Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-14 · Administracinė byla Nr. I-8516-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
I-8516-580/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Vidmantas Žiemelis
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovui advokatui Vidmantui Žiemeliui,atsakovų atstovei Jurgitai Saulėnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl išvados panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) išvadą Nr. 10-5-85965, pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais bei priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą J. M. ir R. B. 2015-02-24 sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą. Pareiškėjas su kolege prie prekybos centro „Mandarinas“, esančio Ateities g. 91, Vilniuje, dalino politines skrajutes. Pažymėjo, kad nepažeidė viešosios tvarkos, netrukdė prekybos centro veiklai bei aplinkiniams; laikėsi ne tik įstatymuose nustatytos tvarkos, bet ir moralės nuostatų, niekam primygtinai nesiūlė skrajučių, tačiau prekybos centro apsaugos darbuotojai išreiškė nepasitenkinimą ir iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėjo, kad pareigūnai nenurodė sulaikymo pagrindo, elgėsi šiurkščiai ir pristatė į policijos komisariatą. Jie nepaisė to, kad J. M. ir R. B. pateikė neliečiamybę liudijančius dokumentus, įrodančius jų statusą. Pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai draudžia sulaikyti, ar kitaip suvaržyti pareiškėjo bei jo kolegės laisvę be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo. J. M. dėl 2015-02-24 galimai neteisėto sulaikymo negalėjo dirbti. Be to, jis patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą bei pažeminimą rinkėjų akivaizdoje.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad politines skrajutes platino ne pačioje parduotuvėje, o aplink parduotuvę esančioje erdvėje, todėl nepadarė jokio teisės akto pažeidimo. Teigė, kad policijos pareigūnams rodė ir asmens tapatybės kortelę ir kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą. Taip pat rodė ir lankstinuke esančią jo, kaip kandidato, nuotrauką. Policijos komisariate su jais buvo elgiamasi grubiai. Nors asmenybę nustatė iš karto, tačiau laikė dar 2 valandas, prašė surašyti paaiškinimus. Pareiškėjas teigė, jog jam nesvarbus žalos atlyginimas, tačiau jam reikalingas atsiprašymas už neteisėtą elgesį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2015-02-24 14.42 val. Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrius gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ateities g. 91, prie įėjimo į prekybos centrą „Mandarinas“, vyksta konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir lankstinukus dalinančių asmenų. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko 15.46 val. Prekybos centro „Mandarinas“ Objekto apsaugos vadovas A. K. (A. K.) pateikė policijos pareigūnams pareiškimą dėl lankstinukus dalinusių asmenų veiksmų ir pastarieji 16.10 val. buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą ir parašė paaiškinimus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato R. B. išvyko 18.17 val., o J. M. –18.18 val.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-02-24 du Darbo partijos atstovai, kandidatai į savivaldybės tarybos narius – J. M. ir R. B. – prie įėjimo į prekybos centrą „Mandarinas“ vykdė išorinę reklamą, t. y. dalino lankstinukus, agituojančius balsuoti už Darbo partijos atstovus. Šie nurodyti veiksmai nebuvo suderinti su prekybos centro vadovybe, kaip nustatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 6 punkte, todėl prekybos centro apsaugos darbuotojų reikalavimas nutraukti rinkiminę agitaciją privačioje teritorijoje buvo pagrįstas. Nurodytiems asmenims nenutraukus įstatymu draudžiamų veiksmų, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems taip pat nepavyko J. M. ir R. B. įtikinti laikytis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimų, todėl, vykdydami Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą bei realizuodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytą teisę, pristatė asmenis į policijos įstaigą.

Tvirtina, kad aptariamu atveju, pristatymo teisėtumas bei laikymas policijos komisariate vertintinas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu, ar galėjo R. B. bei J. M. būti pristatyti į policijos komisariatą ir ar galėjo jame būti laikomi nuo 16.10 val. iki 18.17 val. bei 18.18 val. J. M. ir R. B. buvo kandidatai į savivaldybės tarybos narius, todėl turėjo teisinio neliečiamumo statusą ir be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negalėjo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, būti suimti ar kitaip suvaržyta jų laisvė. Pareigūnai privalėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pasiūlyti nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie savo prigimtimi nesukėlė itin didelio pavojaus asmens, visuomenės saugumui, užsirašyti neteisėtą veiką dariusių asmenų duomenis, išaiškinti jiems apie teisinę atsakomybę, surašyti tarnybinius pranešimus ir pateikti juos kompetentingai nagrinėti įstaigai. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai ir apsaugos darbuotojai parodė, kad įvykio vietoje jiems nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys neliečiamumo statusą, kurie turi būti pateikiami kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Vengimas pateikti policijos dokumentus sukėlė pareigūnams abejones, ar dokumentai yra nesuklastoti ir ar priklauso juos turėjusiems asmenims. Pažymėjo, kad teisinis neliečiamumas negali tapti privilegija.

Nustačius pristatytųjų asmenų teisinio neliečiamumo statusą, jie nedelsiant turėjo būti paleisti arba jiems išaiškinta, kad buvimas policijos įstaigoje nėra privalomas. Pagal registre esančią informaciją, R. B. ir J. M. komisariate buvo dvi valandas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimuose, kuriuos surašė R. B., didesnis dėmesys skirtas ne pasiaiškinti dėl veiksmų, už kuriuos buvo pristatyti į policijos įstaigą, o išreikšti pretenzijas dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pristatytieji komisariate buvo savo iniciatyva.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai 2015-02-24 įvykio vietoje veikė vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje jiems suteiktais įgaliojimais, realizuodami savo teises, nustatytas Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje bei vykdydami pareigą, nustatytą Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Tvirtina, kad J. M. nepagrindė savo teiginių dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, jis taip pat nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio ir nenurodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp jų egzistavimo. Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tvirtina, kad vien J. M. abstrakčių teiginių, jog jis patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą bei pažeminimą rinkėjų akivaizdoje, žalos atlyginimui nepakanka, būtina įrodyti, kad tam tikri konkretūs pareigūnų veiksmai tiesiogiai padarė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taigi, nėra įrodymų, kad pareiškėjui dėl pareigūnų veiksmų būtų sukeltos konkrečios pasekmės, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Iš J. M. skundo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės nulėmė jo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad asmenų tapatybė nustatyta iš karto, kai J. M. ir R. B. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Vėliau asmenys pasiliko komisariate dėl to, kad norėjo surašyti skundus, o ne dėl policijos pareigūnų veiksmų.

Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-03-30 raštą Nr. 10-5-85965 nutrauktina. Kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-03-30 rašto Nr. 10-S-85965, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atliktą tarnybinį patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. M. su 2015-02-24 ir 2015-02-26 skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK ir prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūno, ištirti, ar jis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir apie tai jį informuoti pareiškėją (b. l. 36, 46). Nurodė, kad pareiškėją, kandidatą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, 2015-02-24 sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą. Pareiškėjas prie prekybos centro „Rimi“, esančio Fabijoniškėse, dalino politines skrajutes. Prekybos centro apsaugos darbuotojas išreiškė nepasitenkinimą ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie nenurodė sulaikymo pagrindo, elgėsi šiurkščiai ir nekreipė dėmesį į tai, kad J. M. parodė kandidato neliečiamybę liudijantį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnas pažeidė jo teises bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies garantuojamą kandidatų teisinį imunitetą. VPK vyriausiojo policijos komisariatas 2015-03-30 rašte Nr. 10-S-85965 nurodė, kad atliko tarnybinį patikrinimą ir nenustatė, kad policijos pareigūnai prieš pareiškėją naudojo psichinę prievartą ar nesilaikė bendravimui su asmenimis keliamų reikalavimų. Šiame rašte pažymėta, kad J. M., kaip teisinį neliečiamumą turinčio asmens, laisvė buvo suvaržyta ne dėl pareigūnų netinkamų veiksmų ar neveikimo, o dėl to, kad jis nepateikė jokio išskirtinį statusą patvirtinančio dokumento kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kad pareigūnai galėtų įsitikinti teisinio neliečiamumo statusą nustatančio dokumento tikrumu bei fiksuoti tikslius duomenis apie asmens statusą (b. l. 16–17).

Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas iš esmės kelia tarnybinį ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžtas tarnybinis ginčas – tai valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pakeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Pagal šią įstatymo nuostatą, tarnybinio ginčo šalys yra administracija ir tarnautojas (pareigūnas). Kitų asmenų teisių ar pareigų šis tarnybinis ginčas neliečia, todėl kreiptis į teismą gynybos turi teisę tik asmuo, kurio atžvilgiu priimami tarnybiniai sprendimai. J. M. nėra tarnybinio teisinio santykio dalyvis, todėl informacija, kad nenustatyta, jog policijos pareigūnai prieš pareiškėją naudojo psichinę prievartą ar nesilaikė bendravimui su asmenimis keliamų reikalavimų, nesukėlė ir negalėjo sukelti jam jokių teisinių pasekmių, susijusių su pareiškėjo interesais ir teisėmis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisinės gynybos į administracinį teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl rašto, kuriame jis buvo informuotas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, nėra priskirtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, aptarta administracinės bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo atlyginti dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. M. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Departamento neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, tarp policijos pareigūno bendrųjų teisių, yra įrašyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti bei įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo įtariamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 6 punkto pažeidimu. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 6 punktas draudžia įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Toks teisės aktų pažeidimas gali sukelti atsakomybę pagal Administracinių bylų teisenos kodekso 207-2 straipsnį.

Politinės reklamos sąvoka pateikta Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Pagal šią teisės normą politine reklama laikoma valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Pareiškėjo platinamas lankstinukas (b. l. 68-83) šią sąvoką atitinka. Detaliai skaitant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 6 punktą matyti, jog šia teisės norma draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Normoje įtvirtintas draudimas yra taikomas ne politinės reklamos skleidimui be žemės, statinių ar kitų objektų savininko sutikimo, bet jos įrengimui. Lankstinukų platinimas negali būti prilygintas politinės reklamos įrengimui, nes platinant lankstinukus jokie objektai nėra įrengiami. Toks veiksmas turi būti vertinamas kaip politinės reklamos skleidimas.

Pagal bendrus teisės principus administracinės teisės normos, uždraudžiančios tam tikrų veiksmų atlikimą, negali būti aiškinamos plečiamai, vienam veiksmui nustatytą draudimą perkeliant ir kitiems veiksmams, kurie panašūs savo turiniu ar reguliuojami gretimose teisės normose. Įstatymų leidėjo valia uždrausti įrengti, o ne skleisti politinę reklamą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 6 punkte minimuose objektuose matyti iš gramatinės normos konstrukcijos, iš to, jog įterptas šalutinis sakinys, pabrėžiantis, kad norma taikoma objektuose, ant kurių ar kuriuose politinė reklama įrengiama. Jeigu įstatymų leidėjas būtų numatęs draudimą taikyti ir skleidimo atveju, normoje būtų pabrėžta, kad reklama gali būti ne tik įrengiama, bet ir skleidžiama. Tokio draudimo nenustačius, nėra pagrindo laikyti, kad politinė reklama gali būti skleidžiama tik gavus žemės, statinių ar kitų objektų, kuriose ji skleidžiama, savininko sutikimą.

Kita vertus, policijos pareigūnai įvykio vietoje nepaprašė, jog prekybos centro „Mandarinas“ apsaugos darbuotojas A. K. pateiktų dokumentus, iš kurių matytųsi prekybos centro teisės į žemės plotą aplink prekybos centrą, kuriame pareiškėjas platino lankstinukus. A. K. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato viršininkui pateikė 2015-02-24 pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2015-02-24 apie 15.00 val. prie pagrindinio įėjimo į prekybos centrą pastebėjo vyrą ir moterį, kurie dalino Darbo partijos rinkimo agitacines skrajutes. Paaiškinti lankstinukų dalintojams, kad jiems reikalingas leidimas, buvo nusiųstas apsaugos darbuotojas (b. l. 40).

Tam, kad policijos pareigūnas galėtų taikyti Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytas poveikio priemones, jis turi pagrįsti savo įtarimus dėl asmens nusižengimo teisės aktų reikalavimams, t. y. įsitikinti, jog egzistuoja objektyvūs duomenys, rodantys, kad gali būti daromas administracinis teisės pažeidimas. Byloje nurodomomis aplinkybės tai galėjo būti pareiškėjo veiksmų įvertinimas kaip politinės reklamos skleidimo ar įrengimo bei prekybos centro „Mandarinas“ teisių į žemės sklypą aplink parduotuvę nustatymas. Tuo tarpu policijos pareigūnai Renata Gulbova ir Tomas Vološinas tokių duomenų netikrino ir vadovavosi vien apsaugos darbuotojo nurodytomis, tačiau dokumentais nepagrįstomis aplinkybėmis. Vien tik pareiškimo policijai surašymas nėra pakankamas pagrindas asmenų, prieš kuriuos šis pareiškimas pateiktas, atžvilgiu taikyti dokumentų tikrinimo ir pristatymo į policijos komisariatą priemones. Policijos pareigūnas šiuos veiksmus gali atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, jog asmenys yra padarę administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Nesant pagrįsto įtarimo dėl administracinio pažeidimo padarymo policijos pareigūnai neturėjo pagrindo tikrinti asmens dokumentų, o taip pat pagal Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą sulaikyti ir pristatyti pareiškėją, kaip teisėtvarkos pažeidėją, į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Pristatymas į policijos komisariatą taikomas teisėtvarkos pažeidėjams, tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo surinkta duomenų, kad jis gali būti tokiu laikomas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalis įtvirtina kandidato į savivaldybių tarybų narius neliečiamybę. Kandidatas, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė. Pareiškėjas buvo kandidatas į savivaldybės tarybos narius (b. l. 67), todėl jo laisvė negalėjo būti suvaržyta be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo.

Byloje yra pateikiami skirtingi duomenys dėl to, ar pareiškėjas parodė policijos pareigūnams kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą. J. M. 2015-02-24 surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad prie prekybos centro „Mandarinas“ dalino politines skrajutes. Į lauką išėjęs apsaugos darbuotojas su pareiškėju pradėjo konfliktuoti, grubiai elgėsi, viešai jį žemino, o vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Pasak J. M., policijos pareigūnai apribojo jo laisvę, atėmė asmens dokumentą ir nurodė paklusti jų reikalavimams, priešingu atveju, grasino panaudoti antrankius. Pareiškėjas buvo išvežtas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą (b. l. 15). Analogiškai aplinkybes paaiškino ir kartu su J. M. politines skrajutes dalijusi R. B. (b. l. 42). Ji pažymėjo, kad policijos pareigūnams buvo pateikti asmenų statusą patvirtinantys dokumentai.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2015-03-10 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-14376 nurodė, kad 2015-03-10 telefonu susisiekė su prekybos centro „Mandarinas“ Objekto apsaugos vadovu E. K., kuris paaiškino, kad J. M. ir R. B. 2015-02-24 nei prekybos centro apsaugos darbuotojams, nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams dokumentų, patvirtinančių jų, kaip kandidatų į savivaldybės tarybos narius statusą, nepateikė ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų pasitraukti dalinti rinkiminius lankstinukus iš privačios teritorijos. Pasak E. K., pareigūnai daug kartų prašė pateikti dokumentus, pasitraukti iš privačios teritorijos, aiškino, kad priešingu atveju teks juos pristatyti į policijos komisariatą, nes yra parašytas pareiškimas, tačiau asmenys nereagavo, su pareigūnais bendravo arogantiškai, pakeltu balso tonu, jiems grasino. Pareigūnai bendravo itin mandagiai ir kantriai, įkalbinėjo juos nutraukti neteisėtą veiką, paaiškino, kur yra savivaldybės teritorija ir kur jie gali dalinti lankstinukus. Pareigūnai aptariamo įvykio metu negrasino minėtiems asmenims ir nenaudojo prievartos (b. l. 60). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2015-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-14380 matyti, kad susisiekus su prekybos centro „Mandarinas“ Objekto apsaugos vadovu A. K. telefonu, šis paaiškino, kad 2015-02-24 asmenys nepakluso apsaugos darbuotojų reikalavimams suderinti savo veiksmus su vadovybe, tvirtindami, kad visa teritorija yra valstybinė žemė ir jie gali daryti, ką nori. Jie minėjo, kad yra kandidatai į savivaldybės tarybą, tačiau jokių dokumentų nerodė. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino asmenims iškvietimo aplinkybes ir paprašė jų pasitraukti, tačiau lankstinukus dalinę asmenys kategoriškai atsisakė. Vyriškis su pareigūnu kalbėjo arogantiškai, pakeltu tonu. Pareigūnai ne vieną kartą prašė asmenų pasitraukti, pateikti dokumentus, tačiau šie nurodymų nevykdė. Jie iš tolo pareigūnui rodė kažkokius pažymėjimus, tačiau nedavė su jais susipažinti. Vėliau J. M. padavė pareigūnui tik asmens tapatybės kortelę. Prekybos centro apsaugos atstovui parašius pareiškimą, pareigūnas apie tai informavo lankstinukus dalinančius asmenis ir paprašė pasitraukti bei pateikti atitinkamus dokumentus, įspėjo, kad, priešingu atveju jie bus pristatyti į policijos įstaigą. Moteris, reaguodama į šiuos žodžius, liepė dėti antrankius, su kažkuo kalbėjo telefonu. Abu asmenys buvo įsodinti į tarnybinį automobilį (b. l. 61).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyriausioji patrulė Renata Gulbova tarnybinio patikrinimo metu paaiškino, kad 2015-02-24 patruliavimo metu buvo nurodyta vykti prie prekybos centro „Mandarinas“, kur kilo konfliktas tarp lankstinukus dalinančių asmenų ir prekybos centro apsaugos darbuotojo. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad R. B. ir J. M., nesuderinę su prekybos centro vadovybe, prie įėjimo dalina su rinkimais susijusius lankstinukus, grasina darbuotojui, o apsaugos darbuotojo reikalavimą vertina kaip kenkimą Darbo partijos rinkiminei agitacijai. Pareigūnė bendravo su R. B., o Tomas Vološinas – su J. M.. Pareigūnė prisistatė, paaiškino atvykimo priežastį ir paprašė pateikti asmenybę patvirtinanti dokumentą. R. B. išsitraukė laminuotą baltą kortelę su tekstu be nuotraukos, tačiau dokumento nedavė, o laikė priglaudusi prie savęs ir rankų pirštais uždengusi dalį teksto. Renata Gulbova suprasto, kad dokumentas galioja kartu su asmenybę patvirtinančiu dokumentu. R. B. padavė savo asmens tapatybės kortelę, kito dokumento nedavė. Tomas Vološinas bendravo su J. M., kuris nurodinėjo, jog visa žemė yra valstybės. Abu asmenys neminėjo, jog yra kandidatai į savivaldybės tarybos narius, o sakė, kad yra paprasti žmonės ir dirba savo darbą, o išeis tada, kai baigs dalinti lankstinukus. Renatai Gulbovai J. M. parodė pažymėjimą, jog jis yra nepriklausomybės gynėjas bei įrašą baltoje kortelėje, jog kandidato į savivaldybės narius laisvė negali būti suvaržyta, tačiau, paprašius parodyti dokumentą, J. M. dokumentu mosikavo ir su jame esančiais įrašais negalėjo susipažinti. Tomas Vološinas pasiūlė pasitraukti į savivaldybei priklausančią teritoriją, priešingu atveju, asmenys bus pristatyti į policijos įstaigą. Moteris pasakė, kad jų sulaikyti pareigūnai neturi teisės. Tomas Vološinas paprašė parodyti pažymėjimus, tačiau R. B. nurodė, kad dokumentus jau parodė. Moteris išsitraukė baltą kortelę, pirštais uždengdama dalį teksto iš tolo ją parodė. Abu asmenys buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą. Komisariate Tomas Vološinas budėtojui paaiškino pristatymo priežastį ir padavė J. M. asmens tapatybės kortelę, taip pat nurodė, kad kitų dokumentų pristatyti asmenys jam nedavė. Renatos Gulbovos akivaizdoje pristatytieji budėtojui neminėjo, kad yra kandidatai į savivaldybės narius. Su J. M. ir R. B. jie abu bendravo mandagiai, nekonfliktavo ir jiems negrasino b(b. l. 55–56). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyresnysis patrulis Tomas Vološinas. Jis pažymėjo, kad paprašius pateikti asmens dokumentą, vyriškis pateikė asmens tapatybės kortelę, iš piniginės išsitraukė kažkokį pažymėjimą ir tvirtino, kad yra kandidatas į tarybos narius, tačiau iš arčiau šio dokumento nerodė. Moteris sakė, kad pareigūnai neturi teisės jų sulaikyti, kadangi jie yra kandidatai į savivaldybės narius, tačiau parodyti pažymėjimą atsisakė, kadangi jį jau rodė pareigūnei. Paprašius parodyti pažymėjimą Tomui Vološinui, R. B. jį parodė iš toli, dalis teksto buvo uždengtas ranka, todėl pareigūnas negalėjo įsitikinti, kad rodomas būtent šiai moteriai priklausantis pažymėjimas. Pareigūnui priėjus arčiau, moteris atitraukė pažymėjimą ir įsidėjo jį į rankinę. Pristačius minėtus asmenis į komisariatą, jie ar vienas iš jų kažkuriam iš komisariato pareigūnų pateikė kandidato pažymėjimą. Pareigūnas matė pažymėjimo kopiją ir girdėjo, kad R. B. pokalbio metu minėjo, kad abu yra kandidatai į savivaldybės narius (b. l. 58–59).

Bylos nagrinėjimo metu tiek J. M., tiek R. B. teigė, jog kartu su asmens tapatybės dokumentais jie parodė ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius pažymėjimus. Kadangi abi pusės yra suinteresuotos kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimo parodymo ar neparodymo fakto nustatymu (pareigūnams dėl to pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo; pareiškėjas yra padavęs skundą šioje byloje, įvykio metu J. M. buvo su R. B.; prekybos centro „Mandarinas“ apsaugos darbuotojai yra parašę pareiškimą policijai), tai šiuo metu patikimais įrodymais patvirtinti fakto dėl pažymėjimų parodymo bei policijos pareigūnų supažindinimo su pareiškėjo, kandidato, statusu, negalima.

Iš prieštaringų asmenų parodymų matyti, jog policijos pareigūnai buvo informuoti apie J. M. kaip kandidato į savivaldybės tarybos narius statusą. Tomui Vološinui paprašius pateikti asmens dokumentą, J. M. pateikė asmens tapatybės kortelę, iš piniginės išsitraukė kažkokį pažymėjimą ir tvirtino, kad yra kandidatas į tarybos narius, tačiau dokumento nerodė. R. B. sakė, kad pareigūnai neturi teisės jų sulaikyti, kadangi jie yra kandidatai į savivaldybės narius, ji pažymėjimą parodė iš toli, dalis teksto buvo uždengtas ranka. Pareiškėjas, pareigūnų prašomas pateikti dokumentus ir turėdamas teisinę neliečiamybę, turėjo pateikti asmens tapatybės kortelę bei kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą. Policijos pareigūnų teigimu, pareiškėjas pažymėjimą rodė tik iš tolo. Pats pareiškėjas bei liudytoja R. B. teigia, kad dokumentus padavė į rankas. Nesant galimybės pašalinti prieštaravimų tarp duotų paaiškinimų, teigtina, kad pats pareiškėjas savo elgesiu – žodžiais priešindamasis policijos pareigūnams bei tinkamai neatskleisdamas pilnos informacijos apie savo statusą, prisidėjo prie to, kad policijos pareigūnai galėjo būti neužtikrinti dėl pareiškėjo statuso. Vis tik, turėdami bent žodinę informaciją, kad pareiškėjas yra kandidatas į savivaldybės tarybos narius, o taip pat turėdami jo asmens tapatybės dokumentus, policijos pareigūnai iki laisvės suvaržymo momento turėjo įsitikinti, ar asmuo turi teisinę neliečiamybę. Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas neturėjo jokio tikslo slėpti faktą, kad jis yra kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Jo statuso faktas buvo nustatytas iš karto, kai asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą. Žinodamas, kad asmuo nurodo turįs teisinę neliečiamybę, policijos pareigūnas turi paprašyti parodyti konkretų asmens statusą patvirtinantį dokumentą (šiuo atveju – kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą) bei paaiškinti atsisakymo tai padaryti pasekmes. Objektyvių įrodymų, kad ši pareiga buvo įvykdyta tinkamai byloje nėra. Kadangi pareiškėjas pats turėjo būti suinteresuotas jo neliečiamybės fakto patvirtinimu, tai susidariusi situacija vertinama kaip nepakankamas policijos pareigūnų pareigos nustatyti asmens statusą vykdymas.

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad jis nepagrįstai apie dvi valandas buvo laikomas policijos komisariate. Policijos pareigūnas Tomas Vološinas patvirtino, kad pristačius asmenis į komisariatą, jie ar vienas iš jų kažkuriam iš komisariato pareigūnų pateikė kandidato pažymėjimą. Pareigūnas matė pažymėjimo kopiją ir girdėjo, kad R. B. pokalbio metu minėjo, kad abu yra kandidatai į savivaldybės narius. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Ruslanas Selimovičius 2014-03-10 tarnybiniame pranešime nurodė, kad komisariato postinis R. Važgėla iš pristatytų asmenų žodžių nustatė jų asmenybes. Asmenims buvo paaiškinta, kad reikia rašyti pasiaiškinimą dėl įvykio prie prekybos centro. Piliečiai turėjo pretenzijų policijos pareigūnams, atvežusiems juos į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą, nurodė, buvo grasinta uždėti antrankius. R. B. pradėjo rašyti paaiškinimą, ji pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymėjimą. J. M. tvirtino, kad nemoka rašyti ir nepateikė dokumentų. Pasiaiškinimą pareiškėjo vardu taip pat surašė R. B., o J. M. ant jo pasirašė (b. l. 53).

Nuo momento, kai faktas apie pareiškėjo buvimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius, buvo atskleistas, bet koks pareiškėjo laisvės suvaržymas galėjo būti vykdomas tik sutinkant Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tai, kad prieš pareiškėją nebuvo pradėti jokie veiksmai, patvirtina, kad jis tinkamai patvirtino savo buvimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius faktą. Pareiškėjo 2015-02-24 paaiškinimas rodo, jog jis buvo įpareigotas raštu paaiškinti įvykio aplinkybes. Pareiškėjas, kaip ir R. B., skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų surašė tik sekančią dieną (b. l. 36-37). Tai rodo, jog policijos komisariate jie užtruko ne dėl to, kad norėjo pateikti skundus dėl pareigūnų veiksmų, o dėl to, kad turėjo surašyti paaiškinimus. Tai, kad pareiškėjas turėjo rašyti paaiškinimą, patvirtinta ir Ruslano Selimovičiaus tarnybiniame pranešime.

Nustatytos aplinkybės rodo, jog Vilniaus apskrities VPK pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, taikydami Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išdėstytas prievartos priemones – neįsitikino, ar pareiškėjas pagrįstai nurodomas pažeidusiu įstatymą, nenustatė jo, kaip kandidato į savivaldybės tarybos narius statuso bei įpareigojo atlikti procesinius veiksmus policijos komisariate. Kadangi šių pažeidimų padarymui įtakos turėjo ir pareiškėjo elgesys tinkamai nepateikiant jo teisinį statusą apibrėžiančių dokumentų, pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas teismo posėdyje išsakė poziciją, kad jis nesiekia žalos atlyginimo pinigais dėl žalos atlyginimo, tinkamu neturtinės žalos kompensavimu laikytinas pareiškėjo teisių pažeidimo fakto konstatavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-03-30 raštą Nr. 10-5-85965 nutraukti.

Kitą skundo dalį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė J. M. teises netinkamai jo atžvilgiu taikydamas Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas prievartos priemones.

Likusią skundo dalį atmesti

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė