Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL (2 552 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 1 700 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta intensyvi priežiūra įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. N. pasiųstas atlikti arešto bausmę. Arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2025 m. vasario 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vartojęs alkoholį vengė tikrintis blaivumą ir pasišalino iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu iš Lietuvos probacijos tarnybos gauta informacija, kad V. N. 2023 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 26 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 25 d. V. N. 2024 m. sausio 2 d. atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, kuris bus atliekamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87–90).

Iš 2025 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kur 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), V. N. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojęs alkoholį vengė tikrintis blaivumą ir pasišalino iš įvykio vietos.

Iš 2025 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie vaizdo stebėjimo kameras įtariamojo važiuotame maršrute nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kur 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), V. N. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojęs alkoholį vengė tikrintis blaivumą ir pasišalino iš įvykio vietos.

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbule matomi apgadinimai: galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, kuro pylimo dangtis, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis dešinėje pusėje, dešinės pusės galinis veidrodėlis. Daugiau automobilio apgadinimų nepastebėta. Pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 36–50).

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas M1 Keleivinis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apgadintas variklio dangtis, priekinis buferis, priekinis dešinys sparnas, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės priekinis ir galinis ratas.?Apžiūros metu išmatuoti atstumai nuo stabdžių pedalo iki sėdynės apatinės dalies pradžios, kuri yra 52,5 cm, nuo stabdžių pedalo iki galvos atramos vidurio – 142 cm, nuo vairo pačios iki sėdynės apatinės dalies krašto, kuris yra 18,5 cm, nuo vairo viršutinės dalies iki galvos atramos viršaus, kuris yra 77,5 cm, nuo vairo apačios iki sėdynės atlošo centro, kuris yra 54 cm. Vatos tamponu su galimai biologinės kilmės nuoplovos pėdsaku paimta nuo: vairo rato, bėgių svirties, nuo kairės pusės priekinių durų vidinės dalies atidarymo rankenos, kurie supakuoti į popierinį voką, plombos Nr. 151766. Šalia automobilio buvo rasta juodos spalvos kaklaskarė, kuri yra supakuota į popierinį paketą, plombos Nr. 151765. Nuo automobilio priekinės, kairės pusės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį, plombos Nr. 151763, taip pat paimtas foninis kvapas, kuris supakuotas į stiklainį iš automobilio salono, plombos Nr. 151764. Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 51–71).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pranešimo nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2023 m. lapkričio 7 d. įrašytas V. N., (duomenys neskelbtini), kuris 2023 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 26 d. Planuojamos poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 25 d. V. N. 2024 m. sausio 2 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (2 t., b. l. 81).

Iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano nustatyta, kad 2024 m. sausio 2 d. V. N. pasirašė, kad su juo susipažino (2 t., b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo V. N. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apžiūrų protokolus ir kitus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojęs alkoholį vengė tikrintis blaivumą ir pasišalino iš įvykio vietos.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad vartojo alkoholį visą dieną, buvo neblaivus, o vakare susitikęs su sūnumi automobilyje suvartojo dar nemažą kiekį alkoholio ir, sūnui užmigus, nusprendė vairuoti automobilį. Kai atsitrenkė į bordiūrą, išlipo iš automobilio ir pasišalino. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai, iš kurių nustatyta, kad jie išgirdo greitai atvažiuojantį automobilį ir po kiek laiko išgirdo smūgio garsą. Pamatę, kad dideliu greičiu atvažiavęs automobilis apgadino stovintį vieno iš liudytojų automobilį, vijosi jį. Liudytojai nematė automobilio vairuotojo, nežino kas jį vairavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilį vairavo V. N., kuris buvo neblaivus, sukėlęs du eismo įvykius pasišalino iš įvykio vietos ir vengė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Po eismo įvykių jis pasišalino iš įvykio vietos ir vengė pasitikrinti blaivumą. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir vengia pasitikrinti blaivumą, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad paminėtu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę ir ją vairavo, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino bei vengė pasikrinti blaivumą, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). V. N. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę vartojęs alkoholį ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi V. N. sukėlė du eismo įvykius, pasišalino ir vengė tikrintis blaivumą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas trijų metų laikotarpiu naudotis specialia teise – teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2024 m. sausio 2 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojęs alkoholį vengė tikrintis blaivumą ir pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276² 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 29¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 243 straipsnio sankcija papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis, darytina išvada, kad nauja BK 243 straipsnio redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 243 straipsnį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam V. N. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (2 t., b. l. 21–26), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 15–20); priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 9–11), įrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje, ekspertizę skirti netikslinga (2 t., b. l. 7–14); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, naujas nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, kas rodo, kad paskirta baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, tačiau kaip matyti ji taip pat nesulaikė kaltinamojo nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, todėl kaltinamajam V. N. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir V. N. skirtina galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. N. skirtina sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamas veikas V. N. padarė neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 34 MGL (1 700 eurų) baudos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1 700 eurų bauda ir V. N. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas ir 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) bauda.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, inkriminuojamomis veikomis žala nepadaryta, teismo turimais duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, kaltinamasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamojo V. N. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. N. įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog V. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos ir vengė pasitikrinti blaivumą. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors V. N. kaltu prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl V. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. gruodžio 18 d.), apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, praėjus kiek daugiau nei metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė du eismo įvykius, pasišalino iš įvykio vietos ir vengė pasitikrinti blaivumą, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. N. vairavo R. N. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimo vairuoti automobilį R. N. kaltinamajam nebuvo davęs. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, minėtą transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be savininko žinios, leidimo vairuoti automobilį transporto priemonės savininkas kaltinamajam nebuvo davęs, todėl R. N. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio „BMW 3 ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą, kuri, bylos duomenimis, yra 5 070 eurų.

Kaltinamajam V. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 54–57, 58–61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir skirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti V. N. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. N. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. gruodžio 18 d.), apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. N. priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 070 (penkis tūkstančius septyniasdešimt) eurų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.