Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijos programa ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas, nustatęs, kad ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis) ir 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai (CPK 428 straipsnis).

4. 2025 m. vasario 3 d. teisme gauti atsakovės A. G. prieštaravimai dėl 2024 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos kompensaciją už jo sumokėtas įmokas bankui, nes ši kompensacija jau seniai yra atsakovės padengta, o ieškiniu ieškovas prašo ją dar kartą padengti. Ieškovas atsakovei yra skolingas ženkliai didesnę sumą už tai, kad atsakovė su abiem vaikas (vaikų teisių paraginta vengti atsakovo ir konfliktų su juo, nes buvo kviečiama policija dėl incidentų) dėl patiriamo smurto ir streso namų aplinkoje, išsikėlė į saugesnę sau ir vaikams aplinką. Už tai, kad atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš bendrų namų, nes negalėjo juose gyventi dėl ieškovo veiksmų, o ieškovas juose liko, gyveno, viskuo naudojosi, negavo jokios kompensacijos. Taip pat ieškovas atsakovei skolingas ½ dalį sumos už dukters dantų gydymo išlaidas. Ieškovas vienas naudojosi bendrais šeimos namais nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 16 d., ieškovas vienas naudojosi atsakovei priteistu kilnojamuoju turtu virtuvės baldais su juose integruota buitine technika ir už tai nemokėjo jokio atlygio. Butas buvo parduotas su atsakovei priklausančiais baldais bei buitine technika (4000 Eur vertės), o tai padidino parduodamo buto vertę atsakovės sąskaita, tačiau atsakovė už tai didesnės sumos už parduotą turtą negavo. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas mokėjo bankines įmokas, bet taip pat pabrėžia, kad jis vienas gyveno bute, vienas naudojosi butu ir jame esančiais santuokos metu įgytais bendrais daiktais, atsakovės į jį neįleido, nors atsakovei priklausė ½ šio turto dalis. Todėl jo bankui sumokėtų įmokų dalis, mažų mažiausiai laikytinos nuomos mokesčiu atsakovei.

5. 2025 m. vasario 20 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo atmesti atsakovės prieštaravimus ir priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė pateikė visiškai nepagrįstus prieštaravimus, kurie nesusiję su kredito grąžinimo bankui aplinkybėmis ir tuo manytina tik vilkina pinigų mokėjimą ieškovui. Atsakovė, kaip ir buvo sutarta, turėjo prisidėti prie skolos padengimo bankui iš pardavimo gautų lėšų, tačiau vėliau atsisakė kompensuoti savo dalį. Ji teigia, kad ieškovo reikalavimas dėl bankinių įmokų kompensacijos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau kartu ir nenurodo kokia suma būtų teisinga jos manymu ir skaičiavimu. Atsakovė nesutiko padengti savo prievolės dalies ir pokalbių metu vengė šios temos. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad ji būtų bankui grąžinusi nors dalį įmokų, todėl darytina vienintelė ir teisinga išvada, kad ieškovas, mokėjęs įmokas bankui vienas, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš jos 50% sumokėtos sumos. Atsakovės teiginiai prieštarauja faktinei tikrovei, nes jeigu ji būtų norėjusi gyventi bute (duomenys neskelbtini), tai ji pirmiausiai nebūtų išsikrausčiusi. Taip pat neteikė savarankiško ieškinio dėl įkeldinimo į butą. Taip pat, gindama savo, kaip bendraturtės interesus, ji turėjo galimybę, tačiau neteikė ieškinio teismui dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Darytina išvada, kad pastaruoju metu atsakovės iškelti kaltinimai, finansinės pretenzijos niekuo nepagrįstos ir nepanaikina jos pareigos grąžinti solidarios prievolės bendraskoliui ½ dalį sumokėtų įmokų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, būdama buto (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės dalyvė, niekada nesirūpino savo turto dalies išlaikymu, nors atvykusi naudojosi visomis paslaugomis: elektra, dujomis, vandeniu. Ji nesirūpino savo turto dalies šildymu, nemokėjo savarankiškai už šildymo paslaugas ir negrąžino ieškovui apmokėtų mokesčių dalies.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas T. R. prašė palikti nepakeistą preliminarų sprendimą. Papildomai nurodė, kad po santuokos nutraukimo nei ieškovas, nei atsakovė, nesikreipė į teismą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo. Atsakovė teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamu turtu niekada nebuvo apribota, nebent tik tuo laikotarpiu, kai ji buvo pametusi raktus, iki tol, kol buvo pagaminti nauji raktai. Miegamajame ieškovas buvo įsidėjęs spyną, tikslu apsaugoti savo drabužius ir kitus asmeninius daiktus, kad atsakovė jų neišmėtytų. Atsakovė po santuokos nutraukimo niekaip nedengė kreditorinių įsipareigojimų, įsipareigojimus kreditoriui jis vykdė visada vienas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad mokėjimai, kuriuos atliko ieškovas kreditoriui sudaro 20 proc. šeimos išlaidų, o likusias išlaidas dengdavo atsakovė, nes ji uždirbdavo daugiau nei ieškovas. Nekilnojamam turte, kur gyveno ir ieškovas su vaikais, atsakovė lankydavosi tik tam, kad pagaminti sūnui maisto. Atsakovė su vaikais iš bendro nekilnojamojo turto išsikraustė nuo 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo galo, kai dar nebuvo nutraukta santuoka. Atsakovė paliko jai priklausančią virtuvę parduodant turtą, nes integruojamų baldų niekas neardo, kadangi jie pritaikyti būtent individualiam atvejui. Pripažįsta, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui įmokų nemokėjo, tačiau atsakovas jai negrąžino skolos už tai, kad jis visu turtu naudojosi vienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. R. ir atsakovė A. G. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuokos apskaitos įrašas panaikintas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtu sprendimu (toliau – Sprendimas). Sprendimu be kita ko nuspręsta, kad panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą, atsakovės A. G. ir ieškovo T. R. įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2014 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2504-2014-97365 lieka solidaria šalių prievole (Sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas). Taip pat Sprendimu padalintas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas, t. y. priteista ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po ½ (vieną antrąją) dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir po ½ (vieną antrąją) dalį 163/1197 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Sprendimo rezoliucinės dalies 5.1. ir 5.2. punktas).

11. 2023 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs T. R. ir A. G. apeliacinius skundus, priėmė nutartį, kuria nusprendė be kita ko Sprendimo 5.4. punktą pakeisti išdėstant jį sekančiu „5.4. priteisti ieškovei A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise kilnojamą turtą – virtuvės baldų komplektą, kuriame integruota viryklė, indaplovė, gartraukis, šaldytuvas (4 000 Eur vertės), atsakovui – virtuvės stalą su kėdėmis, židinį, lauko baldus, televizorių „Philips“ (1 050 Eur vertės)“.

12. Iš banko sąskaitos, esančios AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2024-04-26 ieškovas T. R. grąžindamas paskolą bei dengdamas paskolos palūkanas sumokėjo 7477,04 Eur.

13. 2024 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 163/1197 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 187 000 Eur (buto kaina 175 000 Eur, žemės sklypo – 12 000 Eur).

14. CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisės reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką, atsakovės A. G. ir ieškovo T. R. įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2014 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2504-2014-97365 liko solidaria šalių prievole (Sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad šalys vidiniuose santykiuose nebuvo susitarusios, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Byloje ginčo, kad solidarią prievolę kreditoriui ieškinyje nurodytu laikotarpiu vykdė ieškovas vienas, nėra.

16. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto. CK 6.9. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą.

17. Bylos duomenimis, minėtos paskolos įmokas mokėjo ieškovas, kuris šalių faktinio gyvenimo skyrium metu, o po to ir teismui nutraukus santuoką, t. y., laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 26 d., iš viso sumokėjo 7477,04 Eur paskolos įmokų. Atsakovė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų prisidėjusi prie aptariamų išlaidų apmokėjimo, nepateikė. Atsakovės nurodytos priežastys, kad bute negyveno ir juo nesinaudojo, jos solidarios prievolės mokėti įmokas bankui, nepaneigia. Atsakovė taip pat nurodo, kad pardavus būstą, jai teismo sprendimu už priteistą virtuvinį nebuvo kompensuota, ir todėl atsakovės įsipareigojimas mokėti įmokas kreditoriui turėtų būti mažinamas jai priklausančio turto puse pardavimo vertės, t. y. 2 000 Eur. Visgi teismas negali sutikti su tokiais ieškovės teiginiais. Pirmiausia, atsakovė pati nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jai priteistas turtas (virtuvinis) būtų realizuotas ar sumokėta kompensacija, taip pat į 2024 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį neįtraukė papildomų sąlygų, kad jai būtų pervesta didesnė parduodamo turto dalis už virtuvinį ir pan. Tai, kad atsakovė pasirinko palikti virtuvinį komplektą parduodant nekilnojamąjį turtą, vertintina tik kaip aplinkybė, sąlygojusi pelningesnį sandorį, dėl ko ieškovė atitinkamai gavo ir didesnę pinigų sumą. Dėl to atsakovės pozicija, kad jos įsipareigojimas kreditoriui turėtų būti mažinamas puse jai priklausančio turto pardavimo vertės, t. y. 2 000 Eur., atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovas, solidarią sutuoktinių turtinę prievolę po 2022 m. sausio 1 d. vykdė iš asmeninių lėšų, todėl įgijo regreso teisę reikalauti 1/2 dalies sumokėtų įmokų, kas šiuo atveju sudaro 3 738,52 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovės ieškovui priteistina 842, 00 Eur (342+500) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą: priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės A. G. 3 738,52 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 52 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 738,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 842,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.