Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. G. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu nubaustas 375,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešių) mėnesių terminui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 4 d. 9.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai šią teisę yra praradęs ir neįvykdęs visų būtinųjų sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. Tokiais veiksmais E. A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria be pakeitimų paliktas galioti Institucijos 2023 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriuo E. A. G. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Vertinant apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs E. A. G. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik E. A. G. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie E. A. G. duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, nepaneigia tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, 2017 m. spalio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) E. A. G. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas galutine, 375,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Šis nutarimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 18 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį, kuria E. A. G. apeliacinis skundas netenkintas. Iš 2017 m. spalio 19 d. nutarimo matyti, kad skiltyje „kitos aplinkybės“ yra nurodyta, jog tais atvejais, kai iki nutarimo atimti teisę vairuoti administracinio nusižengimo byloje priėmimo iš asmens vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo policijos įstaigai pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šio įpareigojimo E. A. G. nebuvo įvykdęs. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad E. A. G. nutarimas buvo įteiktas, nes po šio nutarimo kreipėsi į advokatą dėl skundo surašymo, jam perdavė nutarimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jam nebuvo žinoma apie pareigą, policijos įstaigai pateikti turimą vairuotojo pažymėjimą.

11. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjo, kad 2017 m. spalio 19 d. nutarimo priėmimo metu, galiojusios ANK normos (išskyrus, kai surašomas administracinis nurodymas – ANK 610 straipsnis), be asmens pareigos (ANK 682 straipsnio 2 dalis) pateikti dokumentą institucijai, nenumatė tvarkos, kaip asmuo turėjo būti informuojamas apie tokią jo pareigą perduoti policijos institucijai vairuotojo pažymėjimą. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas savo apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 5 punktą. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. A. G. savo apeliacinį skundą grindžia jau negaliojančia Aprašo redakcija. Tiek 2017 m. spalio 19 d. nutarimo priėmimo metu, tiek ir administracinių nusižengimų padarymo metu (2017 m. rugsėjo 21 d.) Aprašo 5 punkte (2016 m. liepos 22 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-510, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d.), nebuvo numatyta tvarka, kaip asmuo turi būti informuojamas apie pareigą vairuotojo pažymėjimą pateikti policijos įstaigai. Minto Aprašo 5 punktas numatė, kad tais atvejais, kai iki nutarimo atimti teisę vairuoti administracinio nusižengimo byloje priėmimo iš asmens vairuotojo pažymėjimas ir (arba) traktorininko pažymėjimas nebuvo paimtas, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigusiam, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą arba dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti teisę vairuoti priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka) privalo policijos įstaigai pateikti vairuotojo pažymėjimą ir (arba) traktorininko pažymėjimą. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti, Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo nepateikia policijos įstaigai, teisės vairuoti atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas ir (arba) traktorininko pažymėjimas. Taigi iš šių nuostatų matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde, aikščiau minėtame Apraše, nebuvo numatyta tvarka, kaip policijos įstaigos turi informuoti teisės pažeidėjus apie vairuotojo pažymėjimo pateikimą Institucijai. Iš esmės analogiška tvarka buvo numatyta ir ANK 682 straipsnio redakcijoje galiojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir apelianto teiginiai, jog policijos pareigūnai ne kartą tikrino jo vairuotojo pažymėjimą ir nenurodė, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes vien vizualus vairuotojo pažymėjimo patikrinimas, jo netikrinant atitinkamose duomenų bazėse, neleidžia konstatuoti, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Apygardos teismo nuomone, jei policijos pareigūnai, kurie tikrino E. A. G. dokumentus, būtų nustatę aplinkybę, kad jis vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės, būtų spręstas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, nes už šiuos veiksmus numatyta atsakomybė ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

12. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai vadovavosi ir ANK 686 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

13. Atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą, E. A. G., pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad E. A. G. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2023 m. gegužės 4 d. teisė vairuoti transporto priemones E. A. G. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai įtakos E. A. G. veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi. Vien tai, kad formaliai pasibaigus 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo terminui jis galimai ir toliau šia teise savavališkai naudojosi, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, tik jo tokia veika nebuvo užfiksuota iki pat 2023 m. gegužės 4 d. 9.40 val., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokie jo veiksmai buvo teisėti, ar kad tokią teisę jis atgavo įstatymų nustatyta tvarka.

14. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai E. A. G. veiksmuose konstatavo ANK 424 straipsnio 3 dalies sudėtį. Nors E. A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta, teigdamas, jog nežinojo apie pareigą policijos įstaigai grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei to, kad privalėjo baigti papildomus mokymus ir kreiptis į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra aiškiai paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei E. A. G., kuris savaip pateikia aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Šios išvados nepaneigia ir apelianto teiginiai apie Institucijos nutarime padarytus netikslumus rašant jo pavardę. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 31 d. Institucijos nutarimo, iš tiesų aprašomoje dalyje nurodant administracinėn atsakomybė traukiamo asmens pavardę, kelios vietose buvo padaryta klaidų (praleista viena pavardės raidė), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai yra rašymo apsirikimas, kuris Institucijos nutarimo esmės nekeičia, iš jo turinio akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. A. G..

15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o Institucija, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytą baudą atitinkančią sankcijos vidurkį ir minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl E. A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.