Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Reginai Procykienei ir Vaivai Virkutytei,

2018 m. liepos 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog patikrinimo metu pareiškėjos bute buvo jos buvęs vyras J. K. (J. K.), su kuriuo ji išsituokė 1990 metais. Teigia, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepateikė visos ir teisingos informacijos, reikalingos paramai gauti. Administracijos 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-618 iš pareiškėjos buvo reikalaujama pateikti dokumentus ir duomenis apie J. K. 2018 m. sausio 24 d. ji Administracijai parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog J. K. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena kažkuriame bendrabutyje pas draugus, pareiškėjos bute laiko tik savo daiktus, retkarčiais padeda jai buityje, bet ji nieko bendro su juo neturi ir nenori turėti, jis materialiai pareiškėjos neremia, bendro ūkio su juo neveda.

Teigia, kad Patikrinimo aktas yra didelės apimties, todėl neaišku, kokie būtent duomenys sudaro Skundžiamo įsakymo faktinį pagrindą. Spėja, kad dokumentų ir duomenų apie J. K. nepateikimas ir sudarė Skundžiamo įsakymo faktinį pagrindą. Mano, kad Skundžiamu įsakymu nepagrįstai pritaikyta Įstatymo 21 straipsnio 8 dalis, nes ji reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo klausimus, o ne socialinės paramos teikimo nutraukimą. Teigia, jog ši teisės norma neatskleidžia ryšio tarp buities ir gyvenimo sąlygų akto ir piniginės socialinės paramos nutraukimo, t. y. nenustato buities ir gyvenimo sąlygų kriterijų, prie kurių piniginė socialinė parama gali būti skiriama ar nutraukiama. Nurodo, jog šia prasme ginčijamas Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teigia, jog dokumentų (duomenų ) apie J. K. veiklos pobūdį, turimą turtą, užimtumą, lėšų judėjimą jo sąskaitose ir kt. nepateikimas Skyriui negali būti laikomas pagrindu nutraukti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimą. Pažymi, kad informacijos rinkimas ir skelbimas apie kito asmens privatų gyvenimą yra įstatymu draudžiamas ir net baudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. SP-274 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pareiškėja gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai iki Skundžiamo įsakymo priėmimo buvo teikiama socialinė parama, t. y. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacija. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų teikimas nutrauktas nuo 2018 m. sausio 1 d. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. AD1-3188 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 papunkčiu bei atsižvelgiant į 2018 m. sausio 15 d. patikrinimo metu surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir 2018 m. sausio 24 d. pateiktą paaiškinimą.

Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu J. K., apie kurį pareiškėja duomenų neteikia. Teigiama, kad trijų kaimyninių butų gyventojai patvirtino, jog pareiškėjos bute gyvena vyras ir moteris. J. K. gyvenamoji vieta nėra deklaruota pareiškėjos bute. Patikrinimo akte aprašoma buitis - be kita ko, nurodoma, kad yra įvairių sezonų vyriškų rūbų, avalynės, vyriškos kosmetikos, higienos priemonių, sporto įrangos ir kt. daiktų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjos bute gyvena vyras. Teigiama, kad buvo ir pats J. K., kuris paaiškino, jog atėjo į svečius, pastovios gyvenamosios vietos neturi ir negali nurodyti savo kitos gyvenamosios vietos adreso, be to, paaiškino, jog padeda ir prižiūri pareiškėją, gamina maistą, tvarko ir remontuoja butą.

Skyrius 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. (23.45.)-SP-13-618 „Dėl materialinės paramos N. K.“ priminė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Skyriaus Socialinių išmokų poskyrį dėl materialinės paramos, skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Informavo, kad 2018 m. sausio 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepateikė visos ir teisingos informacijos reikalingos minėtai paramai skirti. Siekiant nustatyti pareiškėjos teisę į minėtas paramas bei atsižvelgiant į patikrinimo metu gautą informaciją, paprašė pareiškėjos iki 2018 m. sausio 26 d. atvykti į Skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir patikslinti savo šeimos sudėtį bei pateikti: dokumentus (duomenis) apie su pareiškėja bendrai gyvenantį asmenį (J. K.), jo veiklos pobūdį, turimą turtą ir užimtumą; J. K. visų turimų banko (bankų) sąskaitų išrašus (pajamos, išlaidos, piniginių lėšų likutis) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.; J. K. sutikimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo tikslais informacijos rinkimo iš kitų institucijų. Taip pat nurodė, kad nepateikus trūkstamų dokumentų (duomenų) iki 2018 m. sausio 26 d., materialinė parama pareiškėjai nebus skiriama, o kompensacijų teikimas bus nutrauktas. Be kita ko, šiuo raštu informavo, jog ,vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, pinginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punktu, savivaldybės administracija turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą.

Pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. paaiškinime nurodė, kad J. K. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena kažkuriame bendrabutyje pas draugus, jos bute laiko tik savo daiktus, jos prašymu kartais padeda buityje. Teigė, kad jo gyvenamosios vietos adreso ir kitų duomenų pateikti negali, kad nieko bendro su J. K. neturi ir nenori turėti, jis pareiškėjos materialiai neremia, skriaudžia fiziškai.

Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita). Taigi, Įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi reglamentuojamas klausimas yra nesusijęs su nagrinėjama situacija, kadangi ši norma nustato atvejus, kai piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui ir nereglamentuoja atvejų kai nutraukiamas jos teikimas. Be to, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Taigi, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas atsakovei nustato pareigą tikrinti buities ir gyvenimo sąlygas bei surašyti šio patikrinimo aktą, kuris gali būti pagrindu piniginės socialinė paramos mokėjimo skyrimui, neskyrimui ar nutraukimui. Taigi, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas taip pat nenustato konkrečių atvejų, kada gali būti nutraukiamas piniginės socialinės paramos teikimas.

Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta teisės normų, kurių pagrindu pareiškėjai galėjo būti nutraukiamas piniginės socialinės paramos teikimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Pavyzdžiui, Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę „3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį <...>.“. Pavyzdžiui, Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę „patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja“ (analogiškai nustatyta Aprašo 31.3 punkte). Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o pagal šio straipsnio 3 punktą – per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Skundžiamamu įsakymu atsakovė nutraukė piniginės socialinės paramos teikimą ne trims mėnesiams, o tik nurodė nuo kokios datos - 2018 m. sausio 1 d. Be to, atsakovė pati Patikrinimo akte nurodo, kad su pareiškėja jos bute kartu faktiškai gyvena ten gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo, prašo pareiškėjos pateikti visus duomenis apie tą asmenį, tačiau neprašo pateikti duomenų, kad jis tą būstą nuomojasi. Skundžiamo įsakymo neatitikimas minėtam VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimui individualų administracinį aktą pagrįsti teisės aktų normomis šiuo atveju negali būti laikomas vien formalumu ar technine klaida nurodant teisės aktų normas, kadangi nei iš Skundžiamo įsakymo, nei iš kitų dokumentų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė pareiškėjai visiškai nutraukė piniginės socialinės paramos teikimą.

Pažymėtina, jog būtent VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pabrėžtina, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009). Šiame kontekste svarbu yra ir tai, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011, 2016 m. liepos 19 d. spendimą administracinėje byloje eA-3830-858/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-764-415/2017 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjos skundas tenkintinas ir Skundžiamas įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 5 d. pateikė 2018 m. liepos 4 d. patikslintą pažymą Nr. NTP-7-4158 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog užmokestis advokatui teikiančiam antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai šioje byloje sudaro 198,25 €.

Šis užmokestis neviršija nustatyto Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.

Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos valstybei iš atsakovės priteistina 198,25 € bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. K. skundą tenkinti pilnai.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2018 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. SP-274 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“.

Lietuvos valstybei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 198,25 € (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.