Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei A. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. A. G. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. gegužės 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2598-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S. 2023 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2598-2023, kuriuo E. A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 4 d., 09.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai šią teisę yra praradęs ir neįvykdęs visų būtinųjų sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 2-5).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. A. G. nurodė, kad savo skundą palaiko, prašo tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios fiksuotos skundžiamame nutarime (b. l. 7-8).

Tarnybiniame pranešime fiksuota, jog 2023 m. gegužės 4 d., 09.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A. G. Patikinimo metu paaiškėjo, kad asmuo yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir neįvykdęs visų vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų (b. l. 9).

2017 m. spalio 19 d. Kauno AVPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-123984536-17 E. A. G. baustas už nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje bei ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą, ir asmeniui už tai paskirta subendrinta nuobauda – 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. (b. l. 11-12).

2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atmestas E. A. G. skundas dėl 2017 m. spalio 19 d. Kauno AVPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-123984536-17 (b. l. 13-16).

2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas E. A. G. skundas dėl 2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties (b. l. 17-22).

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai (b. l. 39-44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjas E. A. G., prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą, nurodo, kad 2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria už administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jam skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 15 mėnesių laikotarpiui. Nutartyje nebuvo nurodyta, jog jis turi pateikti vairuotojo pažymėjimą policijos įstaigai ar kitai institucijai, kaip tą numatė tuomet galiojusio ANK 682 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Dėl to jo niekaip neinformavo ir nesikreipė su raginimu perduoti vairuotojo pažymėjimą, policijos pareigūnai ir/arba VĮ „Regitra“ darbuotojai. Viso to pasekoje, pareiškėjas niekaip nebuvo informuotas ir negalėjo numanyti apie tai, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis turi kreiptis dėl vairavimo teisės grąžinimo (vairuotojo pažymėjimo grąžinimo), kadangi pats vairuotojo pažymėjimas fiziškai visą laiką buvo pas pareiškėją. Kokiu būdu vykdomas vairavimo teisės atėmimas, pats niekaip negalėjo numanyti, kadangi nėra nei teisininkas, nei policijos pareigūnas.

Teismas, vertindamas nurodytus pareiškėjo skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui, baustas ne 2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi, kaip tai nurodo E. A. G., tačiau 2017 m. spalio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN_123984536-17. Pareiškėjo minima 2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas E. A. G. skundas dėl 2018 m. vasario 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria paliktas galioti minėtas nutarimas. Asmuo teigia, kad 2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nebuvo nurodyta, jog jis turi pateikti vairuotojo pažymėjimą policijos įstaigai ar kitai institucijai, kaip tą numatė tuomet galiojusio ANK 682 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ne Kauno apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriuo asmeniui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui, skunde minimoje 2018 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje neturėjo būti nurodyta, kad E. A. G. jis turi pateikti vairuotojo pažymėjimą policijos įstaigai ar kitai institucijai.

Antra, ANK 682 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė priėmimo metu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus <...> asmuo, <...> – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas ANK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Pagal ANK 682 straipsnio 3 dalį, jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas. Pažymėtina, kad nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, priėmimo metu galiojusios ANK normos (išskyrus, kai surašomas administracinis nurodymas – ANK 610 straipsnis), be asmens pareigos (ANK 682 straipsnio 2 dalyje) pateikti dokumentą institucijai, nenumatė tvarkos, kaip asmuo turėjo būti informuojamas apie tokią jo pareigą perduoti policijos institucijai vairuotojo pažymėjimą. Tačiau teismas pažymi, jog ANK 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl kiekvienas asmuo turi būti rūpestingas, atidus ir privalo domėtis konkrečiai jį liečiančių teisinių pasekmių reglamentavimu teisės aktuose. Pagal bendrus principus vairuotojai privalo žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis. Taigi, pareiškėjo pozicija, kad jis nežinojo, kokiu būdu vykdomas vairavimo teisės atėmimas pats niekaip negalėjo numanyti, kadangi nėra nei teisininkas, nei policijos pareigūnas, nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančios 2017-10-19 Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje kopijos (b.l.11), kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, aiškiai matosi, jog asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, yra aiškiai raštu išaiškinta, kad: „Tais atvejais, kai iki nutarimo atimti teisę vairuoti administracinio nusižengimo byloje priėmimo iš asmens vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo policijos įstaigai pateikti vairuotojo pažymėjimą“. Tai įrodo, jog pareiškėjas šią prievolę žinojo ir ji jam buvo išaiškinta, kadangi būtent šį nutarimą skundė teismui bei skundė teismo nutartį apeliacine tvarka.

Skunde nurodoma, kad įsigaliojus naujai ANK 682 straipsnio redakcijai, administracinių nusižengimų protokoluose atsirado pastraipa dėl to, kur reikia kreiptis dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, pasibaigus atėmimo terminui. Pareiškėjo atveju, to nebuvo ir natūralu, jog apie tai, kad pasibaigus vairavimo teisės atėmimo terminui turi kreiptis dėl teisės grąžinimo žinoti negalėjo. Praėjus 15 mėnesių terminui, ir turėdamas savo vairuotojo pažymėjimą, net nenutuokdamas apie tai kad turi kažkur kreiptis ar kažką papildomai daryti, kad atgauti tą teisę – iki šios dienos vairavo transporto priemonę, net nesuprasdamas kad daro kažką neteisėto.

Teismas, analizuodamas ir vertindamas nurodytus skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu bei su juridiniu faktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Taigi, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad asmuo teisės vairuoti transporto priemones neatgauna automatiškai pasibaigus teisės atėmimo terminui ar pan. Kad atgautų šią teisę, asmuo turi įvykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir tik tada būtų laikoma, kad jis yra susigrąžinęs šią teisę ir gali vairuoti. Reikia pažymėti, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad pareiškėjas pats tinkamai nevykdo savo, kaip eismo dalyvio, pareigų. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Teismo manymu, šią pareigą pareiškėjas privalo žinoti ir vykdyti. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjas gavęs 2017 m. spalio 19 d. Kauno AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-123984536-17 pats turėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti nuo kada pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir ko reikia imtis siekiant šią teisę susigrąžinti, tačiau to nepadarė.

Skunde nurodoma, kad per visą šį laikotarpį iki 2023 m. gegužės 4 d., VĮ „Regitra“ pareiškėjas du kartus atliko techninę apžiūrą transporto priemonei ir niekas niekuomet jam nėra pasakęs, kad turimas vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. O ir (duomenys neskelbtini) nuolatos buvo ir yra atliekami policijos reidai, budėjimai, transporto priemonių, vairuotojų tikrinimai, dokumentų tikrinimai ir t. t., kuomet ne kartą ir ne du buvo tikrinami ir dokumentai ir niekas nebuvo net užsiminęs apie tai, kad negali vairuoti transporto priemonės.

Teismas pritaria institucijos nurodytiems teiginiams, kad automobilių technines apžiūras atlieka Lietuvos techninių apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ techninių apžiūrų stotys, o ne VĮ „Regitra“, todėl akivaizdu kad atlikdamas automobilio techninę apžiūrą E. A. G. negalėjo to daryti VĮ „Regitra“. Taigi, skundo teiginys, kad VĮ „Regitra“ pareiškėjas du kartus atliko techninę apžiūrą transporto priemonei ir niekas niekuomet jam nėra pasakęs, kad turimas vairuotojo pažymėjimas negaliojantis, yra klaidingas, kadangi techninė apžiūra atliekama ne VĮ „Regitra“. E. A. G. nurodytos aplinkybės dėl daugkartinių jo tikrinimų policijos reidų metu ir dėl to, kad policijos pareigūnai jo nei karto neinformavo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones yra nepagrįsti jokiais duomenimis. Teismas nurodytus teiginius vertina kaip gynybinę asmens poziciją, siekį išvengti jam taikomos administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo E. A. G. skundo, todėl Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S. 2023 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2598-2023, kuriuo pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.