, raštišką atsakovo nuomonę, bei nepavykus su atsakovu suderinti tinkamo susitikimo laiko Skyriuje, darbo valandomis susitarta nuvykti pas atsakovą 2021 m. rugpjūčio 6 d. 18.00 val. 2021 m. rugpjūčio 6 d. R. S. paskambino Skyriaus darbuotojai ir informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, sutinka su tėvo valdžios ribojimu, tačiau abejojo ar toks reikalavimas galėtų būti tenkintas (e. b. l. 54).

16. Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. vaiko išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Skyriaus atstovai lankėsi ieškovės E. M. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje, ir kalbėjosi su nepilnamete I. S., kuri pasakojo, kad ji gyvena su mama E. ir tėčiu D. I. teigė, kad žino, kad yra dar kažkoks tėtis, kurio vardas R. Jo nepažįsta. Net nežino kaip atrodo ir susitikus gatvėje nepažintų. Jis su I. nebendrauja, nelanko, neskambina. I. pasakojo, kad prieš kelerius metus Anykščiuose buvo sutikusi R., bet nepamena ką veikė, ką kalbėjo. Pamena, kad greičiau norėjo namo. Savo tėčiu ji laiko D. (e. b. l. 53).

17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovę, jos atstovą, institucijos teikiančios išvadą atstovę, liudytojo paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas R. S., būdamas nepilnametės dukters I. S. tėvu neįgyvendina tėvo valdžios I. S. atžvilgiu, t. y. neatlieka savo pareigų dukrai, neteikia priteisto išlaikymo nepilnametei, nedalyvauja nepilnametės auklėjime, neauklėja, nesidomi jos vystymųsi, sveikata, mokslu, nesirūpina nepilnamete dukra ir tokiu būdu pažeidžia nepilnametės dukters teises ir interesus. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi savo dukra I. S. ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Duomenų, patvirtinančių, kad I. S. motina E. M. kokiu nors būdu stengtųsi riboti atsakovo ir nepilnametės I. S. bendravimą, nėra nustatyta.

18. Toks atsakovo R. S. elgesys – nesirūpinimas vaiku, jo vystymųsi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jo neišlaikymas, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas iš esmės tik savo poreikius, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas R. S. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, vaiko neišlaiko, nebendrauja, todėl šiai dienai atsakovas nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovo kaip tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas – negebėjimas užtikrinti vaiko sveikatos ir ugdymo poreikių, vaiko neišlaikymas, nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams.

19. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvas R. S. visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo bei nesant pakankamų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovui R. S. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo dukters I. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

20. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui R. S. sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išskyrus pareigą išlaikyti vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

21. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. balandžio 30 d. Utenos apylinkės teismas Anykščių rūmų nutartimi nepilnametės I. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jos motina, ieškove E. M. (e. b. l. 25-28). Byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pas motiną I. S. yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu (e. b. l. 49-51). Todėl neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnametės I. S. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nespręstinas.

22. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl jie negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 31d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo R. S. priteistas išlaikymas dukrai I. S. gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį ir 953,33 litų (276,10 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (e. b. l. 18-20), kuris 2020 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu buvo padidintas iki 150 Eur kas mėnesį iki I. S. (e. b. l. 21-23), todėl neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnametės I. S. išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas.

23. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

24. Ieškovei E. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų. Pagal 2021-10-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą E. M. sudaro 311,94 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, 311,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą.

25. Byloje susidarė 5,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters I. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 311,94 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 94 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Eur (penkis eurus 40 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.